Nėra namų be adatų

Be adatos ir siūlų neįmanoma pasiūti nei marškinių, nei kelnių, nei kitų drabužių. Kaip namų nėra be dūmų, taip nėra namų, kuriuose nebūtų adatų. Net ir pačios moderniausios namų šeimininkės, naudojančios visus įmanomus buitį palengvinančius prietaisus, siuvimo mašinas, turi dėžutę arba elegantišką pagalvėlę, prismaigstytą įvairių dydžių adatų.

Gerose rankose adata gali daryti stebuklus, o blogose rankose – gali skaudžiai sužeisti. Nėra pasaulyje nė vienos tokios tautos, kuri nežinotų, kas yra adata. Nieko nuostabaus, kad adatos dažnai minimos viso pasaulio priežodžiuose ir patarlėse. Štai korėjiečiai sako: „Vagis pavogė adatą ir jautį“, pasakodami apie incidentą. Turkai teigia, kad dirbti nenaudingą, bevertį darbą, tai tas pats, kas „Kasti šulinį su adata“. Japonai, netekę vilties, atsidūsta ir sako: „Ieško adatos upės dugne“. Beveik taip pat, kaip lietuviai „Ieško adatos šieno kupetoje“. Rusai išmintingai teigia: „Adata kelio neišmatuosi“. Mažytis, namų apyvokos daiktas nusipelno didelio žmonių dėmesio. Ne vien tik dėlto, kad adatos gaminamos iš geležies – magiškų savybių turinčio elemento, bet ir dėlto, kad jos gali tapti mažu, apgaulingu ginklu, kurį lengva paslėpti. „Nors adata ir maža, jai įdūrus skauda ilgai“ – sako ispanai.

Apie adatas gyvuoja daugybė prietarų. Tikėti jais, ar ne – kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau verta atkreipti dėmesį.

Niekada neduoti adatų žmogui, kuris kelia nepasitikėjimą. Jis gali adatas užkalbėti ir paskui įsmeigti į drabužius, kad prišauktų jų savininkui nelaimę. Tada pasipils nesėkmių, skausmingų išgyvenimų virtinė, kuri baigsis tik tada, kai užkeiktas žmogus atras užkalbėtą adatą, paslėptą drabužiuose ir ją pašalins.

Radus adatą, įsmeigtą į drabužius, reikia ją ištraukti ir perlaužti pusiau. Tikima, kad tai panaikins priešų užkerėjimą ir blogus palinkėjimus.

Kita vertus, jei pats žmogus į savo drabužius įsmeigs adatą, ji apsaugos nuo piktos akies, nužiūrėjimo ir kitokio blogio.

Dovanoti adatas – bloga lemiantis ženklas, įspėjantis apie ginčus, nesantaiką.

Negalima skolinti adatos nuotakai, jaunikiui ir kaimynui, nes viskas, kas buvo įgyta sąžiningu darbu, nueis vėjais. To galima išvengti duodant adatą su įvertu siūlu ir leidžiant jiems patiems adyti, įsiūti sagą, išardyti siūles.

Jokiu būdu negalima vogti adatų, net atsitiktinai. Sakoma, kad pro vogtos adatos skylutę pabėga mylimasis arba mylimoji. Jeigu žmogus, neišpirks savo kaltės, jis turės kentėti pragare, kol jo siela susitrauks iki tokio dydžio, kad galėtų pralysti pro tą pačią adatos skylutę.

Gresia rimtas skandalas namuose, jei šeimynykščiai aptinka pamestą ir ne vietoje paliktą adatą. Jei taip nutiko, adatą reikia tuojau pat pakelti, perlaužti per pusę ir įmesti į grindų plyšį. Tikima, kad tai panaikins prakeiksmą.

Geras ženklas, jei siuvinėdama mergina įsiduria į pirštą. Netrukus ji sulauks daug pelnytų pagyrimų arba kažkas apie ją pradės meiliai galvoti.

Kai santuokos našta tampa nepakeliama, galima imtis pačių nekalčiausių priemonių: ištraukti iš spintos vestuvinę suknelę ir į ją įsmeigti adatą. Sutuoktinių keliai išsiskirs mažiau nei per metus.

Būtina pažymėti, kad burtai su adatomis yra labai pavojingi. Burtai netaps realybe, nors ir pranašavo ką nors gera. Tokius burtus gali atlikti tik patyrusi ragana. Ji išteps dvi adatas kiaulių taukais ir nuleis jas į stiklinę vandens. Jeigu abi adatos vandenyje nuskęs – vestuvių artimiausiu metu nebus. Jeigu adatos sukibs – vestuvės ne už kalnų. Jeigu adatos vandenyje stovi vienas priešais kitą – kažkas norės sukliudyti vestuvėms. Jeigu adatos panyra į vandenį skirtingomis kryptimis – ateityje daug metų reikės praleisti toli nuo mylimojo, gresia vienatvė.