Pasiruošti kritinėms situacijoms

Sakoma, jeigu iš anksto žinotume, kur krisime, pasidėtume pagalvę. Deja, likimas yra nenuspėjamas ir kartais priverčia susigrumti su iš pusiausvyros išmušančiais iššūkiais. Nors visuomet jų numatyti neįmanoma, galima turėti planą, kaip elgtis kritinėje situacijoje, kad būtų lengviau išsikapstyti.

Flat,Design,Vector,Illustration,Concept,For,Help,In,A,Complicated

Gali ištikti dėl įvairių priežasčių

Paprastai tariant, kritine situacija galima įvardinti bet kokią gyvenimo situaciją, kuri priverčia patirti intensyvias sunkias emocijas – baimę, liūdesį, neviltį, pyktį, apgailestavimą ir kt. Kartais visa tai lydi destruktyvios mintys, net suicidiniai ketinimai. Įprastai tokia būsena trikdo normalų gyvenimą, apsunkina kasdienių darbų atlikimą, kenkia socialiniams ryšiams, ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Sukelti tokią būseną gali įvairiausios aplinkybės. Emocines krizes gali paskatinti dėl tam tikrų priežasčių ženkliai išaugęs stresas, fizinės ir psichinės ligos, problemos darbe, moksluose, santykiuose, šeiminės situacijos pasikeitimas, psichologiškai traumuojančios situacijos, netektys ir kt. Svarbu suvokti, kad ta pati situacija skirtingiems žmonės gali turėti visiškai kitokį poveikį. Tarkime, vienas skyrybas su antrąja puse išgyvena gana ramiai, o kitas puola į visišką neviltį, patiria milžinišką stresą, prilygstantį gedului. Taigi konkretaus apibrėžimo, kokias gyvenimiškas situacijas galima vadinti kritinėmis, nėra ir būti negali.

Atpažinti ženklus

Gali skambėti paradoksaliai, tačiau emocines krizes ne visuomet lengva iškart atpažinti. Ypač tokiam žmogui, kuris nelinkęs gilintis į savo vidinį pasaulį, o krizės priežastis nėra lengvai įvardijama. Būna, kad pirmuosius įspėjančius ženklus pastebi artimieji, kolegos ar kiti aplink esantys asmenys. Vienais atvejais emocinė krizė užklumpa staiga ir visu stiprumu, kitais vystosi pamažu. Šie atvejai klastingiausi. Juos laiku atpažinsite, jeigu įsidėmėsite apie emocinę krizę įspėjančius ženklus (užtenka, jei pasireiškia keli jų):

Negalėjimas susikaupti, atlikti įprastų kasdienių užduočių

Higienos įpročių praradimas, sumenkimas

Valgymo sutrikimai

Perdėtas mieguistumas arba negalėjimas miegoti

Staigi nuotaikų kaita

Depresyvios mintys

Nuolat lydintis nerimas, neturintis aiškaus pagrindo

Apatija arba kaip tik neįprastai išaugęs energingumas

Agresyvi, destruktyvi elgsena

Pakitusios kalbos manieros, staiga žodyne atsiradę keiksmažodžiai, nepriimtini žodžiai

Tyčinis aplinkinių skaudinimas

Fizinis savęs žalojimas

Atitolimas nuo realybės

Naujai atsiradusios arba sustiprėjusios priklausomybės

Socialinė izoliacija

Darbo / mokslų praleidinėjimas be paaiškinamos priežasties

Nepaaiškinami fiziniai negalavimai, pvz., dažnai varginantys galvos, skrandžio skausmai.

Kai krizė ištinka artimąjį…

Jeigu tarp artimųjų atpažinote emocinės krizės ženklus, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek pavojinga situacija. Tai padės nuspręsti, ar reikalinga skubi pagalba. Ji būtina bet kuriuo atveju, tačiau jeigu įtariate, kad gali kilti pavojus žmogaus sveikatai ar gyvybei, derėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškviesti skubią kvalifikuotą medikų pagalbą.

Jeigu padėtis nėra tokia kritiška, iš pradžių geriausia – išklausyti krizės apimtą artimąjį. Tikėtina, kad jam komunikuoti šiuo metu sunku, todėl apsišarvuokite kantrybe, apgalvokite esminius klausimus. Svarbiausia – neskubinkite, leiskite atsiskleisti savu tempu, kurį laiką galite tiesiog kartu tyliai pasėdėti, apkabinti, raminamai paglostyti nugarą (jeigu prisilietimai žmogaus netrikdo) – parodyti, kad esate kartu ir būsite tiek, kiek reikės. Labai svarbu patiems išlikti kuo ramesniems. Jokiu būdu nesiginčykite su krizės ištiktu artimuoju, nemėginkite nuvertinti jo jausmų, nesakykite, kad situacija nėra jau tokia bloga, kaip jam atrodo. Jeigu žmogų ištiko emocinė krizė, vadinasi, ta situacija jam buvo rimta, net jeigu aplinkiniams tai gali pasirodyti smulkmena. Paprastais žodžiais parodykite, kad suprantate ir palaikote kenčiantįjį. Nesiūlykite įkyrios pagalbos, ypač jeigu nė nežinote, kuo realiai galėtumėte padėti. Verčiau paklauskite, kaip pavyktų nors kiek palengvinti susiklosčiusią situaciją. Nedarykite jokių skubotų veiksmų (nebent to reikalautų saugumas), prieš ko nors imdamiesi paaiškinkite, ką ir kodėl ketinate daryti.

Jeigu emocinę krizę paskatino rimta ir taip paprastai neišsprendžiama problema, pvz., darbo praradimas, skyrybos, netektis, neseniai išgirsta sunkios ligos diagnozė, labai tikėtina, kad vien artimųjų pagalbos žmogui neužteks. Todėl švelniai ir atsargiai pasiūlykite kenčiančiam asmeniui apsilankyti pas psichoterapeutą. Galite duoti keletą kontaktų, kur galėtų kreiptis. Neturėtų būti jokio spaudimo, leiskite viską ramiai apsvarstyti, suteikite erdvės. Visgi svarbiausia – atsigaunančiojo nepalikite vieno, leiskite jausti, kad visuomet esate šalia ir pasirengę ištiesti pagalbos ranką, išklausyti.

Pagalbos planas

Emocinė krizė žmones dažnai išgąsdina ne tik dėl to, kad apskritai nutiko ir kokius jausmus kelia, bet ir dėl to, kad nežino, kaip elgtis jai ištikus. Todėl svarbu kritinėms situacijoms pasiruošti iš anksto ir turėti trumpą aiškų veiksmų planą, jeigu to prireiktų kada nors vėliau. Geriausia, jeigu tokį planą pasiruoštų pats žmogus, įsitraukiant ir artimiesiems. Svarbiausi plano punktai:

Pasižymėkite žmones, į kuriuos pirmiausia galite kreiptis pagalbos ištikus kritinei situacijai. Tai šeimos nariai, draugai, kaimynai ar kiti artimi asmenys. Svarbu, kad jie taip pat žinotų, jog įtraukti į šį sąrašą.

Susirašykite svarbiausius telefono numerius, kuriais galite kreiptis ištikus krizei. Be bendrojo pagalbos numerio, verta šalia turėti ir psichologinės pagalbos linijų telefonus, jeigu toks jau yra – asmeninio psichoterapeuto kontaktus. Pravartu iš anksto pasidomėti ir pasižymėti jūsų gyvenamojoje vietoje esančius krizių centrus, galimybes nemokamai gauti psichologinę pagalbą.

Jeigu su emocine krize esate susidūrę anksčiau ir dėl to tenka / teko vartoti medikamentus, pagalbos plane pažymėkite jų pavadinimus ir dozavimą. Pasižymėkite ir kitus taikytus gydymo būdus, jų (ne)veiksmingumą.

Vien tokio plano turėjimas daugumai leidžia jaustis ramiau ir kartais net padeda užbėgti kritinėms situacijoms už akių.

Refleksijos svarba

Suvaldžius emocinę krizę, negalima jos tiesiog paleisti ir tikėtis, kad daugiau niekada nepasikartos. Deja, jos linkusios kartotis. Todėl svarbu viskam nurimus apmąstyti, kodėl ištiko kritinė situacija ir kas padėtų jos išvengti ateityje. Svarbiausi klausimai, kuriuos turėtumėte sau užduoti:

Kokia situacija ar veiksniai privedė prie emocinės krizės?

Kas padėjo įveikti kilusią kritinę situaciją, sugrįžti į normalią psichinę būseną?

Kokių veiksmų galima imtis siekiant sumažinti tikimybę, jog panaši krizė pasikartos ateityje?

Būtų idealu, jeigu į šiuos klausimus sau atsakytumėte išsamiai raštu. Tai gerina savirefleksiją, skatina viską apgalvoti nuodugniau nei tiesiog mąstant apie situaciją galvoje. Kuo geriau perprasite ištikusią kritinę situaciją, tuo labiau sumažinsite tokių krizių riziką ateityje ar bent jau būsite pasiruošę joms ištikus. Jeigu savarankiškai rasti atsakymus sunku, vėlgi daug padėti gali profesionalus psichoterapeutas.

Įdomu