Muzika užpildo visas pasaulio spragas

Muzikos kūrėja ir atlikėja Goda Sasnauskaitė-Godo Yorke neseniai išleido debiutinį albumą, kurį pristato koncertuodama drauge su grupe bei styginių kvartetu (albumo pristatymo koncertas vyks lapkričio 11 d. 20 val. muzikos klube „Tamsta“). Goda pasakoja, kad kurdama albumą galėjo tik pasvajoti apie gausų būrį gyvų instrumentų, bet štai svajonė ėmė ir išsipildė. Su atlikėja kalbamės apie muzikos pasaulį, kuriame ji gyvena nuo vaikystės.
 

 

Albumo viršelio dizainas – Adelina Sasnauskaitė, Callum Edward Royle.

KAS jus „užkrėtė“ muzika?

Mano mama dainavo Panevėžio gamyklos „Ekranas“ ansamblyje, su kuriuo apkeliavo visą tuometinę sovietų sąjungą. Dažnai mane pasiimdavo į repeticijas, todėl nuo mažens buvau muzikos apsuptyje. Paaugusi užsimaniau groti smuiku, pradėjau lankyti muzikos mokyklą, bet buvau labai judrus vaikas ir greitai pasidarė nuobodu. Kai pamačiau sesę dainuojančią festivalyje „Laumės juosta“, pagalvojau, kad ir man būtų smagu būti scenoje, dainuoti.

 
SU KOKIA dar profesija galėjote susieti savo gyvenimą?

Labai daug. Norėjau būti bankininke, alpiniste, tapytoja, šokėja, aktore, modeliu. Vienu metu buvau tvirtai nusprendusi tapti interjero dizainere – mokiausi braižybos, sustiprintos informatikos. Tačiau polinkis muzikai buvo labai ryškus, scena traukė. Žinojau, kad smuikininke orkestre nebūsiu, nes norėjosi būti dėmesio centre, bet gyvenimą norėjau sieti su muzika. Vienuoliktoje klasėje, vidury mokslo metų, palikau gimnaziją Panevėžyje ir išvykau į Kauną mokytis konservatorijoje.

 

Justinos Mykolaitytės nuotrauka

KOKIAM stiliui priskiriate savo muzika?

Mano labai platus muzikinis išslavinimas, per gyvenimą turėjau galimybę prisiliesti prie daug skirtingų muzikos žanrų. Mama dainavo miuziklus, vėliau ir aš. Taip pat mokiausi dainuoti gospelą, pop, džiazą. Turėjau roko grupę, elektronikos grupę. Mokiausi konservatorijoje, kur grojome klasikinę muziką. Bandžiau dainuoti vien tik ritmenbliuzą arba roką, bet man tai atrodė per plokščia. Taigi, kai kuriu, muzika aprėpia visą mano muzikinį žodyną. Konkretus žanras priklauso nuo kūrinio, bet bendrai mano muzika yra ganėtinai eklektiška.

 

Justinos Mykolaitytės nuotrauka

KAS jus įkvepia naujiems kūriniams?

Labai daug dalykų. Vienas iš jų yra buvimas budriam, stebėjimas, kas su tavimi vyksta.  Noras išreikšti ar pakeisti kažką savo aplinkoje ar viduje. Štai sėdžiu prie lango, žiūriu į gatvę, viskas taip pilka, nuobodoka, nyku. O aš turiu galimybę prisėsti ir sukurti kažką gražaus. Supratimas, kad gali keisti savo realybę, sukurti naują pasaulį šiame pasaulyje, jei jis per pilkas, įkvepia kūrybai.

Povilo Jakučio nuotrauka

KOKIA muzika skamba jūsų automobilyje?

Daug ir įvairios. Tiesiog einu per radijo stotis ir laukiu, kol mane kažkas užkabins. Tai gali būti net rusiška pop muzika. Jei daina atitinka mano nuotaiką, mielai paklausau. Niekada neapsibrėžiu griežtai, kad kažko negaliu priimti. Stengiuosi duoti laiko bet kokiam kūriniui suskambėti, duoti jam šansą būti išklausytam.

Povilo Jakučio nuotrauka

KOKIE pasirodymai įsiminė labiausiai?

Labai aiškiai pamenu savo pasirodymą „Tamsta“ klube 2018 m.  Pasirodėme su duetu, mums pritarė penki vokalistai, grojo būgnininkė. Nesu dirigentė, bet man labai patinka diriguoti veiksmui (šypteli). Buvo labai smagu bendrauti su vokalistais, su partneriu, jausti būgnus už savęs. Koncertas priminė gospel muzikos formatą, kai visi atviri, atrodo, bet kas gali prisijungti dainuoti. Buvo labai šiltas pasirodymas, sukėlęs daug jausmų.

SU KOKIU žinomu atlikėju norėtumėte sudainuoti duetu?

Norėčiau padainuoti kartu su amerikiečių atlikėja St. Vincent. Esu ištyrinėjusi visą jos diskografiją. Norėčiau su ja pasidalinti energija. Man atrodo, kad gerai sutartume, suprastume viena kitą. Dar man labai patinka Bjork, bet ji tokia įspūdinga, kad būtų bergždžia šalia jos dainuoti – ji per daug galinga. Šiaip man nebūtina dainuoti su savo dievaičiais, pakanka juos stebėti, klausytis. Žinoma, visada džiaugiuosi, kai yra proga su kažkuo padainuoti duetu.

KAIP bėga jūsų laisvalaikis?

Labai mėgstu keliauti, bet pastaruoju metu visą savo energiją buvau nukreipusi albumo įrašymui. Kai tik galiu, man didžiausias džiaugsmas yra kur nors išvažiuoti. Kad ir pakeliauti po Lietuvą automobiliu, nuvykti į mišką ten pabūti, pasivaikščioti.

Skaitau daug knygų, labai patinka gerti į save informaciją, pakeliauti mintimis. Arba susirandu kokį žmogų ir ištyrinėju viską apie jį. Dabar skaitau Jurgos Ivanauskaitės biografiją, žiūriu jos interviu, susipažįstu su ja. Knygos yra galimybė pažinti tokius žmones, kurių negali turėti šalia.

KOKIOMIS dvasinėmis praktikomis užsiimate?

Kai rašiau albumą, labai daug meldžiausi. Atrodo, reikėjo su kažkuo pasitarti. Man atrodo, kad kalbėjau su dievu, o gal savo proseneliais. Stengiuosi nepamiršti padėkoti. Kiekvieną dieną pamedituoju, užsidegusi žvakę ant altorėlio. Stengiuosi palaikyti kontaktą. Jaučiu, kad yra energija, didesnė už mane.

KADA būnate laimingiausia?

Labai daug laimės suteikia repeticijos, kai jaučiu, kad visa grupė esame susigroję, suprantame vienas kitą. Būna toks katarsio momentas, kai išnyksta visų skirtumai, nebėra jokių suvaržymų, nereikalingų minčių galvoje. Tiesiog muzika viską sulipdo, užpildo visas spragas, kokių tik buvo pasaulyje.

Be galo džiaugiuosi repeticijomis su styginių kvartetu. Kai su Aurimu Vilkišiumi kūrėme muziką, nedrąsiai pasvajodavome, kaip būtų nuostabu, jei ją taip pat atliktų gyvi styginiai instrumentai. Ir tai išsipildė. Ir stebuklas ne tik instrumentai, bet ir jais grojantys žmonės, kurie atsineša savo energiją.

Su kiekvienu albumo įgyvendinimo žingsniu, kaskart kai kas nors pasakydavo, kad mūsų albumas pavykęs, kai jis buvo išrinktas mėnesio albumu žurnale „370“, savaitės albumu radijo stotyje „LRT Opus“ aplankydavo nepaprastas jausmas. Visuotinio nihilizmo fone pradedi mąstyti, kad nereikia per daug svajoti, turėti didelių lūkesčių, tu sustabarėji pasidarai toks mažas nykštukas. Kiekvienas geras momentas tave tarsi atgliaudo ir grįžti į jausmą, kai vaikystėje dar tik svajojai, koks galėtų būti tavo gyvenimas.

KAM jums negaila pinigų?

Momentams, kai gali pasidalinti gerumu. Taip pat su albumu pasimokiau, kad nereikia gailėti pinigų kokybei. Geriau palaukti, pasitaupyti ir padaryti tikrai gerai. Muzikos kūriniai gyvuos ilgą laiką, todėl geriau juos padaryti tikrai kokybiškai, nes tokių pusėtinų darbų ir taip per akis.

KOKIĄ supergalią norėtumėte turėti?

Norėčiau gebėti sustabdyti ir nutildyti visą pasaulį, kad galėčiau jį pamatyti, kaip įmanoma skaidriau, be jokių pašalinių jausmų ir minčių. Norėčiau gebėti kitiems perteikti tą aiškumo momentą, kurį suteikia meditacija. Ir, žinoma, norėčiau skraidyti (šypsosi).

KUR labiau norėtumėte nusikelti – praeitį ir ateitį? Kodėl?

Į ateitį nenorėčiau, noriu ateičiai leisti ateiti natūraliai, tačiau mielai nusikelčiau į praeitį. Paauglystėje buvau pakankamai geras, stropus vaikas, todėl norėčiau daugiau pasitrankyti po koncertus, pakvailioti su draugais. Norėčiau ir į vaikystę. Tai buvo nuostabus laikas, kai su draugėmis, pusseserėmis ar sese žaidėme su popierinėmis lėlėmis, kai teta ryte atnešdavo į lovą karštų sumuštinių, kai su kiemo draugais kurdavome pasirodymus ir prisijuokdavome iki ryto. Labai pasiilgstu to betarpiško bendravimo, kuris vaikams yra natūralus. Deja, suaugęs sulauki žvilgsnių iš aplinkinių, jei būni pernelyg atlapaširdis.

Laima Samulė