Kai kalbame apie parapsichologinius gebėjimus, dažniausiai omenyje turime ypatingų galių turinčius žmones. Tačiau antgamtinėmis savybėmis pasižymi ir gyvūnai. Turbūt kiekvienas pastebėjo, kad katės murkimas ramina, o šuo iš anksto jaučia, kada grįš šeimininkas – tai tik trupinėlis to, ką iš tikrųjų geba gyvūnai.

 

gyvunai

Nujaučia pavojų

 

Manoma, kad gyvūnai iš anksto nujaučia tykantį pavojų. Ar kada pastebėjote, kaip nutyla ir nežinia kur išsislapsto paukščiai prieš audrą? Ar girdėjote, kad žiurkės palieka skęstantį laivą dar gerokai prieš jam sugendant? Liudininkai sako, kad ir prieš Indoneziją nuniokojusį 2004-ųjų cunamį visi arti vandens buvę gyvūnai gerokai iki pasirodant baisiajai bangai paslaptingai dingo. Lyg nujausdami artėjančią katastrofą jie persikėlė į aukščiau jūros lygio esančias vietas. Tuomet net turistus gabenę drambliai pradėjo nerimauti ir puolė bėgti aukštumų link.

 

Visada randa namus

 

Yra parašyta ne viena knyga, sukurtas ne vienas filmas ir papasakota daug istorijų apie tai, kaip palikti arba pasimetę nuo šeimininkų augintiniai grįžta namo net iš tolimiausių nepažįstamų vietų. Greičiausiai ne kartą teko girdėti ir senelių pasakojimus, kaip tolimame miške palikta katė, kurios norėta atsikratyti, vis tiek sugrįžo namo. Įdomiausia tai, kad gyvūnai sugeba rasti namus net tuomet, kai juose gyveno labai trumpai. Tad jeigu neseniai išsikėlėte gyventi kitus, tai nereiškia, kad augintinis nesugebės rasti savo buvusios gyvenamosios vietos. Skeptikai teigia, kad gyvūnai namus atseka pagal kvapą, tačiau kartais jie būna pernelyg nutolę nuo pažįstamos vietos ir kvapų, kad net ir unikali jų uoslė negali parvesti namo. Tikima, kad augintiniai randa namus naudodamiesi telepatiniais gebėjimais. Net per didelį atstumą jie sugeba užmegzti ryšį su savo šeimininkais ir taip juos surasti. Tiesa, telepatinis bendravimas vyksta ne žodžiais (žmonių kalbos gyvūnai tikrai nesupranta), o vaizdais. Spėjama, kad telepatiniai gebėjimai leidžia augintiniams iš anksto žinoti ir tai, kada šeimininkas grįš namo.

 

Regi dvasias

 

Ne vienas augintinį turintis žmogus yra susidūręs su tokia situacija, kuomet gyvūnas iš niekur nieko pradeda loti, šnypšti, urgzti ar tiesiog įdėmiai į ką nors žiūrėti. Iš pradžių toks dalykas buvo siejamas su itin jautria gyvūnų klausa bei uosle – manyta, kad gyvūnus suerzina žmogaus ausiai negirdimas garsas arba neužuodžiamas kvapas. Vis dėlto atliktas eksperimentas privertė apmąstyti ir kitą galimybę.

 

Amerikoje grupelė mokslininkų surado apleistą namą, kuris, pasak vietinių gyventojų, garsėjo tuo, kad jame vaidenasi. Su savimi į ekspediciją pasiėmė ir porą šunų bei katę. Mokslininkai taip pat „apsiginklavo“ garso ir vaizdo įrašymo technika. Tyrimo hipotezė buvo tokia: jeigu gyvūnai išvys ar išgirs žmogaus juslėms neužfiksuojamus trukdžius, galbūt tai pavyks padaryti technikai, kuri yra daug jautresnė negu žmogaus klausa ir rega. Tikėtasi, kad gyvūnų matomus vaiduoklius pavyks nufotografuoti, nufilmuoti arba įrašyti jų skleidžiamą garsą – pakeitus įrašo dažnį jie taptų girdimi ir žmonėms. Bandymo rezultatai nustebino pačius mokslininkus – jie buvo sėkmingi. Ekspedicija įsikūrė viename apleisto namo kambarių ir ramiai vakarojo, kai staiga ant kelių vienam mokslininkui gulėjusi katė pasišiaušė ir pabėgo, o šunys it sutarę nubidzeno į tolimiausią kambario kampą ir žiūrėdami į jį nenustojo loti. Mokslininkai suskubo fotografuoti, o kamera ir garso įrašymo technika fiksavo, kas vyksta kambaryje. Ištyrę gautą medžiagą mokslininkai liko priblokšti – visose nuotraukose matėsi blankūs šviečiantys siluetai kampe, kurį aplojo šunys, o garso įraše be šunų lojimo ir pačių mokslininkų keliamų garsų girdėjosi vientisas zvimbimas, primenantis niūniavimą. Jis girdėjosi visose garso įrašo juostose, nors aplinkos garsai buvo fiksuojami skirtingomis technikos priemonėmis.

 

Gydomoji galia

 

Dauguma gyvūnų augintojų patvirtins, kad šalia savo augintinių jaučiasi itin jaukiai, nusiramina ir pamiršta visus dienos rūpesčius. Namai, kuriuose yra bent vienas augintinis, yra kur kas jaukesni. Juose paprastai gerai jaučiasi tiek patys šeimininkai, tiek svečiai. Atrodo, kad gyvūnai mus supranta, geba paguosti, pralinksminti. Vis dėlto tai tik maža dalelė to, ką gali augintiniai. Gyvūnų teikiama emocinė parama tėra dalis teigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

 

Medicinos specialistai pastebėjo, kad gyvūnai gali išgydyti įvairiausius negalavimus. Jie mažina kraujospūdį, malšina galvos skausmą, padeda spręsti motorikos raidos sutrikimus, skatina spartesnį vaikų vystymąsi, gydo depresiją, širdies ligas, vėžį ir net pagerina sergančiųjų AIDS būklę.

 

Gydančiomis savybėmis itin pasižymi delfinai, katės, šunys, žirgai, triušiai, tačiau pasitaiko atvejų, kai gydytojais tampa ir laukiniai žvėrys. Puikus pavyzdys – vilkė, vardu Cheyenne, išgydžiusi daugiau negu 1 500 žmonių! Dauguma jos pacientų buvo moterys ir vaikai, turėję įvairių psichologinių ir psichinių problemų. Vilkės prižiūrėtojas Markas Džonsonas pasakojo, kad ji pradėjo gydyti būdama vos 3 mėnesių amžiaus. Pasak vyro, vilkė savo „pacientus“ apdovanoja gydančiaisiais bučiniais. Ji gydo ne tiesiogiai, o yra tarpininkė, leidžianti pačiam žmogui savyje pažadinti slypinčią energiją, padedančią išgyti.

 

Įdomūs faktai

 
  • Gyvūnų terapijoje dalyvauja ne tik šunys, katės, žirgai, delfinai ar kiti įprasti gyvūnai, bet ir kiaulės, vištos, ožkos.
  • Moksliškai įrodyta, kad katės murkimas ir šuns uodegos vizginimas mažina kraujospūdį, slopina galvos skausmą ir ramina.
  • Žirgai turi galią gydyti vaikus, sergančius autizmu.
  • Kinai tiki, kad meškos tulžis turi stebuklingų gydomojų galių – gali išgydyti akmenligę, karštligę, taip pat stiprina regėjimą. Dėl šios priežasties Kinijoje laukinės meškos sparčiai nyksta, vykdoma nelegali jų prekyba. Šioje valstybėje netgi yra specialių fermų, kuriose meškos auginamos vienam tikslui – tulžiai gauti.
  • Pagal statistiką, žmonės, namie auginantys nors vieną gyvūną, gyvena apie 5 metus ilgiau.
  • Katės jaučia nesveiką kūno vietą ir glaudžiasi prie jos. Dažnai jos nuspėja skaudamą vietą gerokai anksčiau negu pats žmogus toje vietoje pajunta skausmą.
  • Senovėje naujakuriai į namus pirmiausia įleisdavo katę – ten, kur ji įsikurdavo, niekada nestatydavo lova, nes tikėta, kad murklės mėgsta neigiamą energiją skleidžiančias vietas.