Gestų ir veido mimikos kalba kartais gali būti iškalbingesnė už tūkstančius žodžių. Suprasti ją – tai geriau suprasti žmogaus psichologiją. Be bendravimo vieniems su kitais žmonių visuomenėje neįmanoma išgyventi. Nuolatos keičiasi ir tobulėja įvairios komunikacijos formos ir būdai. Tačiau tarp jų yra ir tokių, kurie išliko nepakitę nuo seniausių laikų iki pat šių dienų. Tai kūno kalba.

 

"gestai ir mimika"

Gestų ir mimikos pasirinkimas yra toks platus ir įvairus, kad iš jų galima pasakyti apie žmogų daug daugiau negu iš pirmo žvilgsnio. Gestų ir mimikos kalba, atvira ar paslėpta, pavyzdžiui, laikysena ar graži šypsena apie žmogų pateikia daugiau informacijos negu tai, ką jis sako. Be to, gestų ir mimikos kalboje yra smulkių detalių, kurios paprasčiausiai negali būti išreikštos žodine komunikacija. Todėl, psichologų nuomone, tai yra bendravimo būdas ir jausmų demonstravimas, padedantis susidaryti asmens psichologinį portretą.

 

Gestų ir mimikos kalba, kurią galime suprasti be žodžių, vadinama neverbaline arba neturinčia garsinės išraiškos. Psichologijoje šio tipo komunikacijai priskiriamos veido išraiškos, rankų judesiai, laikysena, eisena ir t. t. Visų šių komponentų analizė padeda susidaryti geresnį vaizdą apie žmogaus prigimtį, vertybes, nuotaiką ir pagrindinius bruožus. Kai kurie elementai atspindi trumpalaikę būseną (pavyzdžiui, melo gestai ir mimika), kai kurie atitinka asmenybės temperamentą arba bendrąsias individo savybes (pavyzdžiui, nerūpestinga eisena, linguojantys pečiai išduoda narcizišką ir savanaudišką prigimtį).

 

Labai svarbus vaidmuo gestų ir mimikos kalboje tenka akių ir galvos judėjimui. Pakelta galva „kalba“ apie pasitikėjimą savimi, norą bendrauti ir atvirumą pasauliui. Pabrėžtinai aukštai pakelta galva rodo polinkį į aroganciją ir narcisizmą. Galva palenkta atgal rodo, kad žmogus meta iššūkį kitiems, nori imtis veiksmų. Į vieną pusę palenkta galva – noras ieškoti kompromisų, atsisakyti vadovavimo, prisiimti antraeilius vaidmenis. Nunarinta galva – silpnumo požymis, valios trūkumas.

 

Veido ir akių mimika. Plačiai atmerktos akys rodo charakterio gyvumą, atvirumą žmonėms. Užmerktos akys gali išduoti didelį nuovargį, abejingumą, pasyvumą, inerciją. Primerktos akys rodo dėmesio norą, gudrumą, klastingus planus, blogį. Tiesioginis žvilgsnis į kitą žmogų rodo susidomėjimą, pasitikėjimą, atvirumą ir norą bendradarbiauti. Žvilgčiojimas akių kampučiais rodo skeptiškumą, nepasitikėjimą, abejones. Žvilgsnis žemyn rodo agresiją, o jeigu dar ir palenkta galva, tai žmogus ruošiasi imtis veiksmų. Žvilgsnis iš padilbų ir sulenkta nugara rodo nuolankumą ir paslaugumą. Žvilgsnis nuo viršaus į apačią psichologijoje visada laikomas pranašumo ir arogancijos ženklu, kai demonstruojama panieka partneriui. Jeigu pašnekovo veido išraiškos dažnai keičiasi, tai rodo pasitikėjimo savimi stoką, drovumą arba kaltės jausmą. Į apačią palinkę lūpų kampučiai gali rodyti neigiamą požiūrį į gyvenimą, pesimizmą. Pakelti lūpų kampučiai – pozityvumo, gyvybingo ir linksmo charakterio požymis.

 

Rankų gestų kalba. Psichologijoje rankų gestams teikiama ypatinga reikšmė. Taip yra dėlto, kad gestikuliuodamas žmogus perduoda daug savo jausmų ir emocijų, kurios neperduodamos žodžiu. Atversti delnai – samprotavimo, tikėjimo simbolis. Rankos kabo palei kūną – pasyvumas, apatija. Rankos už nugaros – nepasiruošimas veikti, drovumas, kuklumas, abejonės. Rankos kišenėse – bandymas nuslėpti nesaugumo jausmą. Delnai, suspausti į kumščius – susikaupimas, atkaklus savo teisių gynimas. Rankų trynimas – pozityvių emocijų ir pasitenkinimo nuojauta. Rankų judesiai prie akių ir veido – noras ką nors paslėpti, pabėgti nuo pokalbio.

 

Pečių gestų kalba. Aukštai pakelti ir palenkti pečiai rodo neryžtingumą, bejėgiškumą, nervingumą. Pečių gestai parodo, kad žmogus jaučiasi neužtikrintas, abejoja savo sprendimu ar pasirinkimu, jį kažkas neramina ar vargina. Pečiai palinkę į priekį – nuovargio, depresijos, nepilnavertiškumo komplekso požymis. Laisvi rankų judesiai – pasitikėjimas savimi, vidinė laisvė. Atgal atlenkti pečiai rodo norą veikti. Išsipūtusi krūtinė – didelė savigarba, gyvybingumas. Įdubusi krūtinė – izoliacijos ir engimo ženklas.

 

Eisenos kalba. Pasak psichologų, žmogaus charakterį ir asmenybę atspindi laikysena, eisena ir mėgstamiausios pozos. Greita eisena ir banguojantys rankų judesiai rodo kryptingą tikslų siekimą, pasitikėjimą savimi ir aktyvumą. Ėjimas, susikišus rankas į kišenes ir velkant kojas, rodo slopinamą ir engiamą dvasinę būseną. Platūs žingsniai – rodo aiškių tikslų turėjimą, kryptingą jų siekimą ir energingumą. Trumpi žingsniai – santūrumas, atsargumas, apdairumas. Ritmiška eisena ir klubų judesiai rodo pasitikėjimą savimi ir polinkį į narcisizmą. Kojų vilkimas reiškia letargiją, tingumą ir polinkį atidėlioti. Kampuota, „medinė“ eisena rodo savarankiškumą ir pozityvumą.