Pavargus nuo žiemos šalčių, pavasaris laukiamas kaip išganymas. Tik atėjus šiltymečiui prisimenama, jog jis kupinas ne tik džiaugsmų, bet ir aibės išbandymų mažųjų sveikatai. Kad pavasarį vaikai išliktų sveiki, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja pediatrė Ilona Stirbienė pasakoja, į ką būtina atkreipti dėmesį.

 

Po šaltojo metų laiko imunitetas dažnai būna nusilpęs, puola peršalimo ligos. Kaip sustiprinti mažųjų imuninę sistemą?

 

Ilona Stirbienė 2

 

Imunitetas – itin sudėtinga organizmo gynybinė sistema. Neretai ji pateikiama pernelyg supaprastintai. Negalima imtis bet kokių priemonių ir įsivaizduoti, kad taip gerinamas savo ar vaikų imunitetas.Pavasarį jis iš tiesų šiek tiek nusilpsta, nes žiemą mažiau laiko leidžiama gryname ore, valgoma mažiau šviežių daržovių. Norint sustiprinti imunitetą, reikėtų paisyti šių patarimų (tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems visais metų laikais).

 
  • Daugiau laiko skirti fiziniam krūviui gryname ore. Lauke judant reikėtų praleisti bent 1 – 2 val. kasdien. Negaudami pakankamai fizinio krūvio vaikai dažniau serga.

 

  • Tinkamai parinkti aprangą. Tėvai dažnai vaikus aprengia per šiltai bijodami, kad neperšaltų. Kur kas svarbiau, kad mažylis bėgiodamas neperkaistų. Apranga turėtų būti nevaržanti judesių.
 
  • Pakankamai miegoti. Vaikams reikėtų miegoti 8 – 9 val. per parą, paaugliams – dar daugiau, nes jie sparčiai auga.
 
  • Reguliariai valgyti. Vaikams reikėtų valgyti 3 – 4 kartus per dieną, geriausia tuo pačiu metu. Deja, dauguma paauglių iš ryto keliauja į mokyklą nieko nevalgę, o juk pusryčiai yra svarbiausias dienos valgymas, maistas smegenims. Svarbu, kad maistas būtų sveikas, įvairus, itin naudingos šviežios daržovės, vaisiai.
 
  • Būti optimistais. Moksliškai patvirtinta, kad optimistai gyvena ilgiau ir sveikiau. Lygiai taip pat svarbus pozityvus tėvų požiūris į vaikus. Kuo pozityvesni tarpusavio santykiai, tuo mažiau pykčių.
 

Stiprinant vaikų imunitetą sumažinama ir peršalimų rizika. Norint jų išvengti nerekomenduoju vartoti maisto papildų, nes Lietuva nėra skurdus kraštas, kuriame negalima gauti būtinų maistinių medžiagų su maistu. Kur kas svarbesnė sveika gyvensena. Ne mažiau svarbūs skiepai. Yra vakcinos, kurios padeda apsisaugoti ne tik nuo gripo, bet ir nuo peršalimo ligų komplikacijų, pavyzdžiui, vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Dauguma šalių mažus vaikus iki 5 m. amžiaus nuo gripo skiepija nemokamai. Ne mažiau svarbu skiepytis patiems tėvams, kad susirgę neužkrėstų atžalų. Jeigu vis dėlto vaikas susirgo peršalimo ligomis, svarbu toliau neplatinti ligos, bent 2 – 3 dienas jo neleisti į darželį, mokyklą. Jeigu aplink yra sergančių žmonių, būtina vengti kontakto su jais, dažniau plauti rankas, vėdinti kambarius. Tėvai turėtų žinoti, kad daugiausia serga ką tik į lopšelį – darželį išleisti 2 – 4 m. amžiaus vaikai. Augant ligų skaičius natūraliai mažėja.

 

Pavasaris – alergijų metas. Kaip jam pasiruošti, jeigu vaikas alergiškas?

 

pavasario virusai

Pavasaris iš tiesų yra alergijų sezonas, ypač jei vaikas alergiškas žiedadulkėms. Jau kovo mėnesį Lietuvoje pradeda žydėti pirmieji medžiai, o birželis – liepa yra gėlių, žolių žydėjimo metas. Jeigu tėvai žino, kad vaikas alergiškas žiedadulkėms, dar prieš prasidedant alergiją sukeliančių augalų žydėjimo sezonui reikia pradėti gydymą. Gydytojas alergologas rekomenduos tinkamus profilaktinius vaistus, kurie neleis pasireikšti ligos simptomams, nes jiems pasireiškus gydymas būna sudėtingesnis. Augalų žydėjimo metu reikėtų paisyti šių rekomendacijų:

 
  • Neiti į tas vietas, kur gausiai auga alergiją keliantys augalai, ypač jiems žydint.
  • Į lauką geriausia eiti po lietaus, rytais ar vakarais, kai žiedadulkių koncentracija ore mažiausia.
  • Namie ant praverto lango užkabinti drėgną užuolaidą – sulaikys bent dalį alergenų.
  • Gyvenant privačiame name, kur aplink žaliuoja pievutė, ją kaskart nupjauti dar nepradėjus žydėti augalams.
  • Alergiško vaiko nosį patepti riebiu tepalu. Tai neleis žiedadulkėms patekti giliau į kvėpavimo takus.
  • Jeigu peršti akis, į lauką eiti su akiniais.
  • Grįžus iš gamtos persirengti, drabužius išskalbti.
 

Visiškai išvengti alergijos simptomų nepavyks, bet protingai elgiantis juos sumažinti galima.

 

Prasidėjus šiltymečiui vis stipriau šildo saulutė. Ar pavasarį jos spinduliai jau pavojingi?

 

 Saulė – vitamino D šaltinis. Pabuvus saulėkaitoje vos pusvalandį plikomis kojomis, rankomis ir veidu gaunama rekomenduojama šio vitamino paros norma. Jis reikalingas ne tik kaulams, imuninei sistemai, bet ir kitoms organizmo sistemoms palaikyti. Visgi saule mėgautis būtina saikingai, vaikai jos spinduliams jautresni nei suaugusieji. Moksliškai įrodyta, kad nusvilus saulėje vaikystėje, didėja piktybinių odos auglių rizika vyresniame amžiuje. Pavasarinė saulė gana stipri, didžiausias jos poveikis dieną, todėl geriausia spinduliais lepintis iki 10 – 11 val. arba po 16 – 17 val. Apsisaugoti nuo kaitrių spindulių padės plačiabrylė skrybėlė ir drabužiai ilgomis rankovėmis, bet jie turėtų būti ploni, pralaidūs orui. Kalbant apie apsauginius kremus nuo saulės, abejojama, ar jie daro didelę įtaką. Nereikėtų manyti, kad ištepus vaiką apsauginiu kremu saulėje jis saugiai gali būti 2 – 3 val. Tai neapsaugos nuo didėjančios vėžio rizikos. Žinoma, juos naudoti vis tiek patartina, bet kartu nevalia pamiršti saiko.

 

Ryškiau pašvietus saulei vėl aktuali tampa erkių problema. Ką tėvams būtina žinoti apie jų sukeliamas ligas? Kaip apsaugoti vaikus?

 

Kuo labiau šyla klimatas, tuo erkių problema tampa aktualesnė. Jau kovo mėnesį prasideda jų aktyvumo periodas – po žiemos erkės alkanos, todėl jų įsisiurbimo tikimybė nemaža. Šių kraujasiurbių yra visur – ne tik miškuose, krūmynuose, bet ir miško parkuose, prie namų. Visa Lietuva yra endeminė zona, daug erkių yra užsikrėtusių Laimo liga arba erkiniu encefalitu. Įsisiurbusios gali pernešti šiuos susirgimus ir žmonėms. Nuo Laimo ligos apsisaugojimo nėra, ji gydoma antibiotikais. Erkinis encefalitas – smegenis pažeidžianti rimta virusinė liga, kuriai specifinio gydymo nėra, bet yra nuo ligos apsaugantys skiepai. Skiepytis rekomenduojama nuo mažens, kai vaikai jau paleidžiami ropinėti, lakstyti po žolynus. Paprastai žmonės vos įsisiurbus erkei skuba pas gydytojus. Tai nėra būtina, ją reikia tik atsargiai sukamuoju judesiu ištraukti, o pažeistą vietą dezinfekuoti. Pas gydytoją būtina skubėti tuomet, jei atsiranda kokių nors neraminančių simptomų. Apskritai vaikui parėjus į namus iš gamtos būtina kuo atidžiau jį apžiūrėti, nes kuo anksčiau bus ištraukta įsisiurbusi erkė, tuo susirgimų rizika mažesnė. Drabužius, su kuriais vaikas buvo lauke, patartina kruopščiai išpurtyti, kad juose nebūtų užsilikusių kraujasiurbių.

 

Atgyja ne tik erkės, bet ir kiti vabzdžiai. Ką daryti, jeigu vaikui įgėlė bitė?

 

Sugelti gali įvairūs vabzdžiai, dažniausiai tai nepavojinga, nebent vaikas yra alergiškas. Daugiausia problemų kelia bičių įgėlimai, kai kuriais atvejais jie gali būti mirtini. Alergija bitės nuodams neišsivysto nuo pirmo įgėlimo, paprastai alerginei reakcijai pasireikšti reikia bent antro, trečio įgėlimo. Jeigu žmogus nėra alergiškas, įgėlus bitei ta vieta tiesiog parausta, patinsta, būna skausminga, niežti, bet nekelia rimto pavojaus. Tokiu atveju pakanka pašalinti geluonį, skaudamą vietą atvėsinti šaltu kompresu. Sugeltą vietą galima patepti specialiais tepalais, kurių sudėtyje yra antihistamininių medžiagų, mažinančių niežulį.

 

Kas kita, jei per 5 – 10 min po įgėlimo pasireiškia gyvybei grėsmingi požymiai: tinsta arba rausta net tolimos nuo įgėlimo vietos; vaikui darosi silpna, jis blykšta, alpsta; tampa sunku kvėpuoti; visą kūną nusėja dilgėlinis bėrimas; pasireiškia staigus vėmimas, viduriavimas. Pastebėjus tokius simptomus būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol ji atvyks, nedelsiant imtis pirmosios pagalbos. Šiais laikais vaistinėse galima įsigyti vienkartinių epinefrino švirkštų, kuriuos tiesiog privalo su savimi turėti bičių įgėlimams alergiški žmonės. Suleisti šiuos vaistus specialiu švirkštu galima net per drabužius, kad ir bakstelėti į koją. Jeigu epinefrino švirkšto neturima, vaikui galima duoti antihistamininių vaistų arba kitų gydytojų paskirtų medikamentų. Svarbiausia reaguoti iš karto.

 

Žaisdami lauke vaikai susižeidžia, įsipjauna, įsidreskia. Kaip reikėtų tinkamai gydyti tokius nedidelius sužeidimus, kad nekiltų rimtesnių sveikatos problemų, infekcijų?

 

Net jeigu sužeidimas nedidelis, jį reikia nuplauti vandeniu ir muilu, o dar geriau nuplauti visą ranką, koją ar kitą sužeistą kūno dalį. Sužeistą vietą galima papildomai dezinfekuoti antiseptinėmis priemonėmis. Taip užkertamas kelias žaizdos infekcijai. Nežinia kodėl, bet tėvai dažnai bijo plauti sužeistą vietą, nors būtent tai padaryti ir yra svarbiausia. Negalima prausti tik gilios, prakirstos, susiūtos operacinės žaizdos. Karštu vandeniu gerai nuplovus įpjautą ar įdrėkstą pirštą, jį netgi mažiau skaudės. Jeigu žaizda paviršinė, jos klijuoti, tvarstyti nebūtina, jeigu gilesnė, galima užklijuoti pleistrą. Kartą ar du per dieną žaizdą apžiūrėti ir iš naujo nuplauti. Verta įsiminti, kad žaizdą labiausiai skauda tik ką susižeidus. Jeigu po paros ar vėliau skausmas tik didėja, vadinasi, į žaizdą papuolė infekcija. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją.