Misija – atkurti miškus

Dabartiniais duomenimis, maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai – per 2 mln. hektarų. Tačiau vertinama, kad per artimiausią dešimtmetį šį plotą įmanoma padidinti maždaug dešimtadaliu įveisiant naujus miškus, rašoma „Arbonics“ pranešime.

„Mūsų skaičiavimais, prie dabartinių 2 mln. ha miškų jau šiandien būtų galima pridėti 150 tūkst. ha, kurie dabar sudaro nenaudojamą, apleistą žemę. Čia įveisus miškus, savo potencialo dabar neišnaudojantys laukai galėtų didesne apimtimi iš atmosferos surinkti anglies dioksidą (CO₂). Be to, šių būsimų miškų savininkai gautų tvarių pajamų – iš miškų sugeneruotų CO₂ kreditų“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ bendrakūrėjis ir vadovas Kristjanas Lepikas.

Europos Sąjungos (ES) duomenimis, žemės kokybė Lietuvoje gana aukšta ir tinkama žemdirbystei. Tuo metu miškams įveisti pakanka prastesnės kokybės (32 balų našumo) ir mažiau žemės. Todėl šalyje žemės ūkis – kur kas labiau paplitęs nei miškininkystė. Anot Valstybės duomenų agentūros, žemės plotas 2020 m., palyginti su 2003 m., padidėjo 9 %, naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas – 17 %. Žemių savininkus nuo miškų plėtros stabdo ir galiojantys teisės aktai, šiuo metu apribojantys maksimalų vienam asmeniui – juridiniam ir privačiam – priklausančios žemės plotą – iki 1500 ha.

„Taip pat ne visus savininkus kol kas žavi idėja, kad pasodinus naują mišką reikia ne vienus metus laukti pirmųjų pajamų iš parduotos medienos. Tuo metu pajamos iš CO₂ kreditų – palankesnės ir patrauklesnės, nes įveisus mišką gaunamos jau po 5 metų. Su sąlyga, jei šiuo metu dirvonuojantys laukai bus apželdinti mišku. Atlikus keletą teisės aktų pakeitimų, pavyzdžiui, išplėtus leistinas žemės nuosavybės ribas, daugiau žemės savininkų galėtų išnaudoti miškų įveisimo ir CO₂ kreditų potencialą, kartu skatinant aplinkosauginę ir ekonominę pažangą Lietuvoje“, – tikina miškininkystės technologijų ekspertas.

„Arbonics“ vertinimu, aplinka Lietuvoje palankesnė pušims, beržams ir drebulėms. Tuo metu eglynai ne tokie paplitę šalyje. Visos šios rūšys tinkamos miškams įveisti ir CO₂ sugerti iš atmosferos.

„Minėtų rūšių medžius įveisti nesudėtinga, kaip ir užtikrinti tokių miškų priežiūrą. Apskritai Lietuvoje augantys medžiai tinkami CO₂ sekvestracijai, todėl, atlikus reikiamas procedūras, galima išgauti aukštos kokybės CO₂ kreditų“, – paaiškina K. Lepikas.

Viena iš priemonių, galinčių paskatinti naujų miškų atsiradimą, įvardijamos subsidijos, taip pat kitos finansinės priemonės, skiriamos tiek iš Lietuvos, tiek ir ES biudžetų. Atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, 25 ha miško būtų galima skirti iki 250 tūkst. Eur vertės subsidijas, o CO₂ kreditų kainos, prognozuojama, tik didės, miškų įveisimas gali tapti vis patrauklesne galimybe žemių savininkams.

Nors šiuo metu vidutinė CO₂ kredito kaina svyruoja apie 70 Eur, manoma, kad kainos ateityje tik augs. Šiuos pokyčius, tikėtina, labiausiai nulems ekonominė plėtra ir su tuo susijęs poreikis neutralizuoti anglies dioksido emisijas.

Autorius Eglė Stratkauskaitė