Olando kepurė – žymiausia kepurė Klaipėdos rajone

Ar kada nors įsivaizdavote, kaip galėtų atrodyti pasaulio kraštas? Tikriausiai, tai būtų status skardis, nuo kurio atsivertų platūs jūros horizontai. Tokią, nepaprasto grožio vietą turime ir Lietuvos pajūryje. Taip, tai – Olando kepurė. Vienas iš labiausiai lankomų mūsų šalies gamtos perlų ir, neabejotinai, žymiausia kepurė visose Baltijos šalyse.

Kodėl olando?

Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl tarp Klaipėdos ir Karklės esantis skardis pramintas tokiu, gana neįprastu, vardu. Kalva, kai į ją žiūrima iš jūros pusės, savo forma primena tradicinę olandišką kepurę. Todėl dar 1818 m. kalnas oficialiai įgavo Olando kepurės (kartais dar vadinamas Olandų kepure) pavadinimą.

Vis dėlto, versijų yra ir daugiau. XVI a. 3–4 dešimtmečiuose Klaipėdoje ir miesto apylinkėse apsigyveno nemažai olandų. Būtent šios tautybės meistrai ir dailidės įkūrė pirmąsias miesto laivų statyklas. Nuo 1540 m. skardžio ir aplink esančios žemės savininkas buvo olandas Hermann van Bombell. Manoma, jog pirkliai, kurie plaukdavo į Klaipėdą, praminė skardį „Olando kepure“, turėdami omenyje ne šiaip olandą, o šių žemių šeimininką – Hermann.

Vieta, nuo kurios atsiveria gražiausi saulėlydžiai

Pajūrio regioniniame parke esantis Olando kepurės kraštovaizdžio draustinis apima net 123 ha plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Teigiama, jog Olando kepurės kopa galėjo susiformuoti maždaug prieš 12–15 tūkstančių metų, kai slinko ledynai.

XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas parkas: įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Iki šiol skardžio apylinkės puikiai tinka ilgiems pasivaikščiojimams, o pro objektą vinguriuoja ne vienas reikšmingas maršrutas, pavyzdžiui, Jūrą takas, Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje, Sveikatos takai ir kt.

Žinoma, visų šių žygių maršrutų pažiba – Olando kepurės skardis, kurio aukštis net 24,4 metrai. Jis nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 metrų aukščio nuožulnumu. Nuo skardžio atsiveria nuostabaus grožio vaizdas: sakoma, jog čia bene geriausia vieta stebėti saulėlydžius visoje Lietuvoje. Jūros mėlis, tolumoje plaukiantys laivai, malonus vėjas, pajūrio akmenys, gaivus oras – tikra idilė.

Pažintinis kelias kuršių žeme

Visai netoli Olando kepurės skardžio stūkso ir „naujas“ piliakalnis. Kodėl „naujas“? 2016 m. jį surado biologas, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Darius Stončius. Atliktų kasinėjimų ir archeologinių tyrimų metu buvo nustatyta, jog Kukuliškių piliakalnis – seniausias Vakarų Lietuvoje ir netgi mena bronzos amžių. Kultūriniame sluoksnyje rasta keramikinių puodų fragmentų, neapdirbto gintaro gabaliukų, galvijų dantų. Išlikusios kuolų vietos, ugniavietė, tačiau daugelis dalykų stipriai sunykę dėl esamo dirvožemio.

Archeologai  spėja, jog kadaise čia gyveno kuršiai, tačiau gyvenvietė buvo užpustyta maždaug XVII–XVIII a. Šiandien šioje vietoje, pro griovius ir pylimus, driekiasi ekologinis pažintinis „Litorinos takas“. Kodėl verta leistis į žygį šiuo taku? Ogi dėl to, jog jame atsiveria daug nuostabaus grožio vaizdų. Pažintinis kelias veda ir pro Olando kepurės skardį. Taip pat – pro garsiąsias sūpynes, kurios įrengtos ant skardžio. Tad, jei mėgstate aktyvų laisvalaikį ir norite praleisti turiningą dieną Lietuvos pajūryje, rekomenduojame leistis į žygį pažintiniu taku. Tik nepamirškite ilgėliau stabtelti Olando kepurėje – visai nesvarbu, kelintą kartą vieši šioje vietoje, vaizdas kaskart užburia.

Partnerių turinys