Atšalus virš miestų tvyro smogas, o ore jaučiama smarvė. Nereikia būti specialistu, kad būtų aišku – oras užterštas. KTU atlikti tyrimai parodė, kad iki 40 % oro taršos gali patekti į patalpas, taigi pavojus sveikatai tyko ne tik lauke, bet ir namie.

 

"Oro tarša"

Uždrausti kietojo kuro negalima

 

Zita Šilienė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja

 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle pasidalijo siūlymu matuoti tikrąjį oro užterštumą: „Ateityje, esu tikras, reikia matuoti konkrečiai – paleidi droną virš kamino, paimi duomenis apie dūmų sudėtį – ir viskas aišku.“ Ar šis siūlymas turi pagrindo?

 

Technologijos vystosi ir galbūt ateityje bus galima naudoti portatyvius matuoklius, kurie galės matuoti kiekvieno kamino skleidžiamą taršą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žmonės kvėpuoja toli gražu ne tuo, kas sklinda tiesiai iš kamino, tad dronais ar kita technika naudingiau būtų nustatyti didesnio ploto užterštumą, matuojant maždaug žmonių kvėpavimo lygyje.

 

Kyla klausimas, kokia prasmė oro taršą dar matuoti kitais prietaisais, jeigu jį rodo, pvz., visos 4 Vilniaus oro kokybės tyrimų stotys? Suprantama, jeigu stotys nerodo didelės taršos, o kyla įtarimas dėl oro sudėties kuriame nors rajone, tai papildomos priemonės – pvz., dronas arba mobilioji stotis, kurią jau turime, gali parodyti epizodinius duomenis. Sunku vertinti, kiek tokie matavimai kainuotų.

 

Šiuo metu matuojama valandos maksimali teršalų koncentracija, vidutinė paros teršalų koncentracija ir pan.

 

Neretai žmonės apie užterštą orą sužino per vėlai, pvz., kitos dienos rytą. Ar įmanoma esamu laiku žinoti, ar oras užterštas?

 

Informacija apie oro taršą kasdien pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Kiekvieną rytą skaičiuojami praėjusios paros rodikliai, pateikiamos išvados ir prognozė esamai bei kitai dienai.

 

Ramiu, giedru, be kritulių oru jaučiamas nemalonus kvapas visada rodo padidėjusią taršą.

 

Ką patartumėte žmonėms, gyvenantiems provincijoje, kur taršos niekas nematuoja?

 

Taršos prie kiekvieno namo nuolat matuoti tikrai neįmanoma. Oras labiausiai būna užterštas ten, kur didžiausias žmonių tankumas, didžiausia gamyba, labiausiai išvystyta energetikos sistema. Provincijoje tarša žymiai mažesnė.

 

Ar būtų galima užtikrinti geresnę oro kokybę, jeigu būtų draudžiama naudoti kurios nors rūšies kietąjį kurą?

 

Jeigu tarša padidėja dėl naudojamo įprasto kuro – medienos, durpių ar kitokio kietojo kuro, o ne atliekų, tai gyventojui nieko negalima prikišti. Tiesa, kietasis kuras yra taršus, tačiau uždrausti jo negalima. Pvz., medieną net skatinama kūrenti, nes tai atsinaujinantis energijos šaltinis, nedidinantis šiltnamio efekto. Pats taršiausias kuras – kietasis (mediena, anglis, durpės), mažiau teršia skystasis kuras, o mažiausiai –dujos. Mažinti oro taršą gali padėti prievolė reguliariai valyti kaminus.

 

Kokia nauda žmogui, jei prietaisais nustatoma, kad oras užterštas? Juk retas, sužinojęs apie taršą, vengia kelti koją iš namų…

 

Matavimai atliekami ne tik žmonėms informuoti, bet ir atkreipti atsakingų institucijų, kurios turi priimti sprendimus, kaip mažinti oro taršą, dėmesį. Aišku, nėra veiksmingų priemonių oro taršai staiga sumažinti, tačiau atsakingos institucijos, pvz., savivaldybės, gali numatyti priemonių, kurios leistų kuo dažniau išvengti taršos. Galima ne tik žiemą, bet ir vasarą prižiūrėti veikiančias gamyklas, reguliuoti transporto srautus, kad nesusidarytų spūsčių ir automobiliai kuo mažiau mestų teršalų į orą, ir pan.

 

Pasitaiko visko

 

Mindaugas Povilauskas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas

 

Kur kreiptis, jeigu gyvenamajame rajone galimai užterštas oras?

 

Jeigu gyventojai įtaria, kad kaimynai šildosi netinkamu kuru, skundžiasi pernelyg intensyviais dūmais, nemaloniu kvapu, tuomet inspektoriai vyksta tikrinti situacijos. Galima skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 arba kreiptis į regiono aplinkos apsaugos departamentą. Oro taršos tyrimai nemokami.

 

Atšalus orams, organizuojama ir reidų, vykdoma akcija „Kaminukas“. Važiuojama į tas įmones ar namus, iš kurių kaminų rūksta juodi dūmai. Inspektoriai tikrina, ar tinkamai eksploatuojama krosnis, ar kūrenama tinkamu kuru, ar atliekomis.

 

Ar dažnai žmonės netinkamai šildosi namus?

 

Šaltu oru padaugėja skundų, nes intensyviau šildantis net ir tinkamu kuru padaugėja dūmų, sklinda smarvė.Kasdien vidutiniškai gaunami 3 – 4 skundai. Stengiamės nuvažiuoti į visas vietas, dėl kurių skundžiamasi.

 

Per metus Vilniaus mieste nustatoma iki 20 pažeidimų. Automobilių servisuose dažnai kūrenama alyvos atliekomis. Pasitaiko, kad gyventojai krosnyse degina baldų plokštes, dažytus medinius langų rėmus.

 

Tikrinami žmonės reaguoja įvairiai: vieni į namus noriai įsileidžia tikrintojus, kiti atsisako.

 

Įdomu

  • Lietuvoje yra 17 oro stočių: Vilniuje – 4, Kaune ir Klaipėdoje – po 2 , Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje, Kėdainiuose, Naujojoje Akmenėje ir Mažeikiuose – po 1 stotį. Dar po 1 stotį yra Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.
  • Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės. Jos nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į organizmą. Smalkės, suodžiai, sieros ir azoto oksidai, benzpirenas ir pan. gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas, tarp jų vėžį.
  • Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, drabužius, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes.
  • Nustačius, kad pastatas šildomas netinkamu kuru, gali būti skiriama 28 – 868 Eur bauda.
  • Šaltymečiu automobilių, kol jie įkaista, skleidžiama tarša būna iki 5 kartų didesnė nei šiltuoju sezonu.
  • „Jeigu Lietuvoje oro temperatūra ilgai išliktų labai žema, daug namų būtų intensyviai šildoma kietuoju kuru, nepakiltų vėjas, tikėtina, kad tarša pasiektų Kinijos didmiesčių lygį“, – teigia KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Dainius Martuzevičius.