Oro tarša kartais vadinama tyliąja žudike. Nors jos nematome, ji mus veikia kasdien ir sukelia įvairių negalavimų riziką. Apie kai kuriuos poveikius nė nesusimąstome. Tad kokiais būdais oro tarša mus sargdina ir kaip to išvengti?

 

People,In,Masks,And,Clouds,Of,Dust,In,The,Air.Kenčia visas pasaulis

 

Oro tarša – tai žmonėms ir kitiems gyviems organizmams kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą. Tai kietosios dalelės, anglies monoksidas, sieros dioksidas, ozonas, sunkieji metalai ir kt. Didžiausi oro teršalų šaltiniai – transporto išmetamosios dujos ir fabrikų į orą skleidžiamos kenksmingosios dalelės. Taip pat kietojo kuro, ypač nekokybiško ar atliekų, kūrenimas namuose. Pavojų kelia ir netinkama statybviečių priežiūra, kai laiku neišvalytas kietąsias daleles pakelia vėjas. Apskaičiuota, kad oro taršalai kasmet netiesiogiai pražudo apie 7 mln. žmonių visame pasaulyje. Tad su oro tarša šiuo metu susiduria ir kovoja visos šalys. Žinoma, vienos labiau paveiktos už kitas. Milijoniniuose Azijos ir Pietų Amerikos miestuose pakilęs smogas neretai matomas plika akimi. Dienomis padidėjus oro užterštumui tokių miestų gyventojai, baimindamiesi dėl savo sveikatos, nė nelenda iš namų.

 

Mūsų šalis ganėtinai švari. Vilnius netgi laikomas viena žaliausių pasaulio sostinių. Vis dėlto irgi susiduriame su oro užterštumu. Ypač kenčia Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Juose daugiausia kietųjų dalelių, azoto, sieros dioksido, sunkiųjų metalų. Labiausiai orą teršia transporto išmetamosios dujos. Užterštumas itin išauga žiemą, šildymo sezonu, kai dalis žmonių kūrena nekokybišką kurą. O vasarą sveikatai riziką kelia pakeltoji tarša. Tai nuo nešvarių gatvių kylančios dulkės, kurias pakelia vėjas ir pravažiuojantis transportas.

 

Sukelia depresiją ir nemigą

   

Nors mūsų šalis toli gražu nėra tokia užteršta kaip Kinija ar Indija, vis vien tyko įvairios sveikatos rizikos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša labiausiai kenkia kvėpavimo takams, akims ir kraujotakos sistemai. Taigi galimas krūtinės skausmas, astma, perštinti gerklė, galvos sopėjimas, pykinimas. Tai dar ne viskas. Oro taršalai taip pat lemia mažiau žinomus, netgi netikėtus simptomus. Tyrimai parodė, kad paveikti oro užterštumo žmonės gali susidurti su prastesne miego kokybe, nemiga. Mat taršalų dalelės veikia nosį, sinusus, gerklę. Tad sunku kvėpuoti, sudėtinga išsimiegoti.

 

2015 m. JAV mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1863 dalyviai. Iš pradžių įvertintas užterštumo lygis tiriamųjų gyvenamosiose apylinkėse. Tuomet mokslininkai kelis mėnesius vertino jų miego kokybę. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie daugiau nei 5 m. gyvena labiausiai užterštose apylinkėse, miega prasčiausiai. Šiuos tyrimo dalyvius kamavo nemiga, naktį prabudę nebegalėdavo užmigti. Pagaliau užmigus miegas vis vien išlikdavo nekokybiškas. Pasak tyrėjų, aukštas azoto dioksido lygis ore miego kokybę suprastina net 60 %. Grynas oras leidžia išsimiegoti geriau, sumažina dieną jaučiamą nuovargį. Tad padaryta išvada, kad oro tarša mūsų organizmą neigiamai veikia ne tik tiesiogiai, bet ir netikėtais būdais.

 

Jungtinės Karalystės mokslininkai išsiaiškino, kad oro užterštumas didina depresijos ir nerimo riziką. Jie net 11 m. tyrė 390 000 suaugusių britų. Galiausiai nustatyta, kad dažnai automobilių dūmais kvėpuojantys žmonės labiau linkę į depresiją ir nervinę įtampą. Svarbiausia tai, kad įkvepiami teršalų kiekiai nebūtinai turi būti dideli. Užtenka, kad žmogus su jais susidurtų dažnai. Kol kas tiksliai nežinoma, kodėl nešvarus oras skatina depresiją. Greičiausiai tai susiję su deguonies stygiumi. Trūkstant švaraus oro, mūsų organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Taigi jaučiamės labiau pavargę, stokojame geros nuotaikos ir motyvacijos. Oro tarša daugiau nei 2 m. trumpina gyvenimo trukmę. Vadinasi, veikia stipriau nei alkoholio vartojimas ar cigarečių rūkymas. Jei nustotume naudoti iškastinį kurą ir taip sumažintume oro taršą, vien JAV kasmet pavyktų išvengti 50 000 priešlaikinių mirčių.

 

Taršos pasekmė – šlubuojanti atmintis

   

Oro tarša taip pat atsakinga už migreninius galvos skausmus. Migreną dažniausiai sukelia automobilių išmetamas anglies dioksidas, sieros dioksidas ir ozonas. Šios medžiagos neigiamai veikia gebėjimą susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, mokytis, gali susilpninti atmintį. Kai kurios studijos rodo, kad oro tarša netgi gali paskatinti ankstyvą senatvinę demenciją, Alzheimerio ligą. 2019 m. JAV mokslininkai atliko įdomų tyrimą – ištyrė 1000 73–87 m. moterų. Dalyvių smegenys nuskenuotos, o po 5 m. tyrimas pakartotas. Tų moterų, kurios gyveno užterštose apylinkėse, smegenyse rasta daugiau pokyčių, lemiančių Alzheimerio ligą. Kito tyrimo metu pastebėta, kad regionuose, kur didelis oro užterštumas, moksleiviai mokosi prasčiau, labiau išsiblaškę, trinka jų atmintis. Tai siejama su kenksmingųjų dalelių poveikiu.

 

Oro tarša pavojinga nėščioms moterims. Dėl cheminės ir fizinės sudėties, itin mažo dydžio kietosios dalelės gali giliai patekti į kvėpavimo takus ir kraujotakos sistemą. Sykiu sutrikdo vidaus organų funkciją. Tad ne viena studija oro taršalus susiejo su dažnesniais persileidimais, priešlaikiniu gimdymu, per mažu naujagimių svoriu ir sutrikusiu jų smegenų vystymusi. Taip pat oro užterštumas siejamas su autizmo spektro sutrikimo išsivystymu. Tiesa, daug duomenų šiuo klausimu dar nėra.

 

Pasak mokslininkų, dėl oro taršos kūne daugėja laisvųjų radikalų. O jie sukelia oksidacinį stresą, kuris silpnina imuninę sistemą. Organizmo ląstelės tampa pralaidesnės įvairiems mikroorganizmams, virusams, bakterijoms ir grybeliams. Todėl lengviau susergama įvairiais bakteriniais ir virusiniais susirgimais, lėčiau gyjama. Tad rizikos grupėms, be nėščių moterų, taip pat priklauso vaikai, senyvi žmonės, lėtiniai ligoniai. Šių žmonių imunitetas silpnesnis, jie dažniau serga. Susidūrę su oro užterštumu smarkiai rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, širdies sutrikimais, astma, bronchitu, netgi vėžiu.

 

Senstanti oda, žilstantys plaukai

 

Dėl oro taršos greičiau senstame. Kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto dioksidas ir sunkieji metalai lemia ankstyvas raukšles veide, papilkėjusią odą. Dėl oro taršos oda negali įsisavinti užtektinai deguonies, tampa jautri, suglebusi, išsausėjusi, šiurkšti. Dėl užterštumo netenka drėgmės, sutrinka natūralus apsauginis barjeras. Ant veido nugulusios plika akimi nematomos dalelės gali sukelti įvairias odos ligas: aknę, dermatitą, egzemą, alergiją. Jei žmogus jau serga šiomis dermatologinėmis ligomis, oro tarša situaciją dar labiau pablogina. Be to, kai kurios kenksmingosios dalelės gali lemti laisvųjų radikalų susidarymą. Jie pakeičia odos ląstelių struktūrą ir gali sukelti vėžį. Mokslininkai teigia, kad oro taršos poveikis odai netgi pavojingesnis už ultravioletinių saulės spindulių daromą žalą. Be to, smulkiųjų dalelių įtaka sveikatos būklei neretai ignoruojama, kol būna per vėlu.

 

Oro tarša neigiamai veikia ir plaukus bei galvos odą. Laisvieji radikalai gali paskatinti pražilti anksčiau laiko. Kelios studijos taip pat susiejo kenksmingąsias daleles su plaukų slinkimu, plikimu, netgi alopecija. Tai autoimuninė liga, kai organizmo ląstelės atakuoja plaukų folikulus ir plaukai nuslenka. Dėl oro taršos plaukai gali sausėti ir lūžinėti arba perdėtai riebaluotis. Taip pat vargina pleiskanos, skalpo sausumas, jautrumas, paraudimas ir galvos odos bėrimai.

 

Pirmoji pagalba grožiui

   

Deja, oro taršos neišvengsime, ypač jei gyvename mieste. Tačiau yra būdų padėti odai ir plaukams. Labai svarbu oda rūpintis ir tinkamai ją prižiūrėti, kad maksimaliai sumažėtų taršalų žala. Kasdien ryte ir vakare prausti veidą odos tipui tinkamu, giliai valančiu prausikliu. Prasčiausia idėja – prausti tik vandeniu. Vien vandens efektyviai odos priežiūrai neužtenka. Svarbu kasdien drėkinti odą kremu, naudoti produktus su elastinu ir kolagenu. Šie baltymai neleis odai suglebti ir ilgiau išlaikys jos jaunystę. Naudinga reguliariai lankytis pas kosmetologą – padės odai išsivalyti po oro teršalų išpuolių.

 

Norint nuo oro taršos apsaugoti plaukus, patariama juos stiprinti subalansuota mityba. Kai žmogus yra sveikas ir su maistu gauna visų reikalingų vitaminų, oro tarša plaukus veikia mažiau. Nepamirškite tinkamai rūpintis galvos oda ir plaukais. Plaukus trinkite reguliariai, neleiskite pernelyg susiriebaluoti. Sykiu neplaukite per dažnai. Kiek kartų tai daryti, priklauso nuo plaukų tipo ir skalpo polinkio riebaluotis. Tad geriausia pasitarti su ekspertu. Stenkitės naudoti kuo mažiau karštų formavimo įrankių. Nepamirškite plaukų galiukų reguliariai pakirpti. Jei laiką leidžiate mieste, netoli judrių gatvių, gera idėja plaukus pridengti skarele ar kepure.

 

Kaip apsisaugoti?

   

Dalis žmonių renkasi ignoruoti oro taršą, nes vis tiek negali nieko pakeisti. Kartais atrodo, kad neverta saugotis. Tikra tiesa, kad teršalų ore bus visada. Tačiau tai nereiškia, kad neverta saugotis. Patariama laiką lauke leisti kuo arčiau gamtos ir kuo toliau nuo triukšmingų gatvių. Jei bėgiojate, važiuojate dviračiu ar einate pasivaikščioti, aktyviai veiklai lauke rinkitės ramesnį parką ar mišką. Prasčiausia idėja – sportuoti judrioje gatvėje. Iš tokios mankštos bus daugiau žalos nei naudos. Jei šiltymečiu daug laiko leidžiate lauke, bet ne gamtoje, kaskart grįžus namo vertėtų išskalbti dėvėtus drabužius. Taip pašalinsite nusėdusias kenksmingąsias daleles. Jei vasarą stovite eismo spūstyje, verčiau uždarykite langą. Įjunkite kondicionavimo sistemą, kad ji pašalintų į saloną patekusius teršalus. Taip pat patariama nerūkyti ir kuo mažiau laiko leisti prie rūkančių žmonių.

 

Jei gyvenate šalia judrios gatvės, vėdindami būstą langus praverkite tik trumpam. Pravėdinti namus ir atsigaivinti vasaromis padės vidinės oro kondicionavimo sistemos. Nors jas įrengti brangu, išties verta pamąstyti apie tokią investiciją. Dar viena naudinga investicija – oro valytuvas, kuris pašalins į namus patekusias kenksmingas teršalų daleles. Svarbu reguliariai siurbti ir plauti grindis, kad namuose nesikauptų pro langus patekę teršalai. Jei gyvenate netoli judrių gatvių, tai darykite bent porą kartų per savaitę. Puikūs natūralūs namų oro valytuvai ir deguonies gamintojai yra augalai. Verta įsigyti bent porą kambarinių gėlių stambiais lapais – padės švarinti namų erdvę.

 

Vienas svarbiausių žingsnių, norint apsisaugoti nuo oro teršalų poveikio, – sveikas gyvenimo būdas. Stenkitės valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, gerai išsimiegoti, reguliariai užsiimti fizine veikla, mokykitės valdyti stresą. Kai žmogus sveikas, o jo imuninė sistema stipri, oro užterštumas veikia mažiau.

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė