Iniciatyvumo stoka lovoje dažnai stigmatizuojama ir paverčiama partnerio yda. Specialistai teigia, kad noras gauti malonumą aktyviai neįsitraukiant į seksualinę veiklą nėra nukrypimas nuo normos. Ir neturėtų kilti rūpesčių, jei atitinka poros suderinamumas.

 

Lovos tinginėliaiCouple,Feet,And,Heart,In,Bed,With,Love,,Valentines,Day

 

Aktyvus seksualumas – labiausiai paplitusi ir tradicinė libido išraiška. Tai reiškia, kad asmuo dalyvauja glamonėse, žaidimuose ir kitoje intymaus pobūdžio sueityje. Partneriai paprastai atlieka vienodus vaidmenis ir suteikia vienas kitam malonumą. Pasyvaus seksualumo išraiška, būdinga tiek vyrams, tiek moterims, yra tokia, kai asmuo užima pasyvią poziciją (guli, sėdi, stovi, tupi), kol antroji pusė tenkina aistras. Tingusis partneris paprastai patiria malonumą aktyviai nedalyvaudamas, pasikliaudamas kitu žmogumi, kuris inicijuoja seksą ir vadovauja veiksmams.

 

Pasyvus seksualumas dažnai painiojamas su paklusnumu, nuolankumu BDSM žaidimuose. Nors ši savybė būdinga dominanto – pavergtojo vaidmenims, pasyvumas būdingas ir eilinėms poroms. Kartais tai nuolatinė asmens savybė, retsykiais meilužiai keičiasi vaidmenimis. Pasak seksologų, svarbu, kad pora sutartų šiuo klausimu ir intymumas būtų malonus abiem. Daugiausia nesklandumų kyla tada, kai aktyvumo stoka atsibosta antrajai pusei, kuri nuolat turi rodyti iniciatyvą, o tingusis partneris nenori pasikeisti vietomis ir palepinti mylimojo ar mylimosios.

 

Bendro sutarimo link

 

Pasyvumas lovoje padeda išsiaiškinti savo troškimus ir pageidavimus, atskleisti nuolankiąją pusę, atsisakyti kontrolės miegamajame. Jis leidžia užmegzti su partneriu intymesnį, pasitikėjimu grįstą ryšį, juk nuo antrosios pusės priklauso orgazmo tikimybė ir intensyvumas. Svarbu kalbėtis apie ribas, pageidavimus ir komforto lygį.

 

Bendravimas iki intymumo ir jo metu – būtina sąlyga bet kokių seksualinių santykių kontekste, tačiau jei poroje yra pasyvus partneris, kalbėjimas atlieka didelį vaidmenį. Net jei asmuo nenori aktyviai dalyvauti, niekas jam nedraudžia fantazuoti ir atskleisti seksualines svajones. Pasyvusis partneris turi gebėti reikšti savo malonumą, kad aktyvusis jį suprastų tiek iš žodinių signalų, tiek iš kūno kalbos. Tai lavina poros dėmesingumą, skatina pažinimą ir atvirumą.

 

Pokalbiai apie seksą padeda išvengti nesusipratimų ar klaidingų interpretacijų. Svarbu, kad partneriai aiškiai suprastų vienas kito ketinimus ir reguliariai kalbėtųsi, ko nori, kaip įsivaizduoja intymumą, kad įsitikintų, jog skaito tos pačios knygos tą patį puslapį. Ne mažiau svarbu po sekso išreikšti vienas kitam emocinę ir fizinę empatiją. Pavyzdžiui, aktyvusis klausia, kas patiko, o pasyvusis dėkoja už pastangas pamaloninti.

 

Vien tik pliusai

 

Pasyvus seksualumas teikia psichologinės naudos. Kai kuriems tai seksualinių troškimų tyrinėjimo ir savimonės gerinimo priemonė. Tai gali tapti būdu paįvairinti intymų gyvenimą žaidžiant su partneriu vaidmenimis. Laisvė būti pasyviam itin naudinga asmenims, kurie anksčiau patyrė smurtą, jaučia nerimą, kompleksuoja, gėdijasi savo kūno. Pasyvi pozicija, kai partneris elgiasi itin švelniai ir atidžiai, leidžia susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Tai rūpinimosi forma, padedanti gyti po traumų, išdrąsėti ir galbūt ateityje pakeisti savo prioritetus lovoje. Pasyvus seksualumas neatsiejamas nuo didesnio pasitikėjimo partneriu. Lėtesnis asmuo yra labiau pažeidžiamas ir priklausomas nuo aktyviojo veiksmų. Seksas padeda sukurti saugumą poroje ir atveria kelią tolesniems eksperimentams. Kuo labiau partneriai patenkinti lytiniu gyvenimu ir dėkingi vienas kitam, tuo stipresnis emocinis ryšys ir bendras pasitenkinimas santykiais.

 

Pasyvus seksualumas neatsiejamas nuo fizinės naudos. Tai atpalaiduojanti, relaksacinė ir terapinė priemonė. Atsisakius kontrolės ir leidžiant partneriui imtis lyderystės, pasyvusis gali patirti didesnį fizinį malonumą ir stiprių pojūčių. Veiksmai nebūtinai turi reikšti tiesioginę sueitį. Nedaugelis susimąsto, jog vieno iš partnerio pasyvumas pasireiškia, jei kitas atlieka jam erotinį masažą ar oralines manipuliacijas. Tie, kurie lieka ramybės pozicijoje, gali tyrinėti savo erogeninių zonų jautrumą, skausmo ir malonumo ribas. Paleidus kontrolę ir visiškai atsidavus įvykių eigai galima geriau įsijausti ir sužinoti, kas iš tiesų patinka. Pasyvus seksas – puiki priemonė numalšinti stresą po sunkios darbo dienos, todėl teigiamai veikia bendrą sveikatą, didina gyvenimo džiaugsmą.

 

Pasenusios stigmos

 

Pasyvumo išraiškų yra daugybė: nuo kraštutinumų (nuolankaus, vergiško vaidmens) iki tiesiog gulėjimo mylintis. Platus diapazonas lemia išankstines nuostatas, baimes ir nepasitikėjimą, o tai trukdo praplėsti akiratį. Svarbu pažymėti, kad bet kokia seksualinė veikla, pavyzdžiui, suvaržymai, turi būti vykdoma bendru sutarimu ir saugiai.

 

Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinį elgesį lemia lytis. Dėl tradicinių įsitikinimų moterų pasyvumas lovoje toleruojamas labiau nei vyrų. Manoma, kad silpnoji lytis mažiau aktyvi arba net paklusni, tačiau stiprioji privalo dominuoti. Seksologai sako, jog toks mąstymas pasenęs ir atgyvenęs. Pasyvumu gali mėgautis tiek vyrai, tiek moterys, jei pora aptaria savo vaidmenis. Be to, pasyvumas gali būti individuali partnerio savybė ir ji patiks antrajai pusei, kuri iniciatyvi ir valdinga lovoje.

 

Mokslininkai teigia, kad pasyvų seksualumą gali lemti išoriniai veiksniai, tokie kaip auklėjimas, kultūriniai aspektai, religija. Tokį elgesį veikia ankstesnė patirtis arba jos nebuvimas, pavyzdžiui, pasyviai lovoje gali elgtis asmuo, kuris tik neseniai pradėjo lytinį gyvenimą. Kai kurios religijos gali drausti BDSM kaip amoralų ir nuodėmingą. Štai kodėl pasyvus seksualumas dažnai neteisingai suprantamas, stigmatizuojamas, apipinamas mitais.

 

Viena labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių – neva pasyvus seksualumas yra silpnumo ar nuolankumo ženklas. Nebūtinai. Jeigu toks elgesys grįstas bendru sutarimu, tai niekaip nesusiję su asmeninėmis savybėmis. Reikėtų tai vertinti kaip vaidmenų žaidimus, kuriame vienas dominuoja ir diktuoja taisykles, o kitas – paklūsta ir mėgaujasi.

 

Kaip pasiūlyti partneriui?

 
  •  Kartu pasidomėkite informacija internete ir padiskutuokite, ar tokia sekso forma priimtina.
  •  Jeigu partneris sutinka, aptarkite, kaip keisitės pasyviojo ir aktyviojo vaidmenimis. O gal antroji pusė nori tik dominuoti?
  •  Aptarkite patinkančias žaidimų formas. Nebūtina iškart pirkti antrankių ar akių raiščių. Pradėkite nuo to, jog vienas iš partnerių tiesiog nieko nedaro, o kitas inicijuoja seksą taip, kaip nori jis.
  •  Iš anksto suderinkite ribas, kurių nevalia peržengti. Galima sutarti kodinį žodį, kuris reikš, kad veiksmus būtina tuojau pat nutraukti.
  •  Jeigu partneris dvejoja, pasiūlykite jam pasyviojo vaidmenį. Nebijokite improvizuoti. Žaisti galima duše (erotiškai nuprauskite), virtuvėje (valgykite maistą nuo nuogo kūno), miegamajame (kutenkite plunksna, popieriaus lapeliu, šiltu vašku). Tikslas – sujaudinti, tačiau neleisti judėti ir prisiliesti prie vadovaujančio asmens.
  •  Kai nėra nuotaikos seksui arba labai pavargus, normalu paprašyti mylimojo masažo su laiminga pabaiga.
  •  Prisiminkite, kad pasyvusis privalo jausti malonumą, o ne laukti, kol dominantas tenkina savo užgaidas. Tad šiam tenka didžiausia atsakomybė, kad bendras rezultatas pamalonintų abu.
  •  Jeigu išbandytas pasyviojo vaidmuo nepatiko, galimi du keliai. Pirma, sugrįžti prie įprasto seksualinio modelio, kai aktyvūs abu partneriai. Antra, kalbėtis su antrąja puse ir rasti kompromisą, kuris galiausiai leis tobulėti miegamajame.
  •  Atvejais, kai partneris nuolat tingus lovoje, svarbu pasikalbėti ir išsakyti lūkesčius. Kai kuriems sunku suprasti, jog poroje jie turi ne tik gauti, bet ir duoti.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė