Dorovingas katalikas, susilaukęs trijų nesantuokinių vaikų, didis italų mokslininkas, išradęs daugybę prietaisų, tikras akiplėša, aršiai gynęs savo nuomonę, – toks buvo Galilėjas Galilėjus.

 

Galilėjus

Visas vardas –Galileo Galilei

Gimimo metai ir vieta –1564 m. vasario 15 d., Piza, Italija

Mirties metai ir vieta – 1642 m. sausio 8 d., Arcreti, Italija

 

Kelias į sėkmę

 

G. Galilėjus gimė ir augo nepasiturinčioje šeimoje kartu su 5 kitais vaikais. Sulaukęs 11 m. išsiųstas mokytis į jėzuitų vienuolyną. Po 4 m., praleistų su broliais jėzuitais, Galilėjas pareiškė tėvui norįs tapti vienuoliu. Tačiau šis jam buvo numatęs kitą kelią, taigi vaikinui liepė net negalvoti apie tai. Vėliau studijavo Pizos universitete. Profesoriai ir studentai į G. Galilėjų žiūrėjo iš aukšto, mat šis dėvėjo apdriskusius, nunešiotus drabužius. Tėvas, mokėdamas už sūnaus studijas, vos sudūrė galą su galu, todėl Galilėjas jas galiausiai metė. Tačiau tai padarė ne vien dėl nepritekliaus, bet ir dėl nemėgstamos medicinos. Individualistas jaunuolis netroško mokytis per prievartą. Paskaitų praleidinėjimas ir konfliktai su profesoriais lydėjo kone kasdien. Vis dėlto šis gyvenimo periodas buvo prasmingas, nes G. Galilėjus susižavėjo matematika ir filosofija. Būtent šių sričių paskaitas lankė dažniau nei medicinos.

 

Mirus tėvui G. Galilėjus oficialiai tapo šeimos galva. Taigi teko sukti galvą, kaip prasimanyti pajamų, kad galėtų išlaikyti skolų slegiamą šeimą. Jis sumanė patobulinti kokį nors prietaisą ir gauti apčiuopiamos naudos. Iš pradžių tobulino termometrą, tačiau vėliau perėjo prie karinio kompaso, kurį pritaikė paprastų žmonių reikmėms. Šis sėkmingas atradimas leido uždirbti gražią pinigų sumelę. Prabėgus keleriems metams Galilėjas sužinojo, kad išrastas teleskopas. Įžvelgęs prietaiso trūkumų, nusprendė jį tobulinti. Tuomet Padujos universitetas, įvertinęs mokslininko gabumus, noriai jį priėmė ir suteikė daug laisvės tęsiant darbus. Materialinė sėkmė ir profesinis pripažinimas augo. Universitete G. Galilėjus padarė daugiausia mokslinių atradimų, o sulaukęs garbingo amžiaus prisipažino, kad 18 m., praleistų dėstant Padujos universitete, buvo laimingiausi ir geriausi jo gyvenimo metai.

 

Šeiminis gyvenimas

 

Talentingas mokslininkas vieną dieną sutiko itin gražią 6 m. jaunesnę moterį, vardu Marina Gamba. Jiedu susilaukė trijų nesantuokinių vaikų – dviejų dukterų ir sūnaus. Šeima gyveno Padujos mieste, kol G. Galilėjus su mergaitėmis nusprendė persikelti į Florenciją. Jis paliko Mariną su vos 4 m. sulaukusiu sūnumi. Mat Galilėją atlygiu ir eksperimentų galimybėmis itin viliojo Florencijos universitetas. Prabėgus keleriems metams vyras parsivežė į Florenciją ir vienintelį sūnų Vincenzo. Marina liko visiškai viena, toli nuo šeimos. Vėliau ji susituokė su Giovanni Bartoluzzi ir netrukus mirė.

 

Mokslininko manymu, ne santuokoje gimusioms dukterims irgi nederėjo tuoktis. Tėvo valia Virginia ir Livia pateko į vienuolyną. Virginia, tapusi seserimi Maria Celeste, dėl savo geraširdiškumo ir labdaringų darbų buvo žinoma visuomenės veikėja. Tačiau susirgo dizenterija ir mirė itin jauna. Vincenzo sekė tėvo pėdomis, stengėsi tobulinti jo pradėtą laikrodžio mechanizmą. Taigi G. Galilėjus nepasišventė santuokiniam gyvenimui, bet visą dėmesį skyrė mokslui ir išradimams. O laisvalaikiu mėgavosi vynu ir gražuolių dėmesiu.

 

Kaltinimai, baigęsi teismais

 

G. Galilėjus buvo religingas, bet teigė, kad klysti gali net Šventojo Rašto aiškintojai ir nebūtina kiekvienos Biblijos eilutės suprasti pažodžiui. Mokslininkas greitai susilaukė neigiamo bažnyčios dėmesio ir apkaltintas erezija. Tačiau tai tebuvo kaltinimų pradžia. Galilėjus rėmė M. Koperniko teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę. Tai svarbiuose bažnyčios sluoksniuose kėlė pasipiktinimą. 1616 m. uždrausta propaguoti M. Koperniko hipotezę. Mokslininkas nesėdėjo rankų sudėjęs ir toliau siekė įrodyti savo tiesas. Net 6 m. rašė savo garsųjį veikalą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas“. Ši knyga buvo meistriškas M. Koperniko teoriją įrodančių faktų išdėstymas. 1632 m. ji išspausdinta leidus bažnyčios cenzūrai. Vis dėlto pasirodžiusi knyga sulaukė katalikybės atstovų įtūžio. Netrukus Galilėjas stojo prieš Romos inkvizicijos teismą. Daugelis bažnyčios pareigūnų visai netroško bausti garsaus mokslininko. Tad, pagal to meto bažnyčios įstatymus, G. Galilėjui skirta lengva bausmė – tik namų areštas. Teoriškai jo nebuvo galima lankyti, tačiau šio nuosprendžio menkai kas paisė. Vienintelė kita bausmė buvo reikalavimas, kad Galilėjas viešai paneigtų, jog Žemė sukasi aplink Saulę. Tai mokslininkas padarė atvirame teisme. Tačiau pasakojama, kad po to pažvelgė į dangų, paskui į žemę ir tyliai sušnibždėjo: „O vis dėlto ji sukasi.“ Karštai kovojęs dėl savo įsitikinimų ir pralaimėjęs, jis nejautė pagiežos bažnyčiai, nebėgo į kurį nors protestantišką kraštą, bet toliau dirbo mokslinį darbą, globojamas popiežiaus Urbono VIII.

 

Akiplėša genijus ir agresyvūs priešininkai 

 

G. Galilėjus laikytas genijumi, vertintas ir liaupsintas, dažnai įvardytas kaip nenuorama, nepaliaujamai nervus gadinęs ne tik savo priešams, bet ir mokytojams, kolegoms, viršininkams. Kartu augo ne tik jo nuopelnai mokslui, bet ir drąsa, arogancija, išdidumas, todėl nuolat veldavosi į ginčus ir rietenas dėl idėjų vagysčių. Daugiausia laiko Galilėjas praleisdavo gindamas savo idėjas nuo kritikų. Jis negalėdavo pakęsti dogmatiško požiūrio, tad išliedavo visą save, stengdamasis įrodyti tiesą. Mokslininkas besąlygiškai nepakentė kvailybės, kurią skleidė vienuoliai, visus skatinę tikėti tik tuo, kas rašoma Biblijoje. Nors Galilėjus jau nuo vaikystės pasižymėjo tobulu talentu rašyti, įtaigiai ir gražiai dėstyti mintis, įprastai stokodavo diplomatijos ir kritikams sarkastiškai drėbdavo viską, ką galvoja.

 

Agresyvių priešininkų daugėjo tiek dėl kontroversiškų žymiojo mokslininko teorijų, tiek dėl akiplėšiškumo. Užkietėjęs revoliucionierius, maištininkas, iki paskutinių gynęs savo įsitikinimus, drąsiai ir ryžtingai drebino sustingusį viduramžių mokslo pasaulį.

 

Žymiausi išradimai

 

Apie 1592 m. G. Galilėjus išrado termoskopą, termometro pirmtaką, prie tuščiavidurio stiklinio rutuliuko prilydęs ilgą ploną vamzdelį. Pirmiausia rutulį laikydavo rankose, kol šis įkaisdavo. Tuomet atvirą vamzdelio galą įleisdavo į indą su vandeniu. Oras rutulyje vėsdavo ir vanduo po truputį kildavo vamzdeliu. Jo aukštis svyruodavo priklausomai nuo oro temperatūros.

 

Naudodamasis 1608 m. Nyderlanduose išrasto teleskopo brėžiniais mokslininkas pats sukonstravo 8 kartus didinantį teleskopą, o vėliau patobulino iki didinančio 20 kartų. Dėl šio išradimo 1610 m. Galilėjas atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus, Mėnulio kalnus, Veneros fazių kaitą, Paukščių Taką. Būtent jis pirmasis aptiko Saulės dėmes, taip visiems laikams sugriovęs mitą apie idealiai skaistų šviesulį.

 

G. Galilėjus įsirengė mechanikos ir optikos dirbtuves bei padedamas pagalbininko konstravo įvairius prietaisus. Mokslininkas išsprendė seną daugelio pirmtakų neįveiktą problemą, kokia trajektorija juda kampu horizonte mestas kūnas, pavyzdžiui, patrankos sviedinys. Galilėjas įžvelgė, kad tą judėjimą galima išskirti į laisvąjį kritimą ir tiesiaeigį judėjimą neatsižvelgiant į sunkį. Taigi jis pirmasis nustatė, kad skirtingos masės kūnai, veikiami Žemės traukos, juda tuo pačiu pagreičiu. Iš šios išvados vėliau I. Niutonas suformavo visuotinės traukos dėsnį. Be to, nepaisydamas techninių problemų, G. Galilėjus suformulavo naujo mokslo apie medžiagų atsparumą pradmenis, plėtojo paprastųjų mechanizmų teoriją.

 

Įdomūs faktai

 

  • Vaikystėje Galilėjas konstruodavo mechaninius žaidimus ir žaislus jaunesniems broliams ir seserims.
  • Tėvai jį praminė tinginiu, nes sulaukęs 21 m. vis dar gyveno kartu ir nedirbo.
  • 1609 m. patobulino teleskopą ir gavo ilgalaikę darbo sutartį su Pizos universitetu.
  • Atradęs 4 Jupiterio palydovus, įvykdė perversmą astronomijoje,.
  • Nors paskutinius 9 m. gyveno namų arešto sąlygomis, G. Galilėjus ir toliau tyrinėjo Visatos dėsnius bei neatsisakė savo mokslinių išvadų.