Apyniai – seniai žinomas augalas, dažnai siejamas su alaus gamyba. Tačiau jie itin naudingi sveikatai ir yra vienas įdomiausių patiekalų ingredientų. Kuo dar gali nustebinti?

 

Ilga apynių istorijaBeer,Brewing,Ingredients,,Hops,,And,Wheat,Ears,On,A,Wooden

 

Apyniai vartojami tūkstantmečius. Ankstyvieji apynių auginimo įrodymai siekia senovės Kinijos laikus, vėliau tokių įrodymų aptikta daugumoje vidutinio klimato kraštuose. Nors apyniai dažnai siejami su alaus gamyba, tačiau pradinis panaudojimas buvo kitoks. Dažnai vartoti kaip vaistiniai augalai, lengvinantys daugelio sveikatos problemų simptomus. Jiems priskiriamos uždegimus mažinančios, virškinimą skatinančios, diuretinės, raminamosios, progestageninės bei antimikrobinės savybės, net laikomi vaistu nuo nemigos. Dėl šios plačios naudos sveikatai praminti kaip gyvenimą ilginantis augalas. Mokslininkai išsiaiškino, kad graikai apynius vartojo tik kaip salotų ingredientą. Iki VIII a. apynių pradėta dėti į alų, pakeičiant ankstesnius skonio priedus, tokius kaip samanos, kiaulpienės, kadagiai. Apyniai greitai išpopuliarėjo, nes jų kartumas padėjo subalansuoti salyklinių grūdų saldumą, o augalo dervos veikė kaip konservantas. Iš pradžių Vakarų Europos alaus gamintojai apynių neaugino, jų ieškojo natūraliose augavietėse. Europoje apynių kultūra prasidėjo 1520 m. Westbere, netoli Kento, Anglijoje, kai buvo pasodinta daugybė jų sodinukų. Anglijos karaliaus Henriko VI valdymo laikais apynių gamyba ir naudojimas buvo uždrausti, o tam, kad jų būtų suvartota kuo mažiau, 1426 m. paskelbta informacija apie asmenį Kente, kuris į alų įdėjo kenksmingų piktžolių, vadinamų apyniais. Nepaisant draudimų, Anglija tapo apynių auginimo centru ir iki 1885 m. jau buvo išauginusi daugiau nei 30 000 ha derliaus. 1620 m. iš Europos apyniai paplito po visą pasaulį. Anglų puritonų naujakuriai Plimuto kolonijoje Šiaurės Amerikoje pradėjo auginti apynius. Atsiradus pramoniniam žemės ūkiui, apyniai iš asmeninių sklypų virto komercinėmis plantacijomis.

 

Didžiulė pramonė ir pigi darbo jėga

 

Iki XIX a. vidurio šios plantacijos virto į didžiulę pramonę, kuriai reikėjo pigios darbo jėgos. Tiesa, ankstyvieji augintojai šiaurės rytuose buvo linkę įdarbinti baltaodes moteris, nes dauguma vyrų negalėjo palikti savo ūkių ar gamyklos darbo visam derliaus nuėmimo sezonui. Čiabuvių bendruomenes ypač mėgo Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regione apynių pramonę plėtoję verslininkai. Tikėjosi, kad ši žmonių grupė bus patikima ir švariai nurinks derlių. Kitose vietovėse, pavyzdžiui, Kalifornijoje, apynių fermose kinų bendruomenės dirbo pigiau nei baltieji amerikiečiai ar čiabuviai. 1891 m. Kinijos darbininkai už 45 kg apynių gaudavo 0,90 JAV dolerio, palyginti su 1 JAV dolerio mokėjimu vietiniams rinkėjams ir 1,10 JAV dolerio baltiesiems. Be siaučiančios diskriminacijos dėl atlyginimų, vietiniai ir Kinijos darbuotojai susidūrė su dideliu piktnaudžiavimu darbe. Pasakojama, kai daugiau nei 50 kinų apynių rinkėjų buvo išsiųsti atgal namo, kai 75 baltaodžiai vyrai privertė kinų garlaivį apsisukti ir nebegrįžti. Rasinė priespauda daugeliu atvejų buvo įtvirtinta įstatymuose: 1859 m. Oregono konstitucija uždraudė bet kuriam kinui turėti nuosavybę, o 1923 m. valstybė priėmė įstatymą, pagal kurį nuosavybės teisę turi tik piliečiai. Nepaisant siaubingų darbo sąlygų, tiek kinai, tiek čiabuviai apynius skynė siekdami naudos sau, t. y. tuo metu, kai JAV pareigūnai bandė kontroliuoti čiabuvių bendruomenių seksualinę praktiką, apynių rinkimas suteikė vietiniams vyrams ir moterims laisvę užsiimti seksualine veikla už juos stebinčio agento akių.

 

Nauda sveikatai

 

Kovoja su nemiga. Keletas nedidelių tyrimų atskleidė apynių poveikį miego ir pabudimo ciklams vartojant nealkoholinį alų. Viename tyrime dalyvavo 17 slaugytojų moterų. Joms, dirbusioms rotacinėmis arba naktinėmis pamainomis, dvi savaites per vakarienę duodavo apynių turinčio nealkoholinio alaus. Tyrėjai sekė jų miego įpročius su apyrankėje įtaisytu miego stebėjimo prietaisu. Rezultatai parodė, kad alus ne tik padėjo šiek tiek greičiau užmigti, bet ir sumažino nerimą. Šie rezultatai panašūs į 2014 m. atliktą 30 kolegijos studentų tyrimą, kurio metu miego įpročiams nustatyti naudoti klausimynai. Po savaitės miego įpročių registravimo studentų paprašyta 14 dienų po vakarienės vartoti nealkoholinį alų. Palyginti su pirmąja savaite, studentai pranešė, kad gerokai pagerėjo miegas, įskaitant laikas, per kurį užmigdavo išgėrus nealkoholinio alaus. Nemigai gydyti apyniai kartais derinami su kitomis žolelėmis, pavyzdžiui, valerijonais ir pasifloromis.

 

Mažina karščio bangas. Apyniuose esantis flavonoidas 8-prenilnaringeninas priskiriamas fitoestrogenams – augaliniam junginiui, kuris imituoja moteriškojo hormono estrogeno veiklą. Manoma, kad 8-prenilnaringeninas padidina estrogeninį aktyvumą organizme, įveikia estrogenų trūkumo simptomus, ypač menopauzės metu. Karščio bangos – dažnas menopauzės simptomas, todėl, manoma, apyniai gali sumažinti šį poveikį. Atliekant bandymus su gyvūnais ir žmonėmis, mitybos papildymas apyniais koreliavo su karščio bangų pagerėjimu. Įvairūs tyrimai parodė, kad, lyginant su placebu, apyniai palengvina karščio bangas, susijusias su menopauze.

 

Gerina širdies ir kraujagyslių darbą. Apynių flavonoidas ksantohumolis padeda atpalaiduoti kraujagysles ir pagerinti kraujotaką. Tyrimas, atliktas su žiurkėmis, parodė, kad iš apynių išgautas ksantohumolis sumažino arterijų ir venų kalcifikaciją. Mokslininkų manymu, šie rezultatai reiškia, jog ksantohumolis turi įtakos mažinant širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

 

Saugo nuo vėžio. Nors apyniai tiesiogiai neapsaugo nuo vėžio, ksantohumolis ir kiti apynių junginiai pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Remiantis 2018 m. apžvalga, mėgintuvėlio tyrimais nustatyta, kad ksantohumolis naikina įvairių rūšių vėžį. Ištirta, kad ksantohumolis yra citotoksiškas. Tai reiškia, kad jis „nunuodijo“ ir sunaikino ląsteles, įskaitant vėžines. Taip pat nustatyta, kad tai sukelia apoptozę, dar vadinamą užprogramuota ląstelių žūtimi.

 

Naudingosios medžiagos100 g

 

Baltymai 4,25 g

Angliavandeniai 1,85 g

Skaidulos 4,85 g

Kalcis 73 mg

Magnis 32 mg

Natris 43 mg

Vitaminas B9 144 µg

Vitaminas C 30,2 mg

100 g 64 kcal

 

Brusketos su apynių užtepėle

 

4 porcijos

100 g 143 kcal

Ruošti 10 min.

 
  •  Skiltelė česnako
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
  •  Pomidoras
  •  Nedidelis svogūnas
  •  2 šaukšteliai alyvuogių aliejaus
  •  3 švieži apynių žiedai
  •  8 riekelės skrudintos duonos

Gaminimas. Česnaką susmulkinti, sutrinti su šiek tiek druskos ir sumaišyti su smulkintu pomidoru, svogūnu, aliejumi, apyniais ir pipirais. Mišinį tolygiai užtepti ant skrebučių.

   

 

Apynių sirupas

 

2 porcijos

100 ml 108 kcal

Ruošti 25 min.

 
  •  150 g džiovintų apynių
  •  500 g vandens
  •  120 g cukraus

Gaminimas. Apynius ir cukrų užpilti vandeniu. Kai tik užvirs, nukelti nuo kaitros, bet toliau maišyti kelias sekundes. Leisti atvėsti, perkošti į stiklainį ir laikyti šaldytuve. Suvartoti per mėnesį.