Norėčiau visą gyvenimą išlikti naivus

Neseniai Donatas Želvys nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui už kontroversiškai vertinamo poeto Kosto Kubilinsko vaidmenį filme „Poetas“. Aktorius pasakoja, kad ilgai svarstė, ar ryžtis šiam vaidmeniui, tačiau filmas puikiai įvertintas kritikų bei žiūrovų, o patį Donatą įkvėpė įstoti į Šaulių sąjungą.

Kęstučio Meliausko nuotrauka

KOKS jausmas būti nominuotam „Sidabrinei gervei“?

Man svarbiau ne asmeninės nominacijos, bet paties filmo sėkmė. Žinoma, smagu, kad buvau pastebėtas, bet tai nieko labai nekeičia – toliau dirbu savo darbus.

KAS buvo sudėtingiausia ruošiantis pagrindiniam vaidmeniui filme „Poetas“?

Reikėjo suprasti daug konteksto, sužinoti ir įsigilinti į daug aplinkybių. Sudėtinga kuriant kontroversišką personažą nepakrypti į vieną ar kitą pusę, nemoralizuoti, bet bandyti parodyti jį kaip žmogų. Man tai buvo pirmas didelis vaidmuo kine, todėl su entuziazmu ėmiausi įgyvendinti visas užduotis, degiau noru išgvildenti tą riešutą.

KOKĮ pasirinkimą būtumėte padaręs savo herojaus vietoje?

Visa širdimi trokštu, kad būčiau nuėjęs tuo geruoju keliu, kuriuo nenuėjo filmo personažas. Filmas žiūrovams iškelia klausimą ir skatina būti pasiruošusiems, jei ateityje prireiktų priimti panašų sprendimą – kad pasirinktume tinkamai, neišduotume savo vertybių, tikėjimo savo šalimi, kuris skiepijamas nuo vaikystės. Pats įstojau į Šaulių sąjungą, kad net nekiltų klausimo, kaip elgtis, bet automatiškai ginčiau tėvynę visais įmanomais būdais.

KOKIĄ sudėtingą dilemą tekę spręsti realiame gyvenime?

Įdomu tai, kad vaidmuo šiame filme man tapo sudėtinga dilema. Kai gavau pasiūlymą jame filmuotis, iš pradžių išsigandau, nes buvo gana mažai laiko pasiruošti šiam vaidmeniui. Pasvėręs visus „už“ ir „prieš“ atsisakiau ir pridūriau, kad galėčiau vaidinti tik tokiu atveju, jei kai kurios scenos būtų nukeltos į vėlesnį laiką. Nesitikėjau, kad režisierius sutiks, nes filmo kūrimas yra griežtai sustyguotas, ribojamas biudžeto. Su režisieriumi Giedriumi Tamoševičiumi pavyko rasti kompromisą, tai maloniai nustebino.

KUO labiau kliaujatės priimdamas sprendimą – širdimi ar protu?

Ko gero, priklauso nuo situacijos. Dažnai emocijos padiktuoja pirminį sprendimą, bet vis dažniau stengiuosi apgalvoti, neskubėti priimti sprendimų, logiškai įvertinti, nes kartais emocijos gali ir suklaidinti.

KAIP pasirinkote aktoriaus karjerą?

Nuo vaikystės išbandžiau įvairias sritis, bet patekęs į teatro būrelį pajutau, kad esu savo vietoje. Vėliau kuriam laikui atitrūkau nuo teatro veiklos. Tačiau pamatęs vieną režisieriaus Valentino Masalskio spektaklį sau ir draugams pasakiau, kad jeigu jis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rinktų studentų kursą – bandyčiau įstoti. Baigiant gimnaziją būtent V. Masalskis rinko kursą. Apie tai pranešė draugai ir priminė mano pažadą. Taip ir įstojau.

KURIE vaidmenys labiausiai suformavo jus kaip aktorių?

Išskirčiau monospektaklį „Kontrabosas“. Jame vaidinu jau aštuntus metus, su juo apvažiavome visą Lietuvą, parodėme per šimtą spektaklių. Šis spektaklis man tapo reikšminga mokykla, išugdžiusia supratimą apie aktorinį meną, darbą su publika. Įdomu tai, kad šiame spektaklyje vis dar nesijaučiu saugus – nesu užtikrintas, kad viską žinau, kaskart kažką atrandu, išmokstu kažką nauja. Tai ypatingas kūrinys.

KAIP dažnai lankotės kolegų spektakliuose?

Kai pats nedirbu, stengiuosi kuo dažniau nueiti, bet kai dirbu, to vengiu. Nesugebu išlaikyti atstumo, būti tik žiūrovu. Jei tuo metu kuriu vaidmenį, ieškodamas tam tikrų detalių galiu nesąmoningai pasiskolinti kokį nors gerą dalyką iš kolegų, o tai būtų vagystė. Taigi, ruošdamasis vaidmeniui kolegų darbų nežiūriu.

KĄ veikiate laisvalaikiu?

Esu gana nuobodus žmogus, neturiu išskirtinių veiklų. Mėgstu keliauti, bandžiau aitvaruoti, pažaidžiu krepšinį, daug skaitau, kartais pažiūriu kokį nors filmą, bet neturiu vieno atsipalaidavimo būdo. Paskutiniu metu dėmesį nukreipiau daugiau į darbą, todėl poilsio srityje nelabai turiu kuo pasigirti.

KOKS būnate kompanijoje?

Turiu draugų, dirbančių ne vien meno srityje. Kartais su jais jaučiuosi laisviau. Visgi dažnai mėgstu laiką leisti vienas. Būna, kad kažkur nuėjęs su draugais laukiu susitikimo pabaigos, kai galėsiu vėl likti vienas ir pamąstyti. Man būdingesnės introverto savybės.

KOKIĄ didžiausią staigmeną esate gavęs?

Iki šiol didžiausia ir džiaugsmingiausia staigmena – žinia, kad mano brolio šeima laukiasi pirmojo vaiko.

KOKĮ maistą / patiekalą mėgstate, o ko negalite pakęsti?

Kai buvau jaunesnis, valgydavau viską, kas po ranka papuolė. Dabar stengiuosi prisižiūrėti sveikatą, nes aktoriaus darbas labai susijęs su kūnu, kūnas turi padėti, o ne trukdyti ar riboti. Vienas skaniausių patiekalų – įvairios salotos. Jos asocijuojasi su pavasariu, atgimimu, sužadina geras emocijas.

KĄ kolekcionuojate?

Nieko. Apskritai turiu mažai daiktų. Namuose tik patys reikalingiausi, prie kurių neprisirišu.

KOKIŲ baimių turite?

Bijau pasenti anksčiau laiko ir tapti žmogumi, kuris viską žino, viską vertina skeptiškai, niekuo nepasitiki, į viską žiūri įtariai, kuriam niekas nebeįdomu. Norėčiau visą gyvenimą išlikti naivus, tikėti žmonėmis ir pasauliu.

KUR mėgstate atostogauti?

Gamtoje. Ramiausiai, saugiausiai, jaukiausiai jaučiuosi miškuose, prie jūros, kur nedaug žmonių, kur užuodi girios kvapą, kur jauti švelnų šiltą vėją. Net ir žiemą pasivaikščioti pajūrio miškais – vienas geriausių pojūčių. Pasivaikščiojęs jautiesi išvalęs organizmą, lengvas, nes gamta švarina.

KOKĮ gyvūną turite?

Kornvalio reksų veislės katytę Kolumbiną. Nuo birželio turėsiu dar vieną. Šios veislės katės itin draugiškos, meilios, mėgsta būti su žmogumi. Charakteriu primena šunį, todėl ir veislė taip pavadinta. Net uodegą vizgina, kai džiaugiasi, priešingai nei kitos katės. Mano katė labai mėgsta šilumą, lenda po megztiniu, antklode, glaudžiasi tarsi mažas šuniukas.

KOKIAS knygas mėgstate skaityti?

Į knygų skaitymą žiūriu kaip į darbą. Manau, aktorius turi būti išsilavinęs ir daug skaityti. Dažnai skaitau literatūrą, susijusią su filmo ar spektaklio medžiaga. Štai „Poeto“ laikotarpiu stengiausi suskaityti visą pokario ir dar šiek tiek tarpukario literatūros. Skaičiau partizanų A. Ramanausko-Vanago knygas, Dzūko dienoraščius. Mėgstu politines knygas, domiuosi asmenybėmis, kartais atsipalaiduoju skaitydamas detektyvus, bet dažniausiai bandau gilinti į temą, kurioje tuo metu dirbu.

KOKĮ kūrinį galėtumėte pacituoti naktį prikeltas iš miego?

Ko gero, kokios nors pjesės tekstą.

Autorius Laima Samulė