Natiurmortų mūzos

Kriaušė – tipiškas vidutinio klimato vaisius, subtilaus bei malonaus skonio, mėgstamas visame pasaulyje. Šimtmečius savo grakščia forma įkvepiantis dizainerius ir architektus, tačiau ar toks pat naudingas sveikatai?

Dievų dovana

Kriaušės – vienas seniausiai auginamų vaisių. Kinijoje augintos jau 2000 m. pr. Kr. Istorikų teigimu, kinų diplomatas Feng Li atsisakė savo pareigų vien tam, kad galėtų auginti ir pardavinėti persikus, migdolus, persimonus, kriaušes, obuolius. Edo laikotarpiu Japonijoje (1603–1868 m.) užfiksuota daugiau nei 150 kriaušių veislių. Jų sodindavo sklypų pakraščiuose kaip talismaną siekiant išvengti blogos akies. Rašytiniai įrašai rodo, kad kriaušės Europoje auginamos mažiausiai 3000 metų. Graikų poetas Homeras kriaušes priskyrė prie dievų dovanos. Dėl universalumo ir ilgo stovėjimo kriaušės buvo vertinga ir geidžiama prekė senovės pasaulio prekybos keliuose. Jau senovės graikai atpažino skirtingas kriaušių veisles ir žinojo, kad jas reikia dauginti. Iki I amžiaus romėnai galėjo išvardinti mažiausiai 40 kriaušių veislių. Plinijus Vyresnysis, aprašęs jų išvaizdą ir skonį „Gamtos istorijoje“, manė, kad kriaušės nevirškinamos ir jas naudinga virti su medumi. Renesanso epochos Europoje kriaušių veislių padaugėjo iki kelių šimtų. Akivaizdu, kad Renesanso tapytojų darbuose kriaušės ilgą laiką buvo elegantiška natiurmortų mūza. Šiandien Europoje skaičiuojama apie 3000 kriaušių veislių, iš kurių tik 20–35 auginamos komerciniais tikslais. Pirmasis medis JAV pasodintas 1620 m. naujakurių rankomis. Iki 1700 m. jau daugelis savo sklypuose augino kriaušes, kurias vadindavo sviestiniais vaisiais dėl minkštos, burnoje tirpstančios tekstūros.

Įdomu

•  Brangiausia kriaušė pasaulyje yra Budos formos. Šis valgomasis menas gaminamas ant jauno vaisiaus uždėjus formelę, kad iki derliaus nuėmimo įgytų reikiamą formą. Šias skanias statulėlės formos kriaušes rūpestingai puoselėja Kinijos ūkininkai, kad vėliau parduotų bent po 10 JAV dolerių už vienetą.

•  Kol tabakas tapo prieinamas Europoje, tai įvyko po Kristupo Kolumbo 1492 m. kelionės, kriaušių lapai buvo geriausias pasirinkimas rūkantiems. Kriaušių lapuose yra švelnaus stimuliatoriaus, kuris rūkant gali turėti atpalaiduojamąjį poveikį.

•  Kriaušių mediena vertinama dėl tinkamumo pučiamųjų instrumentų gamybai ir raižiniams. Mediena lengva, bet tvirta ir turi unikalų raštą. Dėl to idealiai tinka kurti subtilius meno kūrinius ir muzikos instrumentus.

•  Jei reikia, kad kriaušė greitai sunoktų, rekomenduojama nakčiai padėti šalia banano. Etileno dujos, kurias natūraliai išskiria bananas, greitai subrandins kriaušę.

•  Kinų kultūroje kriaušė – nemirtingumo simbolis. Kriaušės medžio sunaikinimas vertinamas kaip ankstyvos ar tragiškos mirties ženklas. Dėl šios asociacijos su nemirtingumu kriaušė tapo populiariu Kinijos meno ir literatūros simboliu.

Nauda sveikatai

Gerina žarnyno veiklą. Kriaušės – puikus tirpiųjų ir netirpiųjų maistinių skaidulų, būtinų virškinimui, šaltinis. Skaidulos padeda išlaikyti sklandžią žarnyno veiklą, nes suminkština ir didina išmatų tūrį. Vienoje vidutinio dydžio kriaušėje yra 6 g skaidulų arba maždaug 21 % dienos skaidulų normos. Be to, gausu pektino – tirpiųjų skaidulų, kurios susijusios su geresne žarnyno ir imuninės sistemos veikla. Pektinas gali sumažinti vidurių užkietėjimą. Viename 4 savaičių tyrime 80 suaugusiųjų, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo, gavo 24 g pektino per dieną. Tiriamieji mažiau skundėsi kietais viduriais, nes jų žarnyne padaugėjo naudingųjų bakterijų. Kriaušių odelėje yra daugiausia skaidulų, todėl geriausia valgyti neluptas.

Stiprina širdį. Kriaušėse gausu junginių, kurie šiems vaisiams suteikia skirtingus atspalvius. Pvz., kai kurioms kriaušėms antocianinai suteikia rubino raudonumą. Šie junginiai gali pagerinti širdies sveikatą ir apsaugoti nuo vėžio. Tyrimai rodo, kad didelis antocianinų turinčio maisto, pvz., uogų, vartojimas susijęs su sumažėjusia širdies ligų rizika. Kriaušėse esantys antioksidantai procianidinai gali sumažinti širdies audinio standumą, blogojo cholesterolio koncentraciją ir padidinti gerąjį cholesterolį. Žievelėje yra svarbaus antioksidanto kvercetino, kuris, kaip manoma, naudingas širdžiai, nes mažina uždegimą ir širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolis. Tyrimu, kuriame dalyvavo 40 suaugusiųjų, sergančių metaboliniu sindromu (simptomu, didinančiu širdies ligų riziką), nustatyta, kad 12 savaičių kasdien suvalgius po dvi vidutines kriaušes sumažėjo širdies ligų rizikos veiksniai, tokie kaip aukštas kraujospūdis ir juosmens apimtis.

Slopina uždegimą. Nors uždegimas yra normalus imuninis atsakas, visgi lėtinis ar ūminis gali pakenkti sveikatai, sukelti širdies ligas ir II tipo cukrinį diabetą. Kriaušės – flavonoidinių antioksidantų šaltinis. Tai padeda sumažinti uždegimą ir ligų riziką. Keletas didelių tyrimų apžvalgų susieja gausų flavonoidų vartojimą su sumažėjusia cukrinio diabeto ir širdies ligų išsivystymo ar mirties nuo jų rizika. Tokį poveikį lemia šių junginių uždegimus slopinančios ir antioksidacinės savybės. Be to, kriaušėse yra vitaminų C ir K bei mikroelementų, tokių kaip varis, kurie irgi kovoja su uždegimais.

Saugo nuo vėžio. Kriaušėse gausu įvairių junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis. Įrodyta, kad jose esantis antocianinas ir chlorogeno rūgštis saugo nuo vėžio. Keli tyrimai atskleidė, kad mityba, kurioje gausu vaisių, tarp jų kriaušių, gali apsaugoti nuo kai kurių vėžio rūšių, įskaitant plaučių ir skrandžio vėžį. Populiacijos tyrimai rodo, kad vaisiai, turintys daug flavonoidų, tarkime, kriaušės, gali apsaugoti nuo krūties ir kiaušidžių vėžio.

Naudingosios medžiagos 100 g

Natris 1 mg

Kalis 116 mg

Angliavandeniai 15 g

Maistinės skaidulos 3,1 g

Baltymai0,4 g

Vitaminas C 4,3 mg

Kalcis 9 mg

Magnis 7 mg

100 g 57 kcal

Kriaušių pyragas

8 porcijos

100 g 470 kcal

Ruošti 1,5 val.

•  100 g nuplikytų lazdynų riešutų
•  140 g miltų
•  175 g sviesto
•  140 g cukraus pudros
•  2 kiaušiniai
•  5 kriaušės
•  50 g juodojo šokolado

Gaminimas. 20 cm skersmens kepimo formos pagrindą patepti sviestu.

Riešutus smulkiai sutrinti virtuviniu kombainu ir sumaišyti su miltais. Sudėti likusį sviestą ir maišyti, kol susidarys trupiniai. Suberti cukrų, įmušti kiaušinius ir gerai išminkyti. 2 kriaušes nulupti, išpjauti sėklalizdžius, supjaustyti ir atsargiai įmaišyti į pyrago masę su smulkintu šokoladu. Mišinį sudėti į paruoštą formą ir išlyginti. Likusias kriaušes nulupti, išpjauti sėklalizdžius, supjaustyti griežinėliais ir sudėti ant pyrago viršaus. Kepti apie 60 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 160 ºC. Neskubėti išimti bent 10 min.

Kriaušių čatnis

4 porcijos

100 g 45 kcal

Ruošti 55 min.

•  200 g cukraus
•  200 ml obuolių sidro acto
•  100 ml kriaušių sidro acto
•  Žvaigždinis anyžius
•  Šaukštelis maltų kmynų
•  2 raudonieji svogūnai
•  Šaukštelis tarkuoto imbiero
•  10 kriaušių

Gaminimas. Į puodą suberti cukrų, supilti actą, įberti anyžių, kmynus, smulkintus svogūnus, imbierą ir užvirinti. Sudėti smulkintas kriaušes ir troškinti 40 min., kol skystis taps sirupu ir kriaušės pasileis. Nukelti ir atvėsinus supilstyti į sterilius stiklainius.