Jeigu žavi arabų kultūra, bet nepatinka Maroko, Tuniso ar Egipto skurdas bei įkyrūs gatvės prekeiviai, kelionė į Omaną – puikus sprendimas. 2022 m. „Lonely Planet“ įtraukė šią šalį į verčiausių aplankyti dešimtuką. Ir ne be priežasties, juk Omanas įvertintas tarp saugiausių pasaulio valstybių, nusikalstamumo lygis ypač žemas, o šalies turizmo politika daug dėmesio skiria tvarumui, unikalios gamtos ir kultūros išsaugojimui. Tai keliautojų tiesiog negali nesužavėti.

 

Durys į arabų pasaulįAmazing,View,Of,Scenic,Arches,In,Courtyard,Of,The,Sultan

 

Daugiau nei 1000 metų Omanas garsėjo kaip svarbus prekybos centras. Šis sultonatas tapo savotišku tiltu tarp Rytų ir Vakarų, ypač tarp Indijos ir Persijos įlankos regionų. Omanas kontroliavo svarbius prekybos kelius, buvo žinomas dėl laivybos ir įtakingų prekybos suvienijimų. Omano sostinė Maskatas – viena seniausių gyvenviečių pasaulyje, čia gyventa jau 2000 m. per. Kr. Nors nuo 1970-ųjų Omanas pradėjo keistis ir modernėti, šalis stengėsi išlaikyti gamtos ir urbanizacijos dermę. Netgi Maskate vis dar nėra dangoraižių. Naujiems pastatams taikomi griežti aukščio ribojimai. Keliaujant po Omaną turtingą šalies kultūrinį paveldą atskleidžia ne tik muziejai, kurie, beje, Muskate yra puikūs ir verti apsilankyti, bet ir paprasti susitikimai, kasdienybės detalės, apranga. Kultūra čia gyva, tad Omanas, supamas didybės ir prabangos besivaikančių valstybių, tampa jaukia oaze. Išskirtinis architektūros bruožas – paradinės durys. Jei kas nors sumanytų rengti gražiausių pasaulio durų konkursą, ši arabų šalis galėtų rimtai pretenduoti į karūną. Net ir kukliausi balti namukai traukia akį durų raštais, spalvomis, raižiniais. Saulei tekant ornamentai ypač išryškėja. Turistams kone privaloma nusifotografuoti prie tokių puošnių durų. Kadaise, kai Omano sultonatas buvo užkariavęs Zanzibaro salą, šių įstabių durų tradiciją padovanojo kaip palikimą.

 

Prabangių kvapų oazė

 

Omano turgus – tai vieta, kur po vienu stogu galima nusipirkti aukso, miros ir smilkalų, trijų dovanų, kurias krikščioniškoje tradicijoje trys išminčiai įteikė kūdikėliui Jėzui. Prieš du tūkstantmečius, kai smilkalai laikyti aukso vertės, tai buvo vienos brangiausių dovanų. Frankincenso smilkalai pasaulyje naudojami jau 6000 metų. Tai kvapioji derva, gaunama iš smilkalinių bosvelijų medžių, augančių tik siauroje klimato juostoje nuo Afrikos iki Indijos. Didžioji dalis pasaulinės pasiūlos gaunama iš Somalio, Eritrėjos ir Jemeno – pastaraisiais metais konfliktų kamuojamų šalių. Taikusis Omanas gamina geriausius ir brangiausius pasaulyje smilkalus – medžiagą, kurią senovės egiptiečiai vadino „dievų prakaitu“. Tai pasakiškas neregėto medžio, nematyto gyvio odos ir neįmintos paslapties aromatas. Bosvelijų sakų grūdelius (ladaną) žmonės deda ant žarijų, taip kvepindami namus. Gydomųjų savybių turinti medžiaga ne tik puikiai kvepia, atbaido uodus ar gyvates, bet ir vaiko piktąsias dvasias, kuriomis šioje šalyje vis dar nuoširdžiai tikima. Prabangus Omano aromatas – savotiška šalies vizitinė kortelė. Ją sukūrė ir išpopuliarino sultonas Qaboosas bin Saidas. Tai jam priklauso idėja atgaivinti biblinius laikus menančią kvepalų industriją.

 

Muscat,,Oman,,Sultan,Qaboos,Grand,MosqueSaldusis gyvybės medžio vaisius

 

Keliaujant po Omaną nustebina tai, kad čia nėra nei elgetų, nei benamių. Nėra ir daugybės suvenyrų parduotuvių prie lankytinų objektų ar įkyrių prekeivių. Vietiniai turistus sutinka su šypsena. Ir vakarienę atvykėliams čia kitaip nei, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, patiekia ne uždarbiauti atvykę imigrantai, bet vietiniai. Daugelis jų, pasipuošę dišdašomis ir omanietiškomis kepuraitėmis (kumomis), išdidžiai nešioja lėkštes užkandinėse. Omane dauguma moka angliškai, bet ne visas angliškas iškabas reikėtų suprasti pažodžiui. Itin gausios „kavos parduotuvės“ (coffee shop) iš tikrųjų – užkandinės, tiekiančios kebabus primenančią šavarmą ir vegetariškus falafelius. Siuvimo paslaugomis (tailoring) naudojamasi mieliau, nei gatavų drabužių parduotuvėmis. Visgi įspūdingiausias Omane – tradicinis turgus. Būtent čia galima paskanauti saldžiausių datulių pasaulyje. Jų palmėmis apsodintos visos pakrantės ir bulvarai. Veša nesuskaičiuojamos jų plantacijos. Sakoma, kad šių palmių Omane triskart daugiau, nei žmonių – beveik 9 milijonai. Datulę žmonės vadina gyvybės medžiu, jo motyvų kupina pasaulietinė ir religinė literatūra. Palmę jie sunaudoja visą – nuo skaniųjų vaisių, kol medis juos krauna, iki paties medžio, kai ateina laikas: kaip statybinę medžiagą, drabužiams, kurui. Kavą omaniečiai būtinai patiekia su keliomis datulėmis. Taip pat atvykėliams dažnai pasakojama, kad datulės ramina ir suteikia jėgų. Tad jų atsisakyti tiesiog nevalia.

 

Dykuma, vanduo ir gyvybė

 

Dykumų šalyje neįmanoma išvengti dykumos. Su ja keliautojams vietiniai pataria susidraugauti ir siūlo apsilankyti Vahiboje, padengtoje raudonuoju smėliu. Į šią įspūdingą, lyg iš kino filmo vietą keliaujama su gidu. Jis patyrusiai naviguoja iš pirmo žvilgsnio bekraštėje dykynėje ir smagiai pavežioja turistus per kopas. Išsipurčius smėlį iš plaukų ir batų, norisi nusiprausti. Stebėtina, bet šioje sausringoje vietoje yra nemažai vandens. Telkiniai glaudžiasi Šabo vadėje. Vadė– specifinio tipo slėnis. Šie geografiniai dariniai dažniausiai aptinkami Omane ir Jordanijoje. Šabo vadę sudaro trys natūralūs baseinai, kuriuose galima maudytis, įspūdingas krioklys urve, į kurį irgi galima panerti, ir nuostabus pėsčiųjų takas. Ši vieta – tarsi natūralus vandens parkas. Magiškų patirčių padovanoja plaukimas urve. Viena įspūdingiausių vietų šalyje yra Džabal Šamsas – didysis Omano kanjonas. Mėgstantys komfortą čia tiesiog pagano akis, o aktyvesni būtinai išsirenka pėsčiųjų trasą. Galiausiai svetingasis Omanas ir rūpestingas jo sultonas kviečia keliautojus susipažinti su šalies gyvybe. Tūkstančiai žaliųjų vėžlių Šarkijos smėlynų pakrantėse deda kiaušinius. Iš jų ritasi maži vėžliukai ir paskubomis kepurnėjasi vandenyno link, kad kažkada čia sugrįžtų pratęsti gyvybės. Juos galima pamatyti naktį, kartu su nedideliu stebėtojų būreliu ir vedliu. Geriausi mėnesiai stebėti šį gamtos stebuklą – kovas ir balandis.

 

Arabų pasaulio fenomenas ir jo taisyklėsMan,Wearing,Traditional,Clothes,,Taking,A,Camel,Out,On,The

 

Omanas yra absoliuti monarchija – ten nėra (pagal Vakarų supratimą) parlamento, konstitucijos ar politinių partijų. Visgi tai netrukdo šalies vystymuisi. Omanas – savotiškas fenomenas arabų pasaulyje, mat dėl neutralios politikos ten iki šiol nebuvo jokių teroro aktų. Omanas tapo neutralumo ir tolerancijos simboliu tarptautinėje arenoje. Sultono vykdoma užsienio politika yra taiki. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių valdovas pasmerkė terorizmą ir parėmė JAV. Norint atvykti į Omaną reikalinga viza, kurią galima pasidaryti dar prieš kelionę internetu arba oro uoste ar pasienio punkte. Nevalia pamiršti, kad Omanas, nors labai draugiškas turistams, yra islamo šalis. Tad užsienio turistai privalo laikytis elgesio taisyklių, kurios vyrauja musulmonų šalyse. Visų pirma, labai aktualus draudimas gerti alkoholį viešose vietose. Restoranuose irgi nereikėtų prie pietų ar vakarienės užsakyti taurės vyno. Vertėtų laikytis aprangos taisyklių. Moterims – ilgos kelnės / sijonas ir pečius dengianti palaidinė, taip pat skara, jei lankosi mečetėje. Vyrai mečetėje turi dengti kelius. Omanas – konservatyvi šalis, dauguma gyventojų rengiasi tradiciniais rūbais – moterys vilki abajas, o vyrai ilgas baltas tunikas. Bendraujant su vietiniais geriausia neliesti religijos ir politikos temų, prieš fotografuojant žmones ar privačias erdves būtina paklausti leidimo. Prieš planuojant kelionę vertėtų pasidomėti, ar musulmoniškame pasaulyje nesilaikoma pasninko. Mat ramadano metu gyvenimas Omane beveik sustoja. Paprastai ramadanas tęsiasi nuo vasario vidurio iki kovo pabaigos.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė