Kitąmet Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, laukia atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Gyventojai turės jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su kitų rūšių atliekomis. Šiuo metu maisto ir virtuvės atliekos daugeliu atvejų renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

 

Pokyčiai namų ūkiamsWoman,Putting,Organic,Biodegradable,Waste,In,A,Recycling,Bin,,Separate

 

Seimo aplinkos apsaugos komitete Seimo tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė pristatė, kaip Lietuvoje veiks atskiras maisto atliekų surinkimas. „Pažymėtina, kad nemažai Lietuvos savivaldybių jau ne vienus metus atskirai renka biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas (žaliąsias atliekas), viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo. Taigi, esminis pokytis nuo 2024-ųjų – maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių. Norint iš esmės išpildyti paslaugą, reikia kalbėti apie augalinio ir gyvūninio maisto bei virtuvės atliekų surinkimą“, – teigia specialistė. Biologinės atliekos – tai biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, taip pat panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas. Lietuvoje jų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 %, o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.

 

Maisto atliekų surinkimą daugiausia vykdys regioniniai atliekų tvarkymo centrai

 

A. Griškonytė pabrėžia, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje ES valstybių narių, pavyzdžiui, Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt., komunalinių atliekų, kurioms priklauso ir maisto atliekos, tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Anot specialistės, po 2023 m. rugpjūtį–rugsėjį LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktos visų savivaldybių apklausos paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos savivaldybių atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą didesniu ar mažesniu mastu planuoja pradėti 2024 m., kaip ir įpareigoja ES.

 

Bus naudojama konteinerinė sistema, kai kur – maišai

 

A. Griškonytė sako, kad daugelis savivaldybių šios rūšies atliekoms surinkti renkasi konteinerines sistemas, išskyrus 7 Vilniaus regiono savivaldybes – Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Vilniaus r. Elektrėnų bei Vilniaus m., kurios prioritetą teikia maišams. Kai kuriose įvardytose savivaldybėse dar nėra galutinio sprendimo, kaip bus renkamos atliekos, tačiau prioritetas numatomas rinkimui maišais. Nuo 2027 m. galbūt bus pereinama prie konteinerinės sistemos arba bus taikomas kombinuotas būdas.

 

Ne visos savivaldybės tinkamai pasiruošusios

 

Specialistė taip pat pabrėžia, kad Alytaus regiono savivaldybėse (Alytaus m., Alytaus r., Birštono, Druskininkų, Lazdijų r., Prienų r. ir Varėnos r.) atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių, pasitelkiant konteinerinę sistemą, įgyvendinamas jau nuo 2018-ųjų. Vis dėlto savivaldybių apklausa taip pat rodo, kad vis dar yra savivaldybių, kurios nėra priėmusios galutinių sprendimų, nepasirinkusios būdo tokioms atliekoms rinkti, neįvykdžiusios pirkimų, būtinų pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Seimo tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek įrengiant infrastruktūrą, reikalingą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, tiek pasinaudojant galimybe gauti paramą pasigendama aktyvesnio valdžios institucijų vaidmens.

 

Laukiama finansavimo

 

Marijampolės regiono savivaldybės (Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių r. ir Vilkaviškio r.) planuoja pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą 2024 m. Šios rūšies atliekos bus renkamos antžeminiais konteineriais: 2023 m. jais numatyta aprūpinti daugiabučių gyventojus, individualių namų savininkus – gavus finansavimą. Vis dėlto pažymėtina, kad UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras neturi įrenginių ir leidimo tvarkyti maisto (virtuvės) atliekas, rašoma Seimo tyrimų skyriaus atliktoje visų savivaldybių analizėje dėl atskiro maisto atliekų surinkimo.

 

Tauragės regiono savivaldybės (Tauragės r., Jurbarko r., Šilalės r., Pagėgių) iš esmės yra parengusios infrastruktūrą atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekas konteineriais. Vis dėlto augalinės maisto atliekos bus renkamos su žaliosiomis atliekomis, nes Tauragės RATC kol kas neturi galimybių / neplanuoja perdirbti gyvūninių maisto atliekų.

 

Trys Telšių regiono savivaldybės – Mažeikių r., Telšių r., Plungės r. – planuoja užtikrinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą miestų teritorijose, tačiau Rietavo savivaldybė neplanuoja atskirai surinkti maisto atliekų, savivaldybė plės kompostavimo sistemą.

 

Utenos regiono savivaldybės (Anykščių r., Ignalinos r., Molėtų r., Utenos r., Zarasų r., Visagino) maisto ir virtuvės atliekas iš namų ūkių planuoja rinkti kartu su žaliosiomis atliekomis, pasirinkta konteinerinė sistema. Visagino savivaldybė iš savo biudžeto negali finansuoti reikiamos infrastruktūros įsigijimo ir įrengimo, tačiau planuoja pasinaudoti ES finansavimo galimybėmis.

 

Vilniečiams suteiks rūšiavimo priemones

 

Vilniaus miesto gyventojai maisto atliekas namuose bus kviečiami kaupti atskirose talpyklose su oranžinės spalvos maišeliais, kuriuos vėliau reikės išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Perėjimas prie maisto atliekų rūšiavimo Vilniuje vyks keliais etapais. Pirmajame, kuris prasidės nuo kitų metų sausio, išrūšiuotas maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės mesti į bendrus mišrių atliekų konteinerius. Vilniaus MBA jos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. Ateityje maisto atliekoms surinkti numatoma naudoti atskirus joms skirtus konteinerius. Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė