Visata yra pilna paslapčių, kurioms paaiškinti vis dar nėra prošvaisčių. Nuo tada, kai pasaulyje atsirado pirmieji elektroninės komunikacijos prietaisai, vis pasigirsta pranešimų, kad žmonės kartais girdi keistus garsus kitame laido gale. Kai kurie teigia, kad klausydamiesi įrašo atvirkščiai išgirdo Šėtono paliepimus, kiti įsitikinę, kad kalbėjosi su mirusiais artimaisiais arba nepažįstamomis sielomis telefonu, matė jų atvaizdus televizoriaus ar kompiuterio ekrane. Tikėti tuo, ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas.

 

telefonas

Kol kas niekas nesugebėjo paaiškinti, kodėl vyksta šis fenomenas, nors buvo atliktas ne vienas tyrimas. Neįtikėtinų įžvalgų pateikė Kanados universiteto mokslininkas dr. Imantsas Barušsas, tyrinėjęs taip vadinamą elektroninio balso fenomeną (EVP). Jam iš dalies pavyko atkartoti elektroninį balsą. Tyrinėdamas jis nustatė, kas skleidžia garsus ir net pavienius žodžius, kurie skamba lyg vienos pažįstamos mirusio pažįstamo balsas. Šį balsą jis atkartojo silpnu dažniu. 1997 metų spalio 17 dieną kitame laido gale jie aiškiai išgirdo, kaip kažkas moterišku balsu, normaliu greičiu sako: „Pasakyk Piteriui“. Vienas iš tyrime dalyvavusių žmonių pastebėjo, kad šis balsas skambėjo taip pat, kaip vienos pažįstamos, mirusios moters, kurios vyras buvo vardu Piteris.

 

Kitą kartą, kai vienas iš tyrėjų paklausė, ar čia yra kokių nors dvasių, kitame laido gale išgirdo klyksmą ir triukšmą, kuris tęsėsi 13 sekundžių. Atidžiaus įsiklausę triukšme jie išgirdo anglišką pasisveikinimą „Hello“ (liet. Labas).

 

Informacijos apie mirusiųjų skambučius gyviesiems yra labai nedaug, todėl neįmanoma pasakyti, ar jie pirmiausiai atsirado fantastiniuose kūriniuose ar realybėje. Grožinėje literatūroje skambučiai iš kapo pirmą kartą paminėti 1964 metais. Išgalvotoje istorijoje pasakojama apie moterį, kuri prarado savo sužadėtinį avarijoje, kurią pati sukėlė. Netrukus po tragiškos žūties moteris pradėjo sulaukti daugybės skambučių iš nenustatyto asmens. Iš pradžių ji manė, kad kažkas taip kvailai juokauja, bet vėliau išsiaiškino, kad jai skambino iš vyro kapo. Todėl kitą kartą, kai jis paskambino, našlė maldavo, kad velionis grįžtų pas ją. Į tai jis atsakė, kad visada darė tai, ko norėjo ji, todėl dabar jis turi palikti ją vieną.

 

Kartais pasitaiko priešingų skambučių, kai gyvas žmogus paskambina kam nors ir praėjus kažkiek laiko sužino, kad tuo metu kalbėjosi su tuo metu jau mirusiu ir palaidotu žmogumi. Pastebėta, kad neretai mirusieji skambina ypatingoms progoms: per šventes, gimtadienius, jubiliejus. Skambinantysis dažniausiai pasako visai paprastą, banalią frazę: „Labas, mama, čia tu?“.

 

Pastebėta, kad kartais mirusieji patys neskambina, bet ima keistai ir nepaaiškinai veikti jų telefonai bei kiti asmeniniai prietaisai. Jungtinėse Valstijoje 2008 metais įvykus traukinio katastrofai žuvo 25 asmenys, tarp jų ir 49-erių metų vyras Charlesas Peckas. Jis žuvo iškart, bet kūnas greitai nebuvo rastas. Per 11 valandų, kol vyko kūno paieška, vyro telefonas skambino net 35 kartus artimiausios aplinkos žmonėms (žmonai ir dviem vaikams). Nors kitame laido gale nebuvo girdėti jokio žmogaus balso, artimieji nesiliovė tikėti, kad traukinio nuolaužose jis vis dar yra gyvas. Šie skambučiai iš telefono padėjo rasti vyro lavoną, tačiau tai, ar telefonas buvo rastas, nežinoma iki šiol.

 

Paranormalių reiškinių tyrėjai turi keletą teorijų, kurios galbūt galėtų paaiškinti fenomeną. Pagal vieną teoriją mirusieji skambina telefonu, naudodamiesi antgamtiškomis galiomis veikti telefonų mechanizmus ir elektros grandinę. Pagal kitą teoriją šie skambučiai – tai pasąmonės haliucinacijos, kurias sukelia psichokinezė. Skeptikai mano, kad tokie skambučiai tėra fantazijos vaisius arba žemesniojo lygio dvasių pigūs triukai. Įdomu tai, kad daugelis šiuolaikinių parapsichologų skambučių iš anapus nevertinai rimtai.