Didžiai nusipelniusių Lietuvos rašytojų sąrašų viršūnėse dažniausiai esame pratę matyti vyrų vardus ir pavardes: Antanas Škėma, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, Justinas Marcinkevičius.. Ir nors rašytojų moterų literatūros istorijoje turime kur kas mažiau, niekas nepaneigs, kad jų tradicija ir įtaka lietuvių literatūroje yra ryški. Džiugina ir faktas, jog šiandieninėse bestselerių knygų lentynose rašytojos moterys taip pat užima aukštumas, o pavyzdžiui, viena iš sėkmingiausių visų laikų kūrėjų K. Sabaliauskaitė yra vertinama net ir užsienyje.

 

Knygos

Bet visgi koks buvo moterų kelias lietuvių literatūroje? Kaip jos siekė pripažinimo ir ar gavo pelnytą įvertinimą? Šiame straipsnyje panagrinėsime penkių moterų rašytojų dalią istorinėje ir šiandieninėje Lietuvoje.

 

Žemaitė – viena pirmųjų į „sceną“ iškėlė moterų gyvenimą 

 

Prozininkė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė dar geriau žinoma kaip Žemaitė – moterų tradicijos lietuvių literatūroje pradininkė. Nors buvo kilusi iš smulkių bajorų šeimos, vienintelis jos gautas išsilavinimas buvo dėdienės iš Šėmų dvaro pamokos. Per gyvenimą ji nemažai tarnavo pas kitus dvariškius, o sukūrusi šeimą užsiėmė ūkininkavimu, kuris irgi nesiėjo lengvai.

 

Žemaitė į rankas plunksną paėmė jau įpusėjus savo gyvenimui (būdama beveik penkiasdešimties). Netikėtai gavusi paskaityti nelegalios lietuviškos spaudos, ji nusprendė išpildyti vaikystės svajonę ir pradėti rašyti: taip jos proza atsirado lietuviškoje spaudoje.

 

Žemaitės kūryba išskirtinė tuo, ji iš paprasto kaimo žmogaus perspektyvos sugebėjo atvaizduoti tuometinių žmonių gyvenimą. Nepaisant to, ji buvo kitoniška, ir su savo tuometine aplinka nesutapo, tad jos kūryboje matome nemažai išorinio vertinimo. Kritikai Žemaitę laiko to meto kultūros tyrėja, antropologe.

 

Kodėl ji vadinama moterų judėjimo Lietuvoje pradininke? Visų pirma, ji pirmoji savo kūryboje vaizdavo žemesnio luomo moterų gyvenimą, kasdienybę – tai iki tol buvo daroma nebent satyrose ar komedijose.

 

Kitas aspektas, kurį svarbu paminėti, kad ji, palaidojusi vyrą ir išsikrausčiusi iš kaimo, tapo aktyvia visuomeninio gyvenimo dalyve. Žemaitė įsitraukė į pirmojo moterų suvažiavimo Lietuvoje veiklą, o būdama septyniasdešimties metų net persikėlė į JAV, kur rinko aukas nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo paremti.  Valstijose prabuvo penkerius metus.

 

Šatrijos Ragana – atvaizdavo idealią dvaro moterį 

 

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana gimė 1877 m. dvarininkų šeimoje. Šaltiniuose yra išlikę pasakojimų, jog šeima gyveno neblogai, kadangi tėvai netgi išgalėjo samdyti privačią mokytoją, be to, Pečkauskų namuose visuomet būdavo knygų, kurias būsima rašytoja skaitydavo.

 

Įdomu tai, kad į lietuvių literatūrą Šatrijos Ragana atėjo iš visiškai priešingo polio – lenkiško dvaro. Puikiai išmokusi lietuvių kalbą bei pasidavusi lietuvių nacionalistinio išsivadavimo bangai, ji tapo svarbia to meto visuomenės veikėja. Jos drąsą bei ryžtą įrodo ir tai, kad Šatrijos Ragana buvo draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja.

 

Nors Šatrijos Ragana turėjo pakankamai žinių ir įgūdžių, ji jautė aukštojo mokslo svarbą, tad pačioje XX a. pradžioje išvyko mokytis į Šveicarijoje esančius Ciuricho ir Fribūre universitetus, kuriuose galėjo studijuoti ir moterys – ten ji buvo laisvoji klausytoja.

 

Šatrijos Ragana yra laikoma feminizmo pradininke Lietuvoje: moterų ir mergaičių lavinimą ji laikė ir viena pagrindinių savo gyvenimo pareigų. Ir nors buvo gana kuklaus būdo, Šatrijos Ragana turėjo pakankamai ambicijų ir drąsos įgyvendinti savo sumanymus, kurie, didžiąja dalimi, buvo skirti padėti kitiems.

 

Šatrijos Raganos kūryba yra itin vertinama dėl gilaus psichologinio, emocinio pasaulio atvaizdavimo, o vienas meniškiausių jos kūrinių „Sename dvare“ yra gausus autobiografinių motyvų. Šiame kūrinyje pirmąkart lietuvių literatūroje išvystame išsilavinusios, religingos, patriotiškos moters paveikslą, kuri ne tik kad rūpinasi vaikais, bet kartu ir skaito knygas, domisi menu, skambina pianinu…

 

Salomėja Nėris – mylima ar nekenčiama, bet abejingų nepaliekanti 

 

Salomėja Nėris – viena prieštaringiausiai vertinamų moterų lietuvių literatūroje. Vieni ją laiko neįtikėtino talento kūrėja, kiti – tautos išdavike, kuri parvežė Stalino saulę. Kad ir kaip ten bebūtų, S. Nėries gyvenimas buvo ryškus, kaip ir jos kūryba, todėl moterų, formavusių lietuvių literatūrą, sąraše jos nepaminėti negalima.

 

Turbūt daugeliui žinoma, kad jos asmeninis gyvenimas buvo permainingas, kupinas daug jausmais paremtų sprendimų: ji greit įsimylėdavo ir leisdavosi netgi į uždraustus santykius (studijų metais puoselėjo jausmus savo dėstytojui, profesoriui Juozui Eretui). Galiausiai emocijų pagauta ir marksistinių idėjų sužavėta ji pasuko į trečiafrontininkų gretas. Parašiusi poemą apie Staliną ji pasirašė sau nuosprendį lietuvių būti vadinama tautos išdavike.

 

Tačiau nepaisant jos asmeninių nuopuolių, S. Nėries kūryba yra išskirtinė to meto kultūroje. Jos lyrika nors ir paprasta, buvo be galo daininga, kupina lengvumo, turtingo žodyno. Savo eilėraščiuose ji gebėjo puikiai apjungti savo vidinę būseną, jausmus ir supančio išorinio pasaulio grožį.

 

Be to, S. Nėris – bene vienintelė Lietuvos poete, kurios eilėraščiai yra taip glaudžiai susiję su jos asmeninio gyvenimo peripetijomis. Pavyzdžiui, eilėraštis „Maironiui“ yra išleistas paskutiniame jos eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“, kuriame S. Nėris supranta padarytas klaidas, gailisi ir atsigręžia į tikėjimą.

 

Nepaisant padarytų klaidų ir didelio visuomenės pykčio, ši poete neabejotinai pakeitė lietuvių literatūrą, davė didelę įtaką ateities kartų kūrėjams ir įkvėpė ne vieną Lietuvos poetą.

 

Jurga Ivanauskaite – kūrėja, kuriai netrūko drąsos gyventi 

 

Jurga Ivanauskaitė – viena ryškiausių Lietuvos poečių, dailininkių, dramaturgių, prozininkių. J. Ivanauskaitės fenomenas parodė, jog moterys mene gali būti drąsios, ryškios, laužančios tam tikrus stereotipus. Pavyzdžiui, kaip ir vienas skandalingiausių jos kūrinių „Ragana ir Lietus“, kuriame vaizduojama aistra, kūniški malonumui ir uždrausta bei skausminga jaunos moters meilė kunigui. Tik pasirodžius šiai knygai, Vilniuje ji buvo uždrausta platinti, o pati rašytoja bėgdama nuo chaoso iškeliavo į Tibetą. Nepaisant to, šiandien ši knyga yra daugiausiai į užsienio kalbas išverstas J. Ivanauskaitės kūrinys.

 

Kūrinys „Ragana ir lietus“ lietuvių literatūroje yra išskirtinis tuo, jog bene pirmąkart aistra, erotika, kūniška meile buvo vaizduojama iš moters rašytojos pusės. Tai buvo naujas vėjo gūsis mūsų šalies mene.

 

J. Ivanauskaitė buvo drąsi ne tik savo kūryboje, bet ir gyvenime. Dar gyvendama geležinėje uždangoje ji klausėsi „The Beatles“, o prasidėjus „Roko maršų“ bangai buvo aktyvi jų dalyvė. Nebijojo ji ir keliauti: išnaršė Rytų pasaulį, kovojo už Tibeto laisvę. Susirgus mirtina liga, jos išėjimas iš šio gyvenimo buvo taip pat neeilinis. Jau žinodama kad mirs, ligos patale J. Ivanauskaitė parašė paskutinį savo kūrinį „Viršvalandžiai“, kuriame pirmu asmeniu vaizduoja savo gyvenimą po „nuosprendžio“.

 

Kristina Sabaliauskaitė – pasaulinio lygio kūrėja, garsinanti Lietuvą

 

Kristina Sabaliauskaitė – šių dienų lietuvių literatūros pažiba, kurios vardas ant knygos viršelio didžiajai daliai skaitytojų asocijuojasi su kokybiška, įdomią kūrybą, nuo kurios sunku atitraukti akis. Lietuvą sužavėjusi su „Silva Rerum“, ši autorė neseniai susprogdino ir dar vieną „bombą“ – istorinė dilogija „Petro Imperatorė“ tapo absoliučiu bestseleriu.

 

Kristiną Sabaliauskaitę galima priskirti prie Lietuvos elito: jos pasisakymai garsiai nuskamba žiniasklaidoje ir yra svarbūs, nors pati rašytoja jau ne vienerius metus gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, jos kūriniai verčiami ir į užsienio kalbas, todėl drąsiai galima teigti, jog tai viena labiausiai lietuvių literatūrą garsinančių moterų visoje istorijoje. Tai įrodo ir neseniai gautas prestižinis Abiejų Tautų Respublikos apdovanojimas, kurį atsiimdama K. Sabaliauskaitė išsakė ir aiškią savo poziciją žmogaus teisių klausimais.

 

K. Sabaliauskaitė pati yra pasakiusi, jog savo kūryboje stengiasi suteikti balsą istorijos nutildytoms moterims. Giliai išnagrinėjusi istorinius šaltinius, ji perteikia nepagražintus jų gyvenimus ir vaizduoja kitą, mažai kam žinomą jų likimo pusę. Jeigu dar neskaitėte K. Sabaliauskaitės kūrybos, visuomet tai galite padaryti užėję į https://vaga.lt/autorius/kristina-sabaliauskaite