Aktorė Ugnė Zavistauskaitė vis dažniau pasirodo ekranuose. Šiuo metu ją galime išvysti „Go3“ platformoje filme „Tu mano deimantas“, lietuviškuose serialuose „Kas būtų, jeigu nebūtų Mėnulio“ ir „Pasmerkti“ bei lietuvių ir ukrainiečių seriale „Savo akimis“. Su Ugne kalbamės apie ilgą darbų sąrašą, ambicingas svajones ir šį tą daugiau.

 

Ugnė Zavistauskaitė, Augustės Tamulytės nuotrauka

 

KAIP sekasi susitvarkyti su tokiu dideliu darbų krūviu?

 

Man pasisekė, kad visi minėti darbai gražiai pasiskirstė vienas paskui kitą, nebuvo taip, kad vienu metu reikėtų filmuotis visuose. Taigi, galėjau kiekvienam vaidmeniui ruoštis individualiai, nesiblaškydama tarp skirtingų personažų.

 

KĄ įdomiausio teko išmokti dėl vaidmens?

 

Filmuojantis lietuvių ir ukrainiečių seriale apie karą Ukrainoje „Savo akimis“ teko šiek tiek pramokti gestų kalbos. Mano partneris pagal scenarijų buvo kurčnebylys, todėl turėjome bendrauti gestų kalba. Tai viena įdomesnių patirčių ruošiantis vaidmeniui.

 

KIEK paprastai užimta jūsų vasara?

 

Ši vasara pusiau darbinga. Turiu du projektus, kuriuos filmuosime liepą ir rugpjūtį, tai birželis buvo skirtas poilsiui, laikui sau.

 

KUR paprastai keliaujate, kai turite daugiau laiko?

 

Vasarą Lietuvoje nuostabu, nesinori toli važiuoti, kai geras oras. Su šeima mėgstame atostogauti Nidoje, nes labai prie širdies lietuviškas pajūris. Žinoma, pasitaiko ir tolimesnių kelionių. Štai neseniai su „Baltic Actors Agency“ komanda grįžome iš kino festivalio Miunchene. Šioje kelionėje derinome darbą su malonumu. Smagu tokios netikėtos galimybės.

 

KOKIAS pramogas renkatės atostogaudama?

 

Esu aktyvi keliautoja, man nepatinka ilgai vartytis pliaže gurkšnojant kokteilius. Mieliau renkuosi aktyvų poilsį – pamatyti, patirti, susipažinti su vietine kultūra ir žmonėmis, įsilieti į jų gyvenimo ritmą. Per daug nesivaikau ekskursijų, stengiuosi tiesiog pabūti ir pajusti tos vietos atmosferą. Atostogaudama Lietuvoje visada renkuosi gamtą ir vandens pramogas – maudynes, baidares, vandenlentes.

 

KURIOJE šalyje norėtumėte ilgiau pagyventi?

 

Paskutiniu metu labai susižavėjau Ispanija. Teko nemažai joje pabuvoti. Man patinka ispanų atvirumas, šiltumas, kalba ir kultūra. Norėčiau pramokti ispaniškai ir ilgiau ten pabūti. Žinoma, kaip ir daugelis, svajoju aplankyti Ameriką, kurioje dar niekada nebuvau. Ten veda tiek profesiniai, tiek kitokios kultūros pažinimo tikslai.

 

KOKIAS kalbas mokate? 

 

Laisvai kalbu angliškai ir rusiškai. Kaip minėjau, labai norėčiau mokėti ir ispanų. Daug kartų girdėjau, kad esu panaši į ispanę. Žiūrint iš profesinės pusės, ispanų kalbos žinios pasitarnautų siekiant tarptautinės karjeros. Norėčiau mokėti ir itališkai, prancūziškai, bet mokytis užsienio kalbų nelengva. Reikia užsispyrimo ir didžiulės motyvacijos, kad jas gerai įvaldytum.

 

Į KOKĮ netikėtą nuotykį buvote patekusi?

 

Paskutinis nuotykis – kai spontaniškai sugalvojome nuvykti į Miunchene vykusį kino festivalį ir „Netflix“ kino filmo „Paradise“ premjerą. Šiame filme vaidino mano geras bičiulis Iron Vytas. Per dvi dienas suplanavome kelionę, sėdome į automobilį ir nulėkėme į Miuncheną, o paskui ir Berlyną. Nuostabi kelionė: pabendravome su režisieriais, prodiuseriais, apžiūrėjome Berlyną, pasivažinėjome paspirtukais. Įspūdžių turėsime ilgam.

 

Daug KAS gyvenime įvyksta ekspromtu ar daugiau planuojate?

 

Planuoti nemėgstu, man tai nesiseka. Labiau patinka neplanuoti ir pasiduoti gyvenimo tėkmei, netikėtumo žavesiui. Aišku, kitiems žmonėms (net ir mano šeimos nariams) keistai atrodo, kad galiu pakeisti planus ir sugalvoti kažkur išvykti spontaniškai, bet juk tai turi gyvenimiško žavesio. Kai nežinai, kas tavęs laukia, kai neplanuoji, spontaniškai įvyksta stebuklingų dalykų.

 

KOKIA mokinė buvote?

 

Buvau pirmūnė ir labai pareiginga mokinė, todėl mokyklos laikais tėvams nereikėjo dėl manęs nerimauti. Gal sunerimo, kai pasirinkau aktorės profesiją, nes tikėjosi šeimoje medikės arba teisininkės. Teko priimti mintį, kad stosiu į Kinematografijos universitetą. Atvirai kalbant, mokykloje jaučiausi gana susikausčiusi, manau, buvau bjaurusis ančiukas. Tik po mokyklos pradėjo skleistis tikrasis potencialas.

 

KOKIĄ knygą šiuo metu skaitote?

 

Skaityti man labai patinka. Skaitau įvairias knygas, bet labiau linkusi į klasiką. Šiuo metu gilinuosi į indų filosofo Ošo mąstymą, jo gyvenimo suvokimą. Daugeliui jo minčių pritariu. Dabar skaitau apie meditaciją, nes manau, kad vidinė ramybė, draugystė su savimi daro žmogų stipresnį. Noriu tai įvaldyti – atrasti nuolatinę vidinę ramybę, vidinį džiaugsmą, kuris nepriklauso nuo aplinkos, kitų žmonių, jų žodžių ir komentarų.

 

KOKĮ slaptą talentą turite?

 

Baigiau muzikos mokyklą, tad groju gitara, tiesa, primiršau. Taip pat labai mėgstu šokti. Dar viena aistra – jojimas. Žaviuosi žirgais, per karantiną pavyko šiek tiek įvaldyti šį sportą.

 

KO nemokate, bet svajojate išmokti?

 

Labai norėčiau išmokti dainuoti. Mane be galo žavi buvimas ant scenos ir gyvas pojūtis, kai žiūrovai dainuoja kartu su tavimi. Visada slapta pavydžiu atlikėjams, kurie geba puikiai valdyti balsą ir komunikuoti su pilna sale žmonių. Norėčiau kada nors taip išlavinti savo vokalą.

 

KOKIUS kasdienius ritualus laikote būtinais?

 

Man svarbūs pusryčiai. Jei nepapusryčiauju, būnu pikta (šypteli). Taip pat stengiuosi reguliariai sportuoti, pradėti rytą nuo treniruotės. Tuomet kūnas geriau jaučiasi, tampu žvali, jaučiuosi vikri ir energinga.

 

KOKIAS charakterio savybes norėtumėte pakeisti arba išsiugdyti?

 

Nežinau, ar norėčiau kažką savyje keisti, nes pakeitusi nebūčiau tokia, kokia esu, ir ten, kur esu. Stengiuosi priimti visas savybes, suprasti, kad manyje yra ir gero, ir blogo, ir tai normalu. Galbūt norėčiau išsiugdyti didesnę valią, nekeisti nuomonės priimtiems sprendimams. Kita vertus, viskas priklauso nuo situacijos – kartais būti lankstesniam kaip tik vertybė.

 

KOKIO įpročio nepavyksta atsikratyti? 

 

Nepavyksta išvengti saldumynų (šypsosi). Labai juos mėgstu, tiesiog negaliu nevalgyti saldžiai. Suprantu, kad saldumynai – didžiausias geros figūros priešas, tad tikrai norėčiau valgyti jų mažiau.

 

KADA būnate laimingiausia?

 

Mano laimė priklauso nuo vidinės ramybės. Kai viduje jaučiuosi tvirtai, tai ir pasaulis spalvingesnis. Kai viduje daug nerimo, rūpesčio, niekas negali paguosti – nei saldumynai, nei saulė, nei laiminga šeima. Svarbiausia, ką supratau per pastaruosius metus, kad mūsų laimė priklauso nuo to, kaip jaučiamės. O už savijautą esame atsakingi patys – niekas nepadarys mūsų laimingų, tai galime padaryti tik kruopščiai dirbdami su savimi. Labai stengiuosi, kad mano vidus švytėtų, – tuomet ir išorė švyti, ir visas pasaulis gražus.

 

KO negalėtumėte atleisti? Ar sunku pripažinti klydus?

 

Anksčiau nemokėjau atsiprašyti, buvau užsispyrusi ir pripažinti klydus buvo didžiausias iššūkis. Paskutiniu metu pastebiu, kad atsiprašyti tapo lengva, nes atsiprašymas išlaisvina. Labai džiaugiuosi šiuo pasiekimu.

 

Kalbant apie atleidimą kitiems, sunku įvardinti, ko negalėčiau atleisti. Jei tik pasakau, kad negalėčiau kažko atleisti ar nesuprantu, kaip kitas atleido, gyvenimas iškart atsiunčia man pamoką ir įrodo, kad buvau klaidingai įsitikinusi. Kiekvieną kategorišką nuostatą tenka išgyventi savu kailiu. Dėl to stengiuosi neteisti kitų poelgių. Manau, kad atleisti galima daug ką, viskas priklauso nuo situacijos. Svarbu atleidžiant neišduoti savęs.

 

KOKIŲ baimių turite?

 

Labai baisu prarasti artimus žmones, šeimos narius. Baisu, kad jiems nenutiktų kažkas negero. Šeima ir draugai man itin svarbūs, jie mano atrama, todėl labiausiai bijau tik dėl jų.

 

APIE KĄ svajojate?

 

Tikslų ir svajonių turiu daug ir ambicingų. Labai noriu karjerą išplėsti už Lietuvos ribų. Su komanda tikslingai dirbame ta linkme. Noriu didelių gražių projektų, įdomių vaidmenų tiek Europoje, tiek Holivude. Žinoma, tai didelis darbas ir reikia milžiniškos sėkmės, bet labai noriu tikėti, kad kai svajonė tampa tikslu, ir atkakliai eini jo link, ta svajonė turi šansą išsipildyti.

 

Autorius Laima Samulė