Iš Pietų Europos kilusi vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis) liaudies medicinoje dažnai naudojama gerinti nuotaiką ir slopinti virškinimo sutrikimus. Išoriškai naudojamas melisų ekstraktas stabdo virusų dauginimąsi. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad melisos nuramina protą ir skatina budrumą. Dėl šių savybių, kaip pagalbinė priemonė, vaistažolė naudojama slopinti Alzheimerio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, nerimo simptomus.

 

melisos

Senovės Graikijoje ir Romoje medžioklės deivės Artemidės arba Dianos šventyklose visada būdavo kvapnių melisų lapelių ir žiedų. Viduramžiais žolelė buvo naudojama mažinti įtampai, tvarstyti žaizdoms, dantų skausmui malšinti, nuo pykinimo nėštumo metu, kaklo skausmų bei nuo pasiutusių šunų ir kitų gyvūnų įkandimų. Tikėta, kad ji apsaugo ir nuo nuplikimo. Nuo seniausių laikų melisomis būdavo gydomi bronchų uždegimai, ausies skausmai, karštinė, dujų kaupimasis, galvos skausmai, aukštas kraujo spaudimas, gripas, psichikos, širdies ritmo sutrikimai. Melisų lapų arbata slopina menstruacijų spazmus ir palengvina PMS.

 

Melisose gausu lakiųjų eterinių aliejų, taip pat citronelalio, citralio A ir B, kurie pasižymi raminamuoju poveikiu. Įrodyta, kad į vidų vartojama melisa ramina tiek žmonių, tiek gyvūnų nervų sistemą. Vartojant didesnėmis dozėmis, melisa gerina miego kokybę, padeda nuo nemigos. Vieno užsienio tyrimo duomenimis melisos pagerino tyrime dalyvavusių, Alzheimeriu sergančių asmenų atmintį, padėjo jiems ilgiau sutelkti dėmesį. Manoma, kad tokie rezultatai galėjo būti, nes melisose itin gausu vertingų antioksidantų, kurie saugo organizmo ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų.

 

Melisų aromaterapija padeda nusiraminti ne tik sveikiesiems, bet ir sergantiems demencija. Tai psichikos sutrikimas, ilgainiui progresuojantis. Paprastai pirmieji požymiai atsiranda, patyrus širdies smūgį arba, jei sergama Alzheimerio liga.

 

Natūralių gydymo būdų šalinininkai melisas naudoja gydyti skydliaukės sutrikimus, nes jose yra medžiagų, kurios reguliuoja skydliaukės hormonų išsiskyrimą. Be to, melisos gali padėti, jei vargina lėtinio nuovargio sindromas.

 

Pasaulyje atlikta tyrimų, kuriuose buvo analizuojamos melisų savybės, padedančios įveikti nemigą ir nerimo simptomus. Kai kurių tyrėjų nuomone, ši vaistažolė tokia pat efektyvi kaip kai kurie receptiniai vaistai ar valerijonų šaknys.

 

Melisų sudėtyje yra polifenolių, kurie padeda nuo pūslelinės ir kitų virusinių odos infekcijų. Išoriškai naudojamas melisų ekstraktas skatina odos žaizdų gijimą, sumažindavo odos niežtėjimą ir paraudimą. Augalas yra veiksmingas dėl jame esančios kofeino ir rozmarino rūgšties bei kitų medžiagų.

 

Melisų arbatą galima ne tik gerti, bet ir naudoti odos priežiūrai. Prausiant veidą šiltu melisų nuoviru, pagerėja odos išvaizda, sumažėja bėrimų, malšina vabzdžių įkandimus. Melisos lapelių galima įberti į vonią, jie skleis gaivų aromatą ir švelniai valys odą.

 

Melisų lapeliai taip pat naudojami kulinarijoje ir konditerijoje, kaip labai aromatingas prieskonis.

 

Melisos daugeliui yra saugus išoriškai vartoti augalas, nors daliai žmonių gali sukelti alerginių reakcijų. Melisų preparatų rekomenduojama vengti nėščioms ir krūtimis maitinančioms moterims, alergiškiems vaikams, kūdikiams, taip pat asmenims, kurie vartota vaistus nuo skydliaukės sutrikimų, nes gali sutrikdyti hormonų veiklą.