Kiekviena šalis išsiskiria savais papročiais ir visuomenės normomis auginant vaikus. Kartais tradicijos verčia suraukti nosį ar pakelti antakį, tačiau yra ir tokių pavyzdžių bei patarimų, kuriais verta sekti, net jeigu tai atrodo neįprasta.

 

Lygybė tėvystėjeMultiracial,And,Multicultural,Families,Vector,Set.,Couples,From,Different,Cultural

 

Švedijoje suteikiama 480 dienų motinystės atostogų, kurias tėvai gali pasidalinti. Ir tėčiai noriai naudojasi šia galimybe. Šioje šalyje tėvams suteikiama galimybė dirbti 75 % užimtumu, kol vaikui sukanka 8 metai. Šeimoms, auginančioms vaikus, sudaromos labai patogios sąlygos, o vaikai nuolat dalyvauja suaugusiųjų gyvenime. Čia niekas nenustebs, jeigu mama žindys kūdikį prisėdusi ant suolelio parke. Taip pat niekas nesipiktins, kad vos tik pradėjus vaikutį primaitinti tyrelėmis jam bus patiekta ir šviežios garuose virtos žuvies. Nors Švedijoje vaikų priežiūros dienos centrai nieko nekainuoja, tačiau žmonės renkasi vaikus bent iki metukų auginti namuose, net su pačiais mažiausiais keliauja į restoranus ar žygius kalnuose. Panašiai šeimos su vaikais gyvena ir Vokietijoje. Šioje šalyje vos gimus mažyliui tėvystės atostogų išeina apie 19 % jaunųjų tėvelių, o mamos praėjus mėnesiui po gimdymo grįžta į darbo vietą. Vokietijoje nuolat transliuojama socialinė reklama, skatinanti vyrus imtis vaikų priežiūros. Apie tai primena plakatai, reklaminiai stendai, per televiziją transliuojami mokomieji filmukai. O ir infrastruktūra sparčiai pritaikoma prie šios tendencijos. Prieš penkerius metus viešose vietose kūdikio pervystymo kampelis būdavo įrengiamas tik moterų tualetuose. Dabar Švedijoje ir Vokietijoje tam yra atskiras kambarys, nes juo naudojasi abiejų lyčių tėvai. Tėvų įsitraukimas prižiūrint naujagimius skatinamas ir Lietuvoje, tačiau kol kas motinystės atostogų dažniau išeina moterys.

 

Ypatingas dėmesys susilaukus vaikelio

 

Pakistane įprasta, kad kūdikio susilaukusi moteris su naujagimiu pirmąsias 40 dienų praleidžia ne savo, o tėvų namuose. Motina ir kiti artimieji padeda rūpintis kūdikiu, ne mažiau rūpesčio skiria ir jos pačios priežiūrai. Tai drastiškai sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Ką tik pagimdžiusiai moteriai gaminamas specialus maistas, jai padeda nusiprausti pačiai ir išmaudyti kūdikį. Specialios konsultantės apmoko žindymo ir padeda išvengti krūtų uždegiminių ligų, atlieka masažą. Niekas nesitiki, kad jauna mama tvarkys namus ar rūpinsis kitais buities reikalais. Panaši tradicija galioja ir Japonijoje. Tik šioje šalyje šeimos ryšiai nėra tokie stiprūs, tad pirmas kelias savaites po gimdymo, jeigu leidžia finansinė padėtis, motina su kūdikiu gali praleisti specializuotoje sanatorijoje. Čia dirba gerai apmokytas personalas, o mama naujagimį prižiūri tik tiek, kiek nori ir gali. Slaugės atneša mažylį tik tuomet, kai šis išalksta. Visą likusį laiką vaikutis miega atskirai, kol motina ilsisi ir sveiksta. Kitoje Rytų šalyje, Kinijoje, įprasta pirmąjį mėnesį samdyti namų pagalbininkę, kuri jaunai mamai gamina maistą, atlieka limfodrenažinį masažą ir specialius įvyniojimus, kad kūnas greičiau atsigautų po patirtos traumos. Visgi japones ir kines saisto griežtos taisyklės. Mamos su naujagimiais pirmas dvi savaites neišeina į lauką, valgo tik šiltą maistą ir geria karštus gėrimus, namuose nejungiamas oro kondicionierius. Maudytis duše irgi nerekomenduojama. Pagimdžiusiai moteriai pastatomas specialus medinis kubilas, kuriame ji prausiasi tradiciniais žolelių nuovirais.

 

Savarankiškumo ugdymas

 

Visai kitaip pagimdžiusios moterys gyvena Šiaurės Europos šalyse. Nyderlanduose daugelis motinų ir tėvų net dar nesėdinčius kūdikius vežioja specialiai tam pritaikytuose dviračiuose. Prie dviračių tvirtinami priedai beveik tokie pat, kaip kūdikių kėdutės automobiliuose. Tad mažyliui užtikrinamas saugumas, o nuo prasto oro vaikų čia niekas nesaugo. Kaip ir Danijoje. Šioje šalyje įprasta kūdikius palikti lauke vežimėliuose, kol mamos apsipirkinėja ar pietauja kavinėse. Vežimėliai tiesiog sustatomi prie įėjimo į pastatą, pridengiami nuo lietaus ar vėjo. Daug laiko Skandinavijos šalyse vaikai lauke leidžia ir pradėję lankyti darželį. Populiarūs vadinamieji lauko darželiai, tad nieko nestebina, jeigu vos trejų metų vaikai visą dieną net žiemą prabūna atvirose erdvėse. Daug laiko gamtoje praleisdami vaikai auga savarankiškesnis ir sveikesni. Vokiečiai taip pat dievina gamtą. Darželį lankantiems mažiesiems organizuojami žygiai ir nakvynė palapinėse. Taip vos 4–5 m. vaikai išmoksta rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Savarankiškumą nuo pirmųjų dienų ugdo ir motinos Kenijoje. Šioje šalyje moterys sąmoningai vengia žiūrėti į verkiančius arba nerimstančius kūdikius, mat Kenijoje gyvenančių kisijų bendruomenėse nuo seno tikima, kad žvilgsniu vaikai skatinami nuolat reikalauti dėmesio ir jaustis taip, tarsi jiems ko nors trūktų.

 

Keisti, bet prasmingi papročiai

 
  •  Švedija tapo pirmąja šalimi, kuri 1979 m. uždraudė mušti vaikus. Tai reiškia, kad pirmoji vaikų karta, kuri niekada nepatyrė kūniškų bausmių, dabar patys yra tėvai. Šiuo metu dar 52 šalys draudžia tėvams naudoti fizines bausmes vaikams.
  •  Balyje kūdikiams neleidžiama liesti žemės iki 3 mėnesių amžiaus. Manoma, kad taip saugomas jų dvasios tyrumas.
  •  Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje vaikai guldomi naktiniam miegui apie 19.30 val., Ispanijoje, Honkonge, Indijoje ir Taivane – apie 22 val.
  •  Bendraudami su atžalomis prancūzai neguguoja, nešvepluoja ir draudžia kitiems tai daryti. Nuo pat mažų dienų vaikai kalbinami normalia, taisyklinga kalba – tarsi suaugusieji. Prancūzijoje laikomasi nuomonės, kad taip elgiantis sparčiau vystosi vaikų kalbiniai įgūdžiai, gebėjimas rišliai reikšti mintis.
  •  Indijoje įprasta, kad nuo gimimo iki 6 m. vaikai miega su tėvais tame pačiame kambaryje ar net toje pačioje lovoje. Tikima, kad tai padeda išlaikyti šeimos ryšį.
  •  Pietų Korėjoje etiketas ir pagarba vyresniems – itin svarbi kultūros dalis, tad vos 5 m. sulaukę vaikai jau moka tinkamai (pagal rangą) kreiptis į visus suaugusius asmenis, net vyresnius brolius ar seseris. Taip pat įprasta, kad paaugę vaikai prie stalo patarnautų suaugusiesiems.
  •  Brazilijoje seneliai bent kartą per savaitę pagloboja anūkus, kad jauni tėvai galėtų išeiti pasilinksminti.
  •  Kinijoje tėvai mažylius stengiasi auginti be sauskelnių. Egzistuoja begalė patarimų, kaip vos kelių mėnesių kūdikį išmokyti parodyti, kad nori šlapintis. Tuomet mama paima mažylį ir pasodina ant specialaus krėslo, įrengto virš įprasto tualeto. Patys kinai sako, kad 18–24 mėn. vaikai geba naudotis tualetu.
  •  Tailande įprasta, kad jaunesnius brolius ir seseris augina vyresnėliai nepaisant lyties. Vos 6 m. vaikas paliekamas namuose su naujagimiu ir geba juo visiškai pasirūpinti.
  •  Turkų vaikai neina į darželį. Iki mokyklinio amžiaus jais rūpinasi mama arba senelė. Taip pat įprasta, kad sulaukę 12–13 m. pradeda dirbti su tėvais namuose, ūkyje ar mažose šeimos krautuvėlėse.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė