Mokslininkai nuolat atlieka vitaminų ir mineralų poveikio žmogaus organizmui tyrimus. Ir kaskart atrandama tvirtų įrodymų, kad tokių gyvybiškai svarbių vitaminų kaip D stoka gali stipriai didinti ligų riziką. Tačiau jau ne kartą pavyko nustatyti, jog užtikrinus tinkamą šio vitamino kiekį galima ženkliai pagerinti ne tik savijautą, bet ir sveikatą.

 

Farmakesa-vitaminas-D

Trumpa vis gausėjančių žinių apie vitaminą D apžvalga

 

Harvardo universitetas (JAV) neseniai pasidalijo jo mokslininkų atlikto vitamino D ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega–3 tyrimo rezultatais. Jie rodo net 22 % siekiantį ir statistiškai reikšmingą autoimuninių ligų pasireiškimo sumažėjimą. Atliekant tyrimą vertinti vyresnio amžiaus asmenys, vartoję 2000 TV (50 mcg) vitamino D per dieną penkerius metus. Plačios apimties tyrime dalyvavo net 12 786 50 m. ar vyresni vyrai bei 13 085 55 m. ar vyresnės moterys. Apibendrindami šį atsitiktinių imčių dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą tyrimą „British Medical Journal“ ekspertai pažymėjo: „Šio tyrimo klinikinė svarba itin didelė, nes vitaminas D yra gerai toleruojamas, netoksiškas maisto papildas. Be to, vis dar trūksta veiksmingų gydymo būdų, padedančių sumažinti autoimuninių ligų pasireiškimą.“ 2017 m. JAV Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) apskaičiavo, kad 23,5 mln. amerikiečių, daugiau nei 7 % visos šalies populiacijos, serga autoimuninėmis ligomis. NIH specialistai taip pat pažymėjo, kad šių ligų paplitimas sparčiai auga.

 

Amerikiečių tyrimas atskleidė dar šį tą – milžinišką vitamino D trūkumo mastą JAV. 13 % tyrimo dalyvių tyrimo pradžioje nustatyta < 20 ng/mL (50 nmol/L) vitamino D koncentracija kraujyje, o 45 % – 30 ng/ml (75 nmol/l). Atskiro tyrimo dalyvių pogrupio (1644 asmenų) vitamino D kiekis kraujyje matuotas vienus metus. Visgi svarbiausi rezultatai buvo pasiekti įvertinus vartojusiųjų po 2000 TV vitamino D kraujo tyrimus. Jų organizmuose šio vitamino kiekis tyrimo metu padidėjo net 40 %, iki 41,8 ng/mL (104,5 nmol/L). Vartojusių placebą – sojų aliejaus kapsules, vitamino D kiekis kraujyje išliko panašus, kaip tyrimo pradžioje, bei siekė 30,7 ng/ml (77,1 nmol/l). Mokslininkai įsitikinę, kad naujo Harvardo universiteto inicijuoto tyrimo didžiausi pranašumai – itin plati imtis ir įvairovė. Beje, placebu kontroliuojamas, atsitiktinių imčių tyrimas laikomas auksiniu standartu tiriant vaistų ir maisto papildų efektyvumą. Gautų rezultatų patikimumą rodo ir tai, kad vitamino D koncentracija dalyvių kraujyje matuota ne tik tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tikslios vertės buvo nustatomos ir tyrimo eigoje, o ne tik kliaujamasi suvartojamomis vitamino D dozėmis. Tai iš tiesų padėjo įvertinti, kokios vitamino D dozės yra prasmingos bei saugios. Ir jos, beje, yra daugiau nei dvigubai didesnės, nei įprastai rekomenduojama. Tyrimo dalyviai vitaminą D papildomai vartojo ir buvo stebimi net 5,3 metų.

 

Pakankamo ir terapinio vitamino D lygio palaikymo trukmė

 

Gerai žinoma, kad vitaminas D turi platų epigenetinį poveikį. Jis daro įtaką daugiau nei 3000 genų. Nustatyta, kad net 3–4 % genomo susiję su vitaminu D. O šio vitamino įtaka itin reikšminga vystantis vaisiui. Aktyvios vitamino D formos pusinės eliminacijos (laikas, kurio organizmui prireikia suskaidyti ir pašalinti iš kraujo pusę aktyviosios medžiagos dozės) trukmė yra apie 4 val., o prehormoninio vitamino D – 2–3 savaitės. Tačiau gali prireikti ir gerokai daugiau laiko, kol vitamino D veikiami genų produkuojami baltymai suteiks realų biologinį poveikį. Apie tai kalbama ir garsiojoje Bruce‘o Ameso „ilgaamžiškumo baltymų“ koncepcijoje. Ji byloja, kad esant visaverčiam maistinių medžiagų (nutrientų) spektrui, ląstelės gali produkuoti ne tik išgyvenimui būtinus baltymus, bet ir vadinamuosius ilgaamžiškumo baltymus. Būtent dėl šios priežasties svarbu nuolat palaikyti optimalų vitamino D kiekį, o ne laukti, kol atsiras ženklus trūkumas ir jo sąlygotas susirgimas.

 

Vitamino D įtaka imuninei sistemai

 

Harvardo mokslininkų tyrimas dar kartą patvirtino vitamino D svarbą imuninei sistemai. Beveik visos kūno ląstelės turi vitamino D receptorius (VDR). VDR receptorių lygis ypač didelis žarnyno, kaulų, inkstų, prieskydinės liaukos ir, ne mažiau svarbu, imuninėse ląstelėse – T ląstelėse, B ląstelėse, dendritinėse ląstelėse, makrofaguose. Vitaminas D turi didelę įtaką įgimtai imuninei sistemai, nes veikia antimikrobinių peptidų gamybą ir daugelį antikūnų negaminančių imuniteto aspektų. Tačiau taip pat šis vitaminas susijęs ir su imuniteto sistemos adaptyvia dalimi (įgyjamu imunitetu). Adaptyvi imuninės sistemos dalis turi dvi pagrindines fazes: efektoriaus fazėje gaminami antikūnai, o reguliavimo fazė apima antikūnus gaminančių B ląstelių funkciją ir tiesiogiai veikia patogeno ar pažeistos ląstelės pašalinimą. Visgi mokslininkams yra žinoma, kad antikūnai ir antigenai ne visada veikia tiksliai. Net ir su ligos sukėlėju nesusidūrusių žmonių organizme yra savaime reaguojančių B ląstelių klonų. Tad jos gali savas ląsteles supainioti su patogenu. Mat klaidingai identifikuoja kurios nors organizmo ląstelės membranos dalį kaip svetimkūnį. Tokia klaida lemia masinį B ląstelių dalijimąsi ir antikūnų gamybą. Galiausiai aktyvuojama pažeistų ląstelių naikinimo funkcija ir taip bent iš dalies sumažėja žala organizmui. Tokia adaptyvaus imuninio atsako disfunkcija ir lemia daugelio autoimuninių ligų išsivystymą. Visgi keliose jautriose kūno vietose – smegenyse, akyse ir sėklidėse, adaptyvus imuninis atsakas išvis neatsiranda. Tad itin padidėja pažeidimų rizika.

 

Aktyvios vitamino D formos:

 

  • didina katelicidino ir defenzinų gamybą;
  • didina citokino IL-10 gamybą;
  • didina imuninės atminties ląstelių gamybą ir palaikymą;
  • lemia stipresnį įgimtą imuninį atsaką ir saugesnį adaptyvų imuninį atsaką.

 

Trumpa klinikinių vitamino D tyrimų istorija:

 

  • 1903 m. Nielsas Rybergas Finsenas gavo Nobelio medicinos premiją „už indėlį gydant ligas koncentruota šviesos spinduliuote, kuria jis atvėrė naują medicinos mokslo kryptį“.

 

  • Sanatorinis gydymas ir menkių kepenėlių aliejus (lemiantys vitamino D kiekio padidėjimą) daugelį dešimtmečių buvo įprasti tuberkuliozės ir kitų infekcijų gydymo būdai.

 

  • Du JAV, Pietų Karolinoje, per pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai parodė reikšmingą priešlaikinio gimdymo rizikos sumažėjimą (57 %) besilaukiančioms moterims, kurių vitamino D kiekis yra ≥ 40 ng/ml, palyginti su moterimis, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml.

 

  • Bendra daugiau nei 2300 55 m. ar vyresnių moterų atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo ir perspektyvaus kohortos tyrimo analizė parodė, kad dalyvėms, kurių vitamino D kiekis buvo ≥ 40 ng/ml, rizika susirgti invaziniu vėžiu buvo 67 % mažesnė, palyginti su vitamino D nevartojusiomis dalyvėmis, kurių organizme vitamino D kiekis siekė < 20 ng/ml. Panašūs rezultatai pastebėti tiriant krūties vėžio riziką. Tuomet moterys, kurių vitamino D kiekis >60 ng/ml, buvo lyginamos su dalyvėmis, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml.

 

  • 2018 m. tyrimo grupė paskelbė išvadą, kad 2000 TV papildomo vitamino D per dieną neturėjo įtakos vėžio rizikai. Visgi ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad po pirmųjų 2 tyrimo metų vėžio rizika sumažėjo 25 %.

 

  • 2014 m. paskelbta 32 tyrimų metaanalizė, rodanti didesnę mirtingumo dėl visų priežasčių riziką žmonėms, kurių vitamino D lygis = 30 ng/mL, palyginti su tais, kurių vitamino D lygis buvo didesnis nei 30 ng/ml.

 

Nuo tuberkuliozės iki COVID-19:

 

  • Du neseniai Ispanijoje atlikti ūminio COVID-19 gydymo tyrimai parodė vitamino D veiksmingumą mažinant hospitalizacijų skaičių bei mirtingumą.

 

  • 2022 m. vasarį Izraelyje atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo ligoninėje nuo SARS-CoV-2 infekcijos gydomi 253 suaugusieji, parodė, jog rizika sirgti sunkiai (48,1 % ir 10 %) ir mirti (25,6 % ir 5 %) patiria tie, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml, palyginti su ≥ 20 ng/ml. Vitamino D matavimai atlikti iki priėmimo ligoninėje likus 14–730 d. Tad vitamino D trūkumas dabar oficialiai susiejamas su didesne COVID-19 komplikacijų rizika. Trijose skirtingose šalyse atlikti tyrimai parodė ryšį tarp seleno trūkumo ir sunkios SARS-CoV-2 infekcijos. Nors dabar nustatytas ryšys tarp vitamino D ir seleno proteinų, nepaskelbta jokių tyrimų, kuriuose būtų matuojamas tiek selenas, tiek vitaminas D SARS-CoV-2 sergantiems pacientams.

 

  • 2022 m. vasarį Meksikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didelės rizikos SARS-CoV-2 pacientų, paguldytų į ligoninę, išgyvenamumas pagerėjo, kai pakoreguota jų mityba. 7 (17,5 %) iš 40 pacientų, kuriems suteikta standartinė priežiūra, mirė, ir tik 1 (2,5 %) iš 40 pacientų, kuriems pritaikyta speciali dieta, mirė. Dieta papildyta: B grupės vitaminų kompleksu – 10 mg cianokobalamino, 100 mg tiamino ir 100 mg piridoksino, švirkščiant į raumenis kas 24 val. pirmąsias 5 d.; vitaminų ir augalinių maisto papildų kompleksu, vartojamu kasdien po pusryčių su 400 ml vandens 21 d. Kiekvienos dienos dozę sudarė spirulina, folio rūgštis, glutaminas, augaliniai baltymai, alaus mielės, burnočių sėklos, vitaminas C, cinkas, selenas, vitaminasD3, omega-3, L-argininas, inulinas ir magnis. Taip pat papildomai sergantiesiems 6 d. duota po 500 mg Saccharomyces boulardii.

 

  • Išsamioje 2021 m. publikacijų serijoje parodyta vitamino D nauda sergant COVID-19 ir kitoms ligoms. Pasak mokslų daktaro Williamo B. Granto, tai svarbūs šio vitamino privalumai, kurių, deja, nepaisoma, kai to labiausiai reikia.

 

Vitaminas D svarbus daugeliui žmogaus biologinių funkcijų nuo pat gyvybės užsimezgimo motinos įsčiose. Dabar turime dar daugiau įrodymų, jog būtina išlaikyti vitamino D lygį 40–60 ng/ml diapazone ir palaikyti reikalingą kitų sinerginių maisto medžiagų kiekį. Mat tik taip įmanoma užtikrinti atsparumą infekcijoms, palaikyti sveiką imuniteto funkciją ir užkirsti kelią itin skaudžių pasekmių sukeliančioms autoimuninėms ligoms.

 

Parengta pagal:

„©[„It‘s Official: Vitamin D Reduces the Incidence of Autoimmunity“ Orthomolecular News Service. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2022 m. kovo 11 d.].