(Ne)paprastas gėrimas

Gira – fermentuotas gėrimas iš miltų ir salyklo arba ruginės duonos. Pasaulio istorijoje mėgtas visų, nuo jauno iki seno, nuo valstiečio iki bajoro. Skaičiuojama, kad iki XIX a. pradžios buvo daugiau nei tūkstantis giros receptų, o kiek jų dar atsirado vėliau… Kuo šis gėrimas ypatingas ir naudingas?

Pelnė nacionalinio gėrimo statusą

Manoma, kad kažkas panašaus į girą egzistavo dar senovės Graikijoje ir Egipte. V a. pr. Kr. Herodotas savo raštuose paminėjo gėrimą, vadinamą „Zyphos“, gaminamą mirkant duonos pluteles. Vėliau prasidėjus fermentacijai buvo išgaunamas gėrimas, kuris labai panašus į šiuolaikinę girą. Nors atrodė, kad ji galėjo būti gaminama visame pasaulyje, tačiau dėl tinkamų ingredientų ir oro sąlygų įsitvirtino Rusijoje ir aplinkinėse teritorijose. Pagal 996 m. rašytą kroniką, kunigaikščio Vladimiro įsakymu naujai atsivertę krikščionys buvo vaišinami maistu, medumi ir gira. Ši buvo tokia populiari, kad gėrė visų socialinių sluoksnių žmonės: valstiečiai, kariai, gydytojai, vienuoliai, kunigaikščiai, carai. Sklando legenda, kad Rusijoje gira sukurta visiškai atsitiktinai. Vieną dieną ūkininkas pastebėjo, kad į jo laikomą grūdų maišą prasiskverbė vanduo. Sėklos sudygo. Bandydamas išsaugoti grūdus, ūkininkas juos išdžiovino ir sumalė į miltus. Tačiau šie miltai netiko duonai gaminti. Galiausiai nusprendė mišinį užpilti karštu vandeniu ir palikti fermentuotis. Šis paprastas procesas vis dar naudojamas pramoniniu būdu girai gaminti. Tvirtinama, kad kiekviena šeima turėjo savo gėrimo receptą, skyrėsi ne tik ingredientų kiekiai, duonos rūšys, bet ir paties gaminimo proceso ypatumai. Ji buvo geriama kasdien, neatsižvelgiant į metų ar paros laiką. Dažnai laikyta labiau maistu nei gėrimu, todėl ūkininkai, eidami į laukus dirbti, būtinai pasiimdavo giros, kad atsigaivintų ir ilgiau išliktų sotūs. Tiesa, manoma, kad gira galėjo būti populiari ne tik dėl skonio, bet ir todėl, kad trūko gėlo vandens, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse. Be to, dėl gausaus gyventojų skaičiaus dažnai kildavo epidemijos, kurios nusinešdavo daugybę gyvybių, tad gira, kaip fermentuotas gėrimas, buvo puikus pasirinkimas. Sovietų Sąjungos laikais gira vadinta „komunistine kokakola“. Tais laikais rusai galėjo laisvai nusipirkti „Pepsi“, bet ne „Coca-Cola“. Nepaisant to, toks pavadinimas greičiausiai atsirado dėl to, kad giros spalva primena amerikietišką gėrimą.

Gira vertinta ne tik kaip epidemijų prevencijos priemonė. Buvo tokia populiari, kad įgijo sakralinių ir mistinių savybių ir tapo beveik talismanu. Jaunos moterys per skalbimo ceremoniją prieš vestuves jos pildavo ant suolų pirtyse, o likusią dalį išgerdavo. Štai vyrai gira gesindavo žaibo sukeltus gaisrus, nes tikėjo, kad tik gira arba pienas gali susidoroti su tokia Dievo rūstybe. Pagal legendą, iš giros statinės lankas buvo įmestas į ugnį, kad ji neišplistų. 9-ajame dešimtmetyje gaiviųjų gėrimų paplitimas Rusijos rinkoje sumažino giros vartojimą, tačiau šis gėrimas vėl atrado savo vietą ne tik šios šalies, bet ir pasaulio rinkose. Štai liaudies medicina burokėlius ir jų girą vertina dėl kepenis valančių savybių. Teigiama, kad burokėlių gira sklandžiai mažina lėtinį nuovargį ir gelbsti nuo alergijų, be to, tai puikus probiotikų šaltinis, padedantis esant virškinimo problemoms.

Nauda sveikatai

Saugo imunitetą. Gira – vienas iš puikių probiotinių produktų, todėl turi daug naudos, pavyzdžiui, gerina žarnyno sveikatą ir stiprina imuninę sistemą. Įrodyta, kad probiotikai, įskaitant girą, didina žarnyno mikrofloros įvairovę ir palaiko gerą medžiagų apykaitą, be to, pasižymi apetitą mažinančiu poveikiu. Probiotiniai gėrimai taip pat gali slopinti laktozės netoleravimo simptomus, įskaitant viduriavimą, ir sumažinti alergiją maistui. Nepakankamas probiotikų kiekis gali lemti virškinimo sutrikimus, odos problemas, autoimunines ligas, dažnus peršalimus bei gripą. Giroje gausu mikroelementų ir vitaminų, įskaitant C bei B grupės, kalį, kurie padeda palaikyti bendrą sveikatą.

Valo kepenis. Burokėliuose ir jų lapuose gausu antioksidantų bei kalio. Tai padeda kovoti su laisvųjų radikalų daroma žala, kuri skatina senėjimo procesus ir kai kurias ligas. Kaip ir burokėlių sultys, taip ir burokėlių gira padeda natūraliai išsivalyti tulžies pūslei, gerina tulžies nutekėjimą, šalina toksinus.

Padeda išlikti aktyviems. Gira – puikus pasirinkimas, jei nesinori vartoti kofeino, o energijos trūksta. Joje gausu B grupės vitaminų ir geležies, todėl padeda palaikyti sveiką raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir natūraliai didina energijos lygį. Be to, gėrime yra mažai kalorijų ir daug skaidulų, o tai suteikia ilgalaikės energijos be kofeino vartojimo.

Mažina uždegimą. Giroje gausu antioksidantų, kurie saugo kūną nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, mažina uždegimų ir lėtinių ligų riziką. Nustatyta, kad gira, be antioksidacinių savybių, turi uždegimus mažinantį poveikį. Uždegimas – natūrali organizmo reakcija į sužalojimą ar infekciją, tačiau lėtinis uždegimas gali sukelti daugybę sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas, cukrinį diabetą ar vėžį. Tyrimai parodė, kad giroje esantys junginiai mažina uždegimą organizme ir lėtinių ligų riziką.

Naudingosios medžiagos 100 ml

Angliavandeniai 6 g

Natris 5 mg

100 ml 30 kcal

Duonos gira

6 porcijos

100 ml 30 kcal

Ruošti 7 dienas

•  450 g duonos
•  3 l vandens
•  135 g cukraus
•  Šaukštelis mielių

Gaminimas. Duoną supjaustyti nedideliais kubeliais ir sudėjus į skardą, išklotą kepimo popieriumi, skrudinti 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 ºC. Duonos kubelius užpilti karštu vandeniu ir leisti mirkti mažiausiai 4 val., geriausia iki 24 val. Perkošti skystį į fermentacijos indą ir įmaišyti cukrų, mieles. Palikti savaitei šiltoje vietoje fermentuotis. Po 6–12 val. gėrimas pradės putoti ir smarkiai burbuliuoti. Po savaitės girą perkošti į tarą ir laikyti šaldytuve. Rekomenduojama suvartoti per 3–7 dienas.

Burokėlių gira

4 porcijos

100 ml 35 kcal

Ruošti 7 dienas

•  1 l vandens
•  2 šaukštai mielių
•  Šaukštelis smulkios jūros druskos
•  3 dideli burokėliai

Gaminimas. Į kambario temperatūros vandenį įmaišyti mieles ir druską. Šį sūrymą užpilti ant kubeliais supjaustytų burokėlių. Stiklainį uždaryti sandariu dangteliu ir leisti girai rūgti 4–7 dienas kambario temperatūroje. Kai rūgimas baigsis, skonis bus maloniai rūgštus. Nukošti ir patiekti iš karto arba supilstyti į tarą ir laikyti šaldytuve iki mėnesio.

Autorius Monika Budnikienė