Natūralūs krištolo rutuliai – vienas pagrindinių aiškiaregystės meno instrumentų. Sukurti senovės civilizacijose šviesą atspindintys ar permatomi objektai turėjo numatyti galimus būsimų įvykių padarinius. Greitai išpopuliarėję garsių žmonių rankose iki šiol kelia žavesį ir baimę.

 

Rutulys, įvertintas istorijosSoothsayer,Using,Crystal,Ball,To,Predict,Future,At,Table,In

 

Krištoliniai rutuliai buvo naudojami ateičiai spėti ir aiškiaregystei. Įvairios kultūros jį sukūrė ir siekė panaudoti įvairiems tikslams jau 3000 m. pr. Kr. Babiloniečiai, senovės egiptiečiai, hinduistai, graikai, majai, inkai, Šiaurės Amerikos indėnai ir Australijos aborigenai naudojo veidrodinius objektus, vandens telkinius ar krištolo rutulius, kad susisiektų su dievais ir gautų reikiamus atsakymus, padėtų priimti sprendimus, rastų ligas ar sužinotų apie būsimus pavojus. Kiti šiuos idealios formos kūrinius naudojo, kad nuspėtų tolimus ar būsimus įvykius, analizuotų žmonių charakterius, pasakytų likimus arba padėtų apsispręsti dėl esamų situacijų ir problemų. Tiesa, ne visi krištolo rutuliai pagaminti iš krištolo, bet visi yra sferiniai. Gali būti beveik bet kokio dydžio, t. y. nuo ​​labai mažų, telpančių į delną, ar didelių, statomų ant stovo. Krištoliniai rutuliai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų, įskaitant švininį ir bešvinį stiklą, kvarcą, berilį, kalcitą, obsidianą ir ametistą. Tinkamai pagamintas yra tobulo rutulio formos. Jei pagamintas iš stiklo ar krištolo, neturi būti oro burbuliukų. Jei pagamintas iš akmens, taip pat turi būti be defektų ir idealiai nupoliruotas. Kol kas didžiausia nepriekaištinga žinoma kvarco sfera eksponuojama Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje Vašingtone. Ji yra 32,77 cm skersmens ir sveria apie 48 kg.

 

Viena pirmųjų žinomų nuorodų į krištolinius rutulius rasta romėno Plinijaus Vyresniojo darbuose. Tuo metu krištoliniai rutuliai vadinti „crystallum orbis“, o vėliau „orbuculum“. Per ateinančius keletą šimtų metų Romoje vis labiau populiarėjo krištolo rutulio naudojimas. Nors romėnai plačiai pripažino šią praktiką, katalikų Bažnyčia ją pasmerkė, nes Biblijoje užsiimti ateities spėjimu draudžiama. Maždaug nuo III iki V a. Britų salose gyvenę druidai, norėdami pažvelgti į ateitį, taip pat naudojo krištolinius rutulius. Tiesa, druidai kartu su kitomis pagonių grupėmis buvo visiškai sunaikinti, kai romėnai aneksavo Didžiąją Britaniją, todėl krištolinių rutulių panaudojimo būrimui praktika išnyko. Nuo 500 iki 1500 m. krištoliniai rutuliai Europoje buvo naudojami kaip dekoratyvinis aksesuaras, o ne ateities spėjimo prietaisas. Tačiau buvo tokių, kurie praktikavo ateities spėjimo praktiką ir kruopščiai ją slėpė nuo Bažnyčios. Yra šaltinių, kuriuose teigiama, kad Artūro burtininkas Merlinas nešiojo ir naudojo krištolinį rutulį. Tik Renesanso ir karalienės Elžbietos I laikais krištoliniai rutuliai vėl tapo populiariu įrankiu žvilgtelėti į ateitį. Teismo astronomas ir karalienės patarėjas Johnas Dee taip pat domėjosi krištolinio rutulio naudojimu. Tikėjo, kad per sferą bendrauja su angelais ir demonais. Turėdamas visapusišką karalienės pasitikėjimą, apie tai papasakojo monarchei, kuri pradėjo populiarinti šią praktiką.

 

Baimė ir susidomėjimas

 

Yra daugybė literatūrinių pasakojimų, kuriuose kalbama apie prietarus, susijusius su krištoliniais rutuliais. Štai „Lithica“, graikų epinė poema, pasakoja apie stebuklingą akmens sferą, pagamintą iš sunkaus juodo akmens arba metalo, kurį naudojo Trojos žlugimui išpranašauti. Arabų rašytojas Haly Abou Gefar papasakojo apie auksinį rutulį, naudojamą magų užkalbėjimuose. Senovės Meksikos istorija taip pat pasakoja apie dievą, vardu Tezatlipuco, kuris matė stebuklingą veidrodį, leidžiantį regėti įvykius visame pasaulyje. Krištolo rutuliai naudoti ne tik įtikinamose istorijose ir legendose. Europos viduramžiais (V–XVI a.) juos naudojo regėtojai, burtininkai, aiškiaregiai ir kiti okultizmo atstovai. Būtent tuo laikotarpiu pasikeitė krištolo rutulio įvaizdis ir plačioji visuomenė pradėjo bijoti jo kaip blogio. Šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, regėjimas kristale ar veidrodyje reiškė ne buvusį ar dabartinį įvykį, o piktosios dvasios figūrą, kuri ženklais ar žodžiais perdavė šaukėjui jo ieškomą informaciją. Krikščionys tikėjo, kad tie, kurie užsiima šia veikla, nebebus priimami į bažnyčią, nebent atsisakys šio tikėjimo ir stropiai atliks atgailą. Baimėms atslūgus krištoliniai rutuliai tapo įprastu ateities spėjimo, hipnotizavimo ir pranašysčių skaitymo rekvizitu.

 

Magai, pakerėję pasaulį

 

Amerikietis Claude’as Alexanderis Conlinas, vodevilio magas, kuris specializavosi mentalizmo ir ateities būrimo srityse, dažnai naudojo krištolinį rutulį. Be renginių, taip pat dirbo privačiai, klientams skaitė paskaitas. Buvo kalbama, kad C. A. Conlinas buvo geriausiai apmokamas mentalistas pasaulyje savo karjeros įkarštyje, t. y. XX a. 2-ajame dešimtmetyje. Šaltinių teigimu, per savo karjerą scenoje jis uždirbo kelis milijonus dolerių ir kad per savo gyvenimą jis galėjo būti geriausiai apmokamas pramogų atlikėjas magijos srityje.

 

Julius Zancigas – scenos magas ir mentalistas, gebėjęs aiškinti krištolo rutulyje atsirandančius vaizdinius. Dažniausiai dirbo su žmona, tačiau publikai nerengdavo pasirodymų. Atvirkščiai, krištolinį rutulį naudojo kaip priemonę patarti į jį asmeniškai besikreipiantiems asmenims. Nepaisant iš pirmo žvilgsnių gerų ketinimų, Zancigai sugebėjo apgauti daugelį įtikinę, kad jie turi tikrų psichinių galių. Vėliau vyras prisipažino, kad jų mentaliniai veiksmai grįsti tik sudėtingu kodu.

 

Viena žinomiausių XX a. krištolo rutulio analizavimo meistrių buvo Jeane Dixon, ekstrasensė, naudojusi rutulį politinėms prognozėms. 1956 m. teisingai numatė JAV prezidento J. F. Kenedžio nužudymą. 1956 m. gegužės 13 d. žurnalo „Parade“ numeryje ji rašė, kad 1960 m. prezidento rinkimuose laimės demokratas, kuris vėliau bus nužudytas arba mirs eidamas pareigas, nors nebūtinai pirmąją kadenciją. Vėliau patarė kitam prezidentui Richardui Nixonui ir buvusiai JAV pirmajai damai Nancy Reagan. Po jos mirties aiškiaregei priklausęs krištolinis rutulys parduotas aukcione už 12 000 JAV dolerių.

 

Kaip naudoti krištolinį rutulį?

 

Kaip išsirinkti krištolo rutulį

 

Dydis. Rinkitės tokį, kuris patogiai telpa delne. Turėtų būti lengva laikyti ir judėti jo nenumetant.

 

Medžiaga. Gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų, tokių kaip kvarcas, stiklas, ametistas. Rinkitės medžiagą, kuri asmeniškai patinka.

 

Skaidrumas. Jis itin svarbus. Ieškokite skaidraus ir be jokių įtrūkimų ar priemaišų.

 

Kaip išvalyti krištolinį rutulį

 

Pasirinktą krištolinį rutulį prieš naudojimą svarbu išvalyti. Tai pašalina bet kokią neigiamą energiją.

 

Mėnulio šviesa: keletą valandų palikti po pilnaties šviesa.

 

Sūrus vanduo: keletą valandų pamerkti į sūrų vandenį.

 

Šalavijas: deginant šalavijus permesti krištolinį rutulį per dūmus.

 

Kaip naudoti krištolinį rutulį

 

Kai krištolinis rutulys išvalytas ir įkrautas, raskite vietą, kur niekas netrukdytų. Laikykite krištolinį rutulį nedominuojančioje rankoje ir sutelkite energiją į ją. Užduokite konkretų klausimą arba sutelkite dėmesį į konkrečią gyvenimo sritį. Laikydami rutulį prieš šviesą žiūrėkite į jį. Leiskite protui atsipalaiduoti ir vaizdams pasiekti jus. Interpretuokite matomus vaizdus. Atkreipkite dėmesį į spalvas, formas, simbolius. Pasitikėkite intuicija ir gautomis žinutėmis.

 

Autorius Monika Budnikienė