Sena kaip pasaulis problema: susipažįstate su šauniu vaikinu ar mergina, viskas klostosi sklandžiai, bet norėtųsi pakeisti vieną mylimojo savybę. Ar tai apskritai yra įmanoma ir ar verta tą daryti? Egzistuoja įvairių nuomonių, ar meilė ir rūpestis gali priversti pasikeisti kitą žmogų. Kuo tikėti, gali nuspręsti kiekvienas pats, tačiau verta įsiklausyti į psichologų patarimus.

 

pora nesutaria

Dažniausiai savo partnerius truputėlį pakeisti trokšta moterys. Kartais joms netinka tai, kad mylimasis neplanuoja kurti šeimos ir turėti vaikų, nesirūpina sveika mityba ar išgėręs tampa gašlus ir agresyvus. Galbūt užkliūna tokios mažos smulkmenos, kaip netvarkinga apranga, nemadingi batai ar nedaili šukuosena.

 

Daugelio nuomone, dėl tokių smulkmenų neverta atsižadėti kitais atžvilgiais gero vyro. Manoma, kad ilgainiui moteris gali pakeisti vyro skonį ir (arba) higienos įpročius. Tada jų santykiai turėtų būti labai laimingi, bet ar netaps vyras, kurį kažkada įsimylėjote, visiškai kitu asmeniu? Jeigu jau santykių pradžioje vienas iš partnerių skirs visą savo energiją ir laiką bandydamas atvesti kitą į doros kelią, jis paprasčiausiai neturės laiko pastebėti, koks iš tikrųjų nuostabus yra tas žmogus. Santykių pradžia turėtų būti tokia, kad pamačius mylimąjį pradėtų žemė slysti iš po kojų, o ne kilti noras analizuoti jo batų ar kelnių modelį.

 

Todėl stebina vieno britų tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad moterys pradeda reikalauti vyrų keisti aprangos stilių jau po pusės metų draugystės. Pusė apklausoje dalyvavusių moterų prisipažino, kad be partnerių žinios išmetė joms nepatikusius daiktus; 1 iš 7 teigė tyčia nepatikusius drabužius išskalbė ne pagal instrukciją.

 

Kartais būna atvirkštinė situacija. Žmonės nori, kad jų mylimieji visada liktų tokie, kokie buvo pažinties pradžioje. Tiesa yra ta, kad žmonės keičiasi. Kartais jie supranta, kad jų ankstesnis įvaizdis neatskleidžia to, kokie jie yra iš tikrųjų, todėl jie pradeda keistis. Kiekvienas žmogus turi teisę keisti savo norus, elgesį, charakterį ir išvaizdą. Jeigu partneris negali susitaikyti su šiais pokyčiais, jis gali nuspręsti nutraukti šiuos santykius. Niekas, net ir pats mylimiausias žmogus neturi teisės versti kito būti tokiu žmogumi, kokiu jis nenori būti.

 

Pastebėjus kito žmogaus pokyčius, reikia priimti sprendimą. Tačiau nereikia įsijausti į aukos vaidmenį ir pradėti užgaulioti ir kontroliuoti partnerį. Net jei jaučiama nuoskauda ir pyktis dėl nepatinkančių pokyčių. Santykiuose neįmanoma gauti visko, ko tik užsigeidžiama, todėl reikia nuspręsti, ar tokie santykiai, kokie yra, iš esmės tenkina ar ne ir tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

 

Ir pabaigai keletas dalykų, kurių nevertėtų bandyti keisti mylimųjų elgesyje, nes vis tiek nepavyks: to, kaip jie jaučiasi; kaip jie bendrauja; kaip sutaria su savo šeimos nariais ir artimaisiais; blogų įpročių; jų kūno ypatybių; to, kokią muziką ir filmus ar televizijos laidas mėgsta, praeities ir vertybių. Jei šie dalykai yra nepriimtini, verta pamąstyti, ar susieti su šiuo žmogumi visą likusį gyvenimą. Daugelis žmonių mano, kad šie dalykai yra pakeičiami, bet pagalvokite patys, ar jaustumėtės labai laimingi, jei kas nors uždraustų klausyti muziką, kurią dievinate arba lieptų atsižadėti praeities ir verstų tikėti tuo, kuo niekada gyvenime netikėjote? Ar tokius santykius būtų galima pavadinti laimingais? Ko gero, ne, bet žmonių ir gyvenimiškų situacijų būna įvairių.