Naujas požiūris į renovaciją: ilgalaikiams sprendimams vien daugiabučio atnaujinti neužtenka

Nors pastarieji metai jau įrodė, kad daugiabučių atnaujinimo nauda yra akivaizdi, ekspertai ragina plėsti požiūrį į šį procesą. Skatinama atkreipti dėmesį, kad miestą sudaro įvairios struktūros, kurioms visoms yra reikalinga modernizacija. Dėl šios priežasties, planuojantiems būsto atnaujinimą ir siekiantiems ilgalaikių sprendimų, verta susipažinti su kvartaline renovacija.

„Pastatas mieste, vienas pats sau, be prisijungimo prie miesto komunikacijų, gyvuoti negali. Šiuolaikiniai miestai turi infrastruktūrą – miesto inžineriniai tinklai, kurie tiekia šilumą, vandenį, elektrą, pašalina nuotekas, ryšių kabeliai ir visos kitos sistemos – visa tai yra vientisas mechanizmas. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti“, – yra įsitikinęs Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras.

Anot jo, iki šiol Lietuvoje didžiausia dalis resursų buvo skiriama pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui, visgi tokiu būdu neišsprendžiamos visos miesto problemos, pavyzdžiui, energijos suvartojimas, tvarios aplinkos užtikrinimas ir gyventojų judėjimo bei gyvenimo palengvinimas. Šiuos iššūkius valstybės institucijos ketina išspręsti įgyvendinant kvartalinę renovaciją.

Modernizacija būtina visoms struktūroms

Siekiant darnaus proceso įgyvendinimo, pirmiausia turėtų būti atnaujinami daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ar kiti privatūs arba viešos paskirties pastatai, vėliau – kvartalo požeminiai inžineriniai tinklai ir tik po to dėmesys skiriamas takų, automobilio stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių atnaujinimui.

R. Gataučio manymu, įvertinus sumažėjusį šilumos poreikį po daugiabučio ir jo inžinerinių sistemų renovacijos kvartale reikėtų imtis miesto šiluminių trasų, kurios taip pat nutiestos seniai, su prasta šilumine izoliacija. Šie vamzdynai jau nusidėvėję, todėl daug šilumos išvaistoma į aplinką, dar nepasiekus pastatų.

„Sumažėjus šilumos vartotojų poreikiams (atnaujinus pastatus) miesto centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų galios neatitinka realių poreikių, yra per didelės, todėl vamzdynus reikia keisti naujais, su geresne šilumos izoliacija ir mažesniais diametrais. Nauji vamzdynai turi atitikti sumažėjusius kvartalo energijos poreikius“, – pastebi R. Gatautis.

Geriausi rezultatai reikalauja inžinerinių planų suderinimo

Tam, kad būtų užtikrinta kokybė ir tvarumas, atskirai turėtų būti įvertintos kiekvieno kvartalo inžinerinės ir ekonominės aplinkybės ir galimybės. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai tampa sudėtinga užduotimi. Visgi, tai yra būtina siekiant tvarių ir ilgalaikių sprendimų, užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą, taupant gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas bei tausojant gamtą.

R. Gataučio teigimu, norint geriausio rezultato, rekomenduojama sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat ir elektros tiekimo sistemas, kurios taip pat susidėvėjusios. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Siekiama kaupti teikiamą patirtį

R. Gataučio teigimu, techniškai ir ekonomiškai efektyviausia visas šias miesto sistemas atnaujinti kartu, remiantis kvartalinės renovacijos principais. Vis dėlto tokiems žingsniams reikia tinkamai pasiruošti – tiek gyventojams, tiek savivaldybėms. Lietuvoje jau įgyvendinti bandomieji projektai kai kuriose savivaldybėse, šiuo metu siekiama sukauptą patirtį apibendrinti ir remiantis geriausiais pavyzdžiais padėti savivaldybėms pasirengti tobulesnes kvartalinės renovacijos programas ir jas sėkmingai įgyvendinti.

„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo, įtikinėjimo, diskusijų, bus perforatorių ir ekskavatorių triukšmo bei dulkių. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigia R. Gatautis.

Autorius Kotryna Grušauskaitė