Paauglių hipertenzija

Ligos vis jaunėja – arterinė hipertenzija nustatoma jau paauglystėje. Laiku diagnozavus problemą ir koregavus gyvenimo būdą, įmanoma išvengti komplikacijų, galinčių sukelti negrįžtamų organizmo pokyčių ir pabloginti sveikatą.

Konsultuoja

VUL Santaros klinikų gydytoja vaikų kardiologė doc. Lina Gumbienė 

Kaip dažnai paaugliams nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas?

Nors arterine hipertenzija dažniausia serga suaugusieji, ji ne tokia reta ir vaikams. Kraujo spaudimo padidėjimo paplitimas tarp vaikų priklauso nuo tiriamųjų grupės, šalies. Lietuvoje skaičiai nėra tiksliai žinomi. Europoje hipertenzija paaugliams diagnozuojama, kai arterinis kraujo spaudimas ramybėje šešiolikmečiams ir vyresniems siekia ar yra didesnis nei 130/85 mm Hg, matavimą patvirtinant kelių vizitų metu. Jaunesniems padidėjęs kraujo spaudimas nustatomas pagal lenteles, įvertinant lytį, amžių ir ūgį. Kraujospūdžio padidėjimas diganozuojamas iki 14 % paauglių, o tikra liga – arterinė hipertenzija – maždaug 4 %. Deja, dauguma specialistų mano, kad net iki 75 % atvejų hipertenzija nėra diagnozuojama laiku.

Kokios hipertenzijos priežastys? Kiek lemia paveldimumas ir gyvenimo būdas?

Arterinė hipertenzija skirstoma į pirminę ir sąlygotą kitų ligų bei medicininių būklių. Paaugliams dažnesnė pirminė. Pirminės hipertenzijos rizikos veiksnių žinoma daug. Dalį jų – antsvorį, menką fizinį aktyvumą, perteklinį druskos vartojimą, žalingus įpročius, nekokybišką miegą – galime keisti. Geriamieji kontraceptikai, dekongestantai (kraujagysles sutraukiantys nosies lašai), antidepresantai irgi gali didinti spaudimą. Turintiems kitų rizikos veiksnių, t. y. jei šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, esant pirminei hipertenzijai, gimusiems mažo svorio ar anksčiau laiko, sergantiems genetinėmis ligomis, susijusiomis su hipertenzija, reikėtų sekti arterinį kraujospūdį namuose ir, pastebėjus padidėjimą, kreiptis į šeimos gydytoją.

Dažniausios, bet ne vienintelės antrinės hipertenzijos priežastys paaugliams, – inkstų kraujagyslių ar skydliaukės pažaida.

Ar hipertenzija gali būti streso išdava, pavyzdžiui, siekiant aukštų mokymosi rezultatų ir nuolat jaučiant įtampą?

Hipertenzija gali būti lėtinio streso ir psichologinės įtampos, blogų socialinių sąlygų išdava. Streso metu didėja kraujo spaudimas, ypač sistolinis. Skatinamas ankstyvosios aterosklerozės vystymasis. Kasdienis stresas du kartus padidina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net miokardo infarktu, cukriniu diabetu, taip pat didina cholesterolio koncentraciją.

Ar hipertenzija gali pasireikšti dėl didelio fizinio krūvio profesionaliai sportuojant? Arba sporto salėje sportuojant be trenerio priežiūros ir kilnojant didelius svorius?

Neprotingas sportas, kai didelis krūvis tenka nereguliariais intervalais, sportuojama pripuolamai ir chaotiškai, nėra sveika organizmui. Tačiau neįrodyta, kad gali padidinti kraujo spaudimą. Dažniau diagnozuojamas širdies išsiplėtimas, ritmo sutrikimai. Atvirkščiai, moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus vidutinio ir didesnio intensyvumo fizinis krūvis paauglystėje gali padėti išvengti arterinės hipertenzijos.

Kokie padidėjusio kraujo spaudimo simptomai?

Dažniausiai pirmine arterine hipertenzija sergantys paaugliai nesiskundžia jokiais simptomais, todėl liga gali likti nepastebėta. Jei spaudimas labai aukštas, galimas galvos skausmas ar svaigimas, kraujavimas iš nosies, regėjimo ir dėmesio sutrikimai, dusulys, krūtinės skausmas, ritmo sutrikimai, alpimas.

Kokie padidėjusio kraujospūdžio pavojai ir žala organizmui?

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ilgainiui pažeidžia širdį, inkstus, pagreitina pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto – išsivystymą. Tai viena iš aritmijos, širdies nepakankamumo priežasčių.

Ar hipertenzija, atsiradusi jauname amžiuje, išlieka ir suaugus?

Neretai išlieka, ypač tada, kai nepavyksta koreguoti rizikos veiksnių ar ligų ir būklių, sukėlusių kraujospūdžio padidėjimą.

Kaip diagnozuojama hipertenzija, jeigu gydytojo kabinete pacientas jaudinasi ir spaudimas padidėja dėl emocinių veiksnių?

Medikai tai vadina balto chalato hipertenzija. Mano praktikoje beveik trečdaliui jaunuolių, atėjusių į konsultaciją, būna padidėjęs kraujo spaudimas. Tokiu atveju rekomenduojame matuoti spaudimą namuose, rašyti kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio dienyną. Jei nustatomas aukštesnis spaudimas ir namuose, būtina pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją. Šiems jaunuoliams patariama laikytis sveikos gyvensenos rekomendacijų. Liūdna, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad problema, iš pradžių pasireiškianti dėl jaudulio, neretai tampa nuolatine arterine hipertenzija suaugus.

Dar pavojingesnė ir sunkiau nustatoma – užmaskuota hipertenzija. Sergant šia forma gydymo įstaigoje matuojamas kraujo spaudimas būna normalus. Padidėjimas randamas tik atliekant visos paros spaudimo monitoringą. Šis tyrimas gali padėti diagnozuoti ir balto chalato hipertenziją.

Kokie papildomi rizikos veiksniai lydi hipertenziją?

Tai nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukraus apykaitos sutrikimai (metabolinis sindromas). Arterinė hipertenzija tarp nutukusių vaikų gerokai dažnesnė ir nustatoma beveik trečdaliui (iki 30 %).

Kaip valdoma problema? Ar visada prireikia medikamentinio gydymo? O gal užtenka koreguoti gyvenimo būdą?

Jeigu nėra kitų rizikos veiksnių, sergančių pirmine arterine hipertenzija neskubame gydyti vaistais. Pirmiausia rekomenduojame didinti fizinį aktyvumą ir keisti mitybą. Skatiname tėvų ir kitų šeimos narių dalyvavimą koreguojant gyvenseną, užtikrinant aplinką be rūkymo. JAV medikai savo gairėse siūlo mažinti laiką, praleidžiamą prie ekranų. Gydymas vaistas pradedamas iš karto, jei kraujo spaudimas labai aukštas arba yra gretutinių rizikos veiksnių, nepavyksta normalizuoti rodiklio keičiant gyvenimo būdą.

Kokios rekomendacijos jaunuoliams norint išvengti padidėjusio kraujospūdžio?

Siūloma sveika gyvensena ir mityba:

• Visavertė, sveika mityba, mažinant druskos, cukraus, gyvūninių riebalų vartojimą, valgant daugiau vaisių ir daržovių, grūdinių produktų. Saldumynus palikti šventėms.
• Gerai išsimiegoti.
• Reguliarus, mažiausiai 60 min. per dieną bent vidutinio intensyvumo fizinis krūvis (bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas). Tris kartus per savaitę aerobinė mankšta su papildoma apkrova. Jei labai aukštas kraujospūdis, vengti varžybų.
• Mažiau laiko prie ekranų – praleisti ne daugiau kaip 2 val. per dieną.
• Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.
• Normalaus svorio palaikymas.
• Cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė.
• Vengti alkoholio ir kitų stimuliuojančių medžiagų, nerūkyti.
• Mokytis valdyti stresą ir didinti atsparumą nervinei įtampai.
• Reguliarus kraujospūdžio sekimas (net jei rodiklis atitinka normos ribas).

Autorius Jurgita Ramanauskienė