Pasaulis šiuo metu keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, o jame gyvenantis žmogus turi mokytis greičiau prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Tad mokslininkai vis dažniau bando numatyti, kaip atrodys ir elgsis ateities žmonės. Taip pat svarsto, kad galbūt jau dabar vertėtų ieškoti būdų, kaip pergudrauti natūralią evoliuciją. Mat ši gali būti tiesiog per lėta.

 

Plika akimi pastebimi pokyčiai – jau netrukusAi,(artificial,Intelligence),Concept.,Deep,Learning.,Machine,Learning.,Singularity.

 

Mokslininkų teigimu, dėl radikaliai pasikeitusių technologijų, elgsenos ir reikšmingai pakitusios natūralios atrankos dar iki 2050 metų išsivystys visiškai nauja žmonių rūšis. Šią hipotezę pateikė „Global Brain“ instituto mokslininkas Cadellas Lastas ir jo komanda. Jie tvirtina, kad žmonija šiuo metu išgyvena svarbų „evoliucinį perėjimą“. Pasak mokslininkų, ateityje žmonės gyvens žymiai ilgiau, vaikų susilauks vyresniame amžiuje ir net kasdienėms užduotims atlikti į pagalbą pasitelks dirbtinį intelektą. Šis pokytis bus toks didelis, kad prilygs perėjimui iš beždžionės į žmogbeždžiones ir iš žmogbeždžionių į žmones. Pirmuosius naujojo žmonijos evoliucijos etapo požymius mokslininkai pastebėjo dar prieš 30 m., kai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pamažu pradėjo didėti vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius. Šiandien vidutinis pirmagimio besilaukiančios moters amžius Didžiojoje Britanijoje yra 29,8 m., ir šis skaičius vis dar auga. JAV vyresnių nei 35 m. moterų, susilaukusių pirmojo vaiko, skaičius nuo 1970 m. išaugo net 15 %. Taip pat mokslininkai patikina, kad žmogaus 80-ieji arba 100-ieji gyvenimo metai radikaliai skirsis nuo ankstesnių kartų. Kai kurie evoliucijos mokslininkai mano, kad gyvenimo trukmė per ateinantį pusę amžiaus gali išaugti net iki 120 metų. Remdamasis žymios evoliucijos tyrinėtojos dr. Christinos Sterbenz ataskaita, C. Lastas padarė išvadą, jog po 25 metų žmonės lytiškai subręs vėliau. Tai vadinama gyvybės istorijos teorija. Pagal ją aiškinama, kaip natūrali atranka formuoja pagrindinius žmogaus gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, reprodukciją. Išaugus smegenų tūriui, organizmui reikės daugiau energijos ir laiko pasiekti visą savo potencialą. Todėl, vietoj gana sparčios brandos ir mirties ankstyvame amžiuje, žmonių kūnai ir protai vystysis lėčiau, taigi pailgės ir gyvenimo trukmė.

 

Atitolintos senatvės receptas

 

C. Lastas daro itin drąsią prielaidą, kad žmogaus kūnas ir protas keičiasi natūraliai, mat tiesiog paklūsta evoliucijos dėsniams, verčiantiems prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Grupė tyrėjų iš Vaterlo universiteto (Kanada) 2021 m. mėgino išsiaiškinti, ar žmogus gali pats sulėtinti senėjimą bei taip paspartinti dabar vykstančią ir ilgesnę gyvenimo trukmę lemiančią evoliuciją. Jie sukūrė teoriją, kad įmanoma senėjimo procesus lemiančius baltymus paveikti vartojant specifinius maisto papildus. Atlikdami tyrimus rėmėsi prieštaringai vertinama teorija, kuri organizmo senėjimą vertina kaip ligą, o ne natūralų procesą. Tad bent teoriškai senėjimas galėtų būti pagydytas kaip bet kuri kita liga. Jau yra vaistinių preparatų, kurie dalinai gali būti vertinami kaip priemonė nuo bendro organizmo senėjimo. Visgi stebuklingas ir visiems tinkamas vaistas nuo senatvės, deja, dar nesukurtas. Tačiau gal to ir nereikės, jeigu pavyks išsiaiškinti, kokių konkrečiai natūraliai maisto produktuose aptinkamų medžiagų ląstelėms reikia, kad jos nežūtų ar bent sugebėtų sparčiai atsinaujinti. Daugiausia dėmesio Kanados mokslininkai skyrė nikotinamido mononukleotidui (NMN), kurio gausu brokoliuose, avokaduose ir kopūstuose, bei resveratroliui. Šio aptinkama vynuogių, aviečių, šilkmedžio uogų bei žemės riešutų luobelėse. Paminėtos medžiagos iš tiesų veikia ląsteles ir padeda jas apsaugoti nuo oksidacinių pažeidimų. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, svarbu ne tik su maistu gauti didelius kiekius specifinių cheminių junginių, bet ir kūną pastiprinti tinkamu metu. Jauni žmonės turėtų vartoti NMN praėjus maždaug 6 val. po pabudimo, o resveratrolį – naktį.Vyresni žmonės NMN galėtų vartoti anksčiau, o resveratrolį – dienos viduryje. Modelis dar tikslinamas, tačiau jis parengtas pagal žmogaus metabolizmo kitimą dienos metu bei skirtingus jaunų ir pagyvenusių žmonių cirkadinius ritmus.

 

Realus atjaunėjimo eksperimentas

 

Kol kanadiečių mokslininkai tobula senėjimą lėtinančius vaistus, vienas drąsuolis mėgina laikrodį atsukti atgal. 47 m. amerikiečių informacinių technologijų verslo magnatas Brianas Johnsonas kasmet išleidžia milijonus dolerių atjauninimo procedūroms. Vyras anksčiau tvirtino savo biologinį laikrodį atsukęs 8 metais atgal, o tyrimai parodė, kad jo plaučiai, oda ir širdis funkcionuoja taip, kaip įprastai veiktų 30-mečio. Tokį neįtikėtiną rezultatą jam pavyko pasiekti vykdant specialų projektą „Blueprint“. Šis projektas susideda iš itin griežtos dienotvarkės, specialiai sukurtos dietos, kelių dešimčių rūšių maisto papildų vartojimo bei fizinio aktyvumo režimo. Visa tai turėtų ištreniruoti milijardieriaus ląsteles veikti taip, kaip ateinančių kartų (evoliuciškai pažangesnių) atstovų. Be šių sąlyginai švelnių priemonių, vyras ėmėsi ir kiek drastiškesnės taktikos – persipylė kraują. Donoru tapo tuomet 17-metis jo sūnus. Dalaso miesto (JAV) klinikoje iš jaunuolio buvo paimtas litras kraujo, iš kurio išskirta plazma, raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai bei trombocitai. Šiuos kraujo komponentus dalimis perpylė B. Johnsonui. Buvo tikimasi, kad toks „kraujo atjauninimas“ padės sustabdyti ląstelių pažeidimo procesus ir paskatins atjaunėjimą. Iš tiesų eksperimentą stebėję mokslininkai patvirtino, jog milijardieriaus kraujo sudėtis pagerėjo, tačiau patikino, kad vienos procedūros ilgalaikiams procesams sužadinti tikrai negali pakakti. Tad tokį būdą siekti jaunystės jie vertina prieštaringai. Nors užsimena, kad eksperimentai su pelėmis parodė, jog kraujo komponentų perpylimas gali būti veiksminga organizmą jauninanti priemonė. Pats milijardierius tikina, kad 2023 m. atlikęs procedūrą iškart pajuto teigiamus pokyčius, tačiau neplanuoja išnaudoti sūnaus. Šiuo metu jis tiesiog perka jaunų ir sveikų donorų kraują bei tęsia savo eksperimentą.

 

Septintasis evoliucijos etapas

 

Tokie mėginimai pergudrauti ar paspartinti evoliuciją primena mokslinės fantastikos romano siužetą. Beje, didžioji dalis mokslo bendruomenės juos vertina kaip neprasmingus ar net pavojingus. Juk už nepaklusimą gamtos dėsniams yra baudžiama, tiksliau – tenka susitaikyti su ne itin maloniomis pasekmėmis. Evoliucija Žemėje skirstoma į 6 etapus. Kiekvienas šių etapų, mokslininkų teigimu, baigėsi reikšmingais vystymosi protrūkiais. Tam, kad prisitaikytų prie besikeičiančios aplinkos ir augančios populiacijos, žmonių protėviai pamažu ugdė pačias reikalingiausias savybes. Tai vyko labai lėtai – milijonus metų. Vystantis civilizacijoms šis procesas spartėjo, tuomet žmogaus kūnas bei protas šiek tiek pakisdavo tik per 200–500 m. periodą. Šiuolaikiniame pasaulyje tam tikrų genetinių pakitimų jau galima pastebėti kas šimtmetį ar vos 50 m. Ir šie pakitimai nėra visiškai natūralūs. Tad septintasis evoliucijos etapas vadinamas „pobiologine“ epocha. Ją lydi ir skatina medicinos inovacijos bei dirbtinio intelekto plėtra. Moderniosios technologijos šiame evoliucijos etape bus neišvengiamai integruojamos ir į gyvą žmogaus kūną. Kasmet atliekama milijonai organų transplantacijų, sparčiai tobulinamas dirbtinis kraujas, 3D technologijomis iš gyvų ląstelių „spausdinami“ dirbtiniai organai. Niekam nekelia nuostabos širdies stimuliatoriai, klausos aparatai, bioninės galūnės ar insulino pompos. Visi šie „patobulinimai“ – šiuolaikinės žmonijos dalis. Jie priimami natūraliai ir nelaikomi reikšminga žmogaus kūno evoliucija. Visgi mokslininkai kelia klausimą, kur yra riba, skirianti žmogų kaip biologinę būtybę ir žmogų, kaip bioinžinerijos produktą? Taip pat vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad žmogus, vaidindamas Dievą, anksčiau ar vėliau prisišauks nelaimę. Pats juodžiausias scenarijus numato, kad ateityje žmonija sudarys dvi rases – pažangesnioji bus technologiškai patobulinta, o žemesnioji kamuojama sunkių ligų.

 

Bioetikos dilema

 

Kyla vis daugiau etinių ir moralinių problemų. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje jos tik aštrės. Mat pažangūs gydymo būdai, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių terapija, padeda išgydyti tik dalį vis dar mirtinomis laikomų ligų. Deja, toks gydymas prieinamas ne visiems dėl milžiniškų finansinių kaštų. Be to, koją tokiam žmogaus tobulinimui pakiša įsitikinimas, jog tobulinti vieno žmogaus organizmą kito sąskaita yra neetiška. Patys aršiausi pažangių gydymo metodikų kritikai tikina, kad tai trukdo natūraliajai atrankai. Tai reiškia, kad išgyvena bei dauginasi net ir tie individai, kurie be papildomo įsikišimo to daryti negalėtų. Geresnė sveikatos priežiūra tariamai naikina pagrindinę evoliucijos varomąją jėgą – natūralią atranką. Išauga tikimybė, kad sergantys, pasižymintys fiziniais ar protiniais defektais perduos savo genus ateities kartoms. Iš dalies tai tiesa. Tačiau evoliucinės biologijos specialistai tikina, kad tai nebūtinai turi būti pražūtingas procesas. Žmogaus genomas vis dar tobulėja. Ir šis tobulėjimas dabar yra greitesnis nei bet kada anksčiau. Dėl DNR mutacijų kiekviena nauja žmonių karta įgauna tų savybių, kurios reikalingos išgyvenimui. Pavyzdžiui, daugiau nei 80 % šiaurės ir vakarų europiečių gali suvirškinti pieną. O dalyje Azijos teritorijos pienas yra neįprastas gėrimas, tad daugiau nei du trečdaliai populiacijos laktozės netoleruoja. Toks prisitaikymas prie pasikeitusios mitybos įvyko maždaug per 350 metų. Tai daug žadantis faktas. Mat įrodo, jog žmogaus kūnas ateityje pajėgs prisitaikyti prie pasikeitusios mitybos. 2017 m. atlikti tyrimai parodė, kad išsivysčiusių šalių gyventojai gali prisitaikyti prie nesveikos mitybos. Kiekviena nauja karta gali toleruoti vis aukštesnį kraujo spaudimą ir didesnį cholesterolio lygį, sykiu suvartoti tokius kiekius nesveikų maisto produktų, kurie kitų regionų gyventojams būtų mirtini.

 

Kinta ne tik kūnas, bet ir protas

 

Dabar geriausiai prie aplinkos prisitaikančiais laikomi ne tik tie, kurių kūnai geba suvirškinti perdirbtus maisto produktus, bet taip pat pasižymi atsparumu stresui bei vidutiniu intelektu. Būtent vidutiniu, o ne itin aukštu. Pasirodo, protingiems žmonėms perduoti savo genus ateities kartoms sunkiau nei mažiau sumaniems, tačiau gebantiems į kai kurias aplinkybes nekreipti dėmesio. Be to, vidutinybės geba puikiai socializuotis. Vadinasi, ir sulaukti pagalbos bei palaikymo iš tokių pačių, kaip jie. Taip atsiranda aukštas adaptacijos lygis ne gamtoje, o visuomenėje. Šie pokyčiai, mokslininkų teigimu, susiformavo per pastaruosius 500 metų. Jie taip pat sako, kad mąstymo pokyčiai atsiranda tam, jog būtų sprendžiamos paprastos kasdienės problemos. Toks procesas, kuris vyksta dabar, jau vyko prieš maždaug 10 mln. metų. Tuomet protėvių bendruomenės pradėjo naikinti pačius agresyviausius ir protingiausius, mat tokie individai trukdydavo palaikyti stabilią socialinę sistemą. Dalį atskalūnų bendruomenė išvarydavo iš geriausiai gyvenimui tinkamų teritorijų. Jie būdavo priversti migruoti ir įsikurti ten, kur sąlygos buvo atšiauresnės. Anot mokslininkų, kiekvienoje naujoje vietoje žmonių protėvių smegenys šiek tiek padidėdavo, kol per keletą milijonų metų pasiekė maksimalų dydį – 1650 g. Tai beveik 300 g daugiau nei šiuolaikinio žmogaus. Tai ne klaida. Šiuolaikinių žmonių smegenys iš tiesų mažesnės nei dalies jų protėvių. Kai nebeliko vietų, į kurias migruojama, smegenys pradėjo palaipsniui mažėti. Žmonių bendruomenės pradėjo sparčiai didėti, todėl net stipriausiems ir protingiausiems teko išmokti prisitaikyti prie daugumos diktuojamų sąlygų. Sunku neginčytinai nuspręsti, ar tai gerai, ar blogai. Visgi jau minėtas C. Lastas tikina, kad: „Visuomenėje šiuo metu yra visiška netvarka. Tačiau krizės akivaizdoje išryškėja galimybės, o apokalipsės metu gali prasidėti metamorfozė. Manau, ateityje žmonija sukurs daug sudėtingesnę, sąžiningesnę ir galingesnę civilizaciją, sugebančią ne tik gyventi ilgiau, bet ir laimingiau.“

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė