(Ne)užmiršti šalavijų nuopelnai

Vargu ar yra daug augalų, kurie visapusiškai naudingi. Vieni jų – saldaus, bet pikantiško skonio šalavijai galėtų rasti vietą ne tik spintelėje šalia vaistų, bet ir tapti grožio rutinos dalimi. Verta pabandyti iš naujo atrasti šį augalą.

Naudotas kaip šventa žolė

Iš Viduržemio jūros regiono kilę šalavijai turi ilgą medicinos ir kulinarinio naudojimo istoriją. Aptikta įrašų, rodančių, kad egiptiečiai vaisingumui užtikrinti naudojo šalavijus. Graikai ir romėnai juos rinkosi kaip mėsos konservantą. Senovės Romoje ši žolė naudota atminčiai gerinti ir kaip virškinimą skatinanti priemonė privalgius riebios mėsos. Taip pat tiko opoms gydyti, žaizdų kraujavimui stabdyti, gerklės skausmui malšinti, siekiant apsisaugoti nuo blogio, gyvačių įkandimų, didinti moterų vaisingumą. Romėnai šalavijus vadino šventa žole ir naudojo juos per religinius ritualus. Gamtininkas Plinijus Vyresnysis rašė, kad romėnai šalavijus mėgo kaip diuretiką, vietinį odos anestetiką, vartojo nuo vidurių užkietėjimo. Pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais prancūzai užaugindavo gausų šalavijų derlių, kurio didžioji dalis naudota arbatai ruošti. Kinai, susižavėję prancūziška šalavijų arbata, keitė keturis svarus kiniškos arbatos į vieną svarą šalavijų. Kinijoje šalavijai vartoti peršalimui, sąnarių skausmui, vidurių šiltinei, inkstų ir kepenų ligoms gydyti. 812 m. šalavijai laikyti tokiais svarbiais, kad karalius Karolis Didysis įsakė juos sodinti Vokietijos imperatoriškuosiuose ūkiuose dėl pelningo prekybos verslo ir vaistinio preparato populiarumo. Prancūzų viduramžių vadovas „Le Menagier de Paris“, skirtas moterims, ne tik rekomendavo šaltą šalavijų sriubą ir padažą paukštienai, bet ir šalavijų antpilu plauti rankas prie stalo. 1597 m. žolininkas ir kunigas Johnas Gerardas teigė, kad šalavijai ypač naudingi galvai ir smegenims, pagyvina pojūčius ir atmintį, stiprina sausgysles, atkuria sergančių paralyžiumi sveikatą ir pašalina drebulį. Praėjusiais šimtmečiais jie naudoti plaukų priežiūrai, vabzdžių, ypač vapsvų įgėlimams švelninti, nervų ir psichikos ligoms, burnos, liežuvio ir gerklės uždegimams gydyti, taip pat karščiavimui mažinti.

Nauda sveikatai

Mažina lėtinių ligų riziką. Antioksidantai – molekulės, kurios padeda sustiprinti organizmo apsaugą, neutralizuoja žalingus laisvuosius radikalus, susijusius su lėtinėmis ligomis. Šalavijai turi daugiau nei 160 skirtingų polifenolių. Tai augaliniai junginiai, veikiantys kaip antioksidantai. Šalavijuose randamos chlorogeno, kofeino, rozmarino ir elaginė rūgštys bei rutinas susiję su įspūdinga nauda sveikatai: mažesne vėžio rizika, geresne smegenų funkcija, sklandesne atmintimi. Vienas tyrimas parodė, kad geriant po 240 ml šalavijų arbatos du kartus per dieną sumažėjo bendro ir blogojo cholesterolio kiekis, taip pat padaugėjo gerojo cholesterolio.

Neutralizuoja burnos mikrobus. Šalavijuose gausu medžiagų, kurios gali neutralizuoti mikrobus, skatinančius dantų apnašas. Įrodyta, kad šių augalų pagrindu pagamintas burnos skalavimo skystis veiksmingai naikina Streptococcus mutans bakterijas, skatinančias formuotis dantų ėduonį. Taip pat išsiaiškinta, kad šalavijų eterinis aliejus naikina baltąjį balkšvagrybį (Candida albicans), kuris gali skatinti ėduonies radimąsi, plitimą. Šalavijais gydomos gerklės infekcijos, dantų pūliniai, burnos opos.

Lengvina menopauzės simptomus. Per menopauzę moters kūnas patiria natūralų hormonų estrogenų sumažėjimą. Tai gali sukelti daug nemalonių simptomų, kurie pasireiškia kaip karščio bangos, gausus prakaitavimas, makšties sausumas ir dirglumas. Manoma, kad šalavijų junginiuose yra medžiagų, panašių į estrogenus, todėl gali prisijungti prie tam tikrų smegenų receptorių, kad pagerintų atmintį, slopintų karščio bangas ir gausų prakaitavimą. Vieno tyrimo metu kasdien vartojant šalavijų papildų per 8 savaites nuslopo karščio bangos.

Kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad šalavijai padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje. Vieno tyrimo metu šalavijų ekstraktas, aktyvuodamas specifinį receptorių, sumažino I tipo cukriniu diabetu sergančioms žiurkėms gliukozės kiekį kraujyje. Kai šis receptorius suaktyvinamas, jis padeda išvalyti laisvųjų riebalų rūgščių perteklių kraujyje, o tai savo ruožtu pagerina jautrumą insulinui. Kitas tyrimas su pelėmis, sergančiomis II tipo cukriniu diabetu, parodė, kad šalavijų arbata veikia kaip metforminas – vaistas, skirtas sumažinti cukraus kiekį kraujyje diabetikams. Šalavijų lapų ekstraktas mažina cukraus kiekį kraujyje ir gerina jautrumą insulinui.

Gerina smegenų sveikatą. Šalavijai naudingi sklandžiai atminčiai keliais būdais. Pirma, juose yra junginių, kurie gali veikti kaip antioksidantai, saugantys smegenų gynybinę sistemą. Taip pat lėtina cheminės medžiagos acetilcholino, kuri atsakinga už atmintį, skilimą. Viename tyrime  lengva ar vidutinio sunkumo Alzheimerio liga sergantys 39 dalyviai 4 mėnesius kasdien vartojo 60 lašų (2 ml) šalavijų ekstrakto papildo arba placebą. Tie, kurie vartojo šalavijų ekstraktą, geriau atliko atminties, problemų sprendimo, samprotavimo ir kitus pažinimo gebėjimų testus. Įrodyta, kad sveikiems suaugusiesiems šalavijai mažomis dozėmis gerina atmintį. Didesnės dozės taip pat padidino nuotaiką, budrumą, ramybę ir pasitenkinimą.

100 g 315 kcal

Kalcis 1652 mg

Geležis 28,12 mg

Magnis 428 mg

Fosforas 91 mg

Kalis 1070 mg

Vitaminas C  32,4 mg

Vitaminas A 295 μg

Pikantiška sriuba

2 porcijos

100 ml 221 kcal

Ruošti 1 val.

•  Pastarnokas
•  2 morkos
•  300 g ropių
•  4 skiltelės česnako
•  1,5 šaukšto rapsų aliejaus
•  Šaukštelis klevų sirupo
•  24 šalavijų lapeliai
•  750 ml daržovių sultinio
•  1,5 šaukšto neriebaus jogurto
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Smulkintas šaknines daržoves ir česnaką sumaišyti su šaukštu aliejaus, pabarstyti druska ir pipirais. Sudėti į skardą ir kepti 30 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 ºC, kol suminkštės. Supilti klevų sirupą, sudėti 20 susmulkintų šalavijų lapelių ir kepti dar 10 min. 4 šalavijų lapelius aptepti šaukšteliu aliejaus ir dėti į orkaitę likus 3–4 min. iki kepimo pabaigos. Išimti ir atidėti. Viską sudėti į puodą, supilti sultinį, sutrinti trintuvu iki vientisos masės. Užvirti ir pagardinti prieskoniais. Patiekti su jogurtu ir traškiais šalavijų lapeliais.

Švediški gnočiai su traškiais šalavijais

4 porcijos

100 g 550 kcal

Ruošti 1,3 val.

•  400 g miltingų bulvių
•  4 šaukštai alyvuogių aliejaus
•  Šaukštelis aitriosios paprikos dribsnių
•  100 g miltų
•  30 g parmezano
•  100 g sviesto
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
•  20 g šalavijų

GAMINIMAS. Bulves supjaustyti vienodo dydžio gabalėliais, apšlakstyti 2 šaukštais aliejaus, pagardinti prieskoniais. Kepti 50 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 220 ºC. Kai atvės, sutrinti virtuviniu kombainu. Suberti aitriosios paprikos dribsnius, miltus, parmezaną ir trinti, kol susidarys lipni tešla. Pabarstyti rankas miltais ir padalinti tešlą į tris dalis. Ant miltuoto paviršiaus kiekvieną porciją iškočioti į maždaug 1 cm skersmens ritinėlį. Supjaustyti 2,5 cm ilgio gabalėliais. Virti sūdytame vandenyje, kol iškils į paviršių. Keptuvėje įkaitinti likusį aliejų ir kepti gnočius po 2 min. iš kiekvienos pusės, kol paruduos. Ištirpinti sviestą, suberti šalavijų lapelius ir kepti, kol apskrus. Patiekti su traškiais šalavijais ir sviesto padažu.

Autorius Monika Budnikienė