Pasaulis sparčiai keičiasi, bet meilė lieka tokia pati. Kinta tik romantinių partnerių paieškos strategijos bei tai, kaip poros išreiškia jausmus. Tam dabar beveik be išimties visada praverčia technologijos. Meilės paieškose pasitarnauja pažinčių programėlės, kitus suartina kokybiški vaizdo pokalbiai. O treti patenka į sukčių pinkles ir paieškas būna priversti pradėti iš naujo.

 

Iš kur atsirado meilė?Beautiful,Woman,Blowing,A,Virtual,Kiss,To,Her,Man,On

 

Evoliucijos psichologai ir antropologai Helen Fisher ir Davidas Bussas teigia, kad pagrindiniai romantiškos meilės bruožai turėjo pasireikšti jau Homo erectus stadijoje maždaug prieš 2 mln. metų, o įsitvirtino apytiksliai prieš 200 tūkst. m. H. Fisher apibūdina meilę kaip varomąją jėgą, užtikrinančią, kad vyras yra tikras, jog moteris, kurią aprūpina ir gina, ištikima, o jis – biologinis vaikų tėvas. Tuo metu moteriai sudaromos sąlygos saugiai įgyvendinti biologinę užduotį – pratęsti giminę. Tad romantinė meilė – tarsi evoliucinis atsakymas į klausimą, kaip išlaikyti vyrą ir moterį kartu, kai jie susiporuoja. Tai neskamba romantiškai, tačiau ilgai žmonija meilę suvokė būtent taip. Šis jausmas puoselėtas šeimose, o ne už jos ribų. Tad ir tikėtasi, kad žmonės pasijus įsimylėję ne prieš susituokdami, bet po vestuvių. Iš tiesų tik XIX a. meilė įgavo tokių bruožų, kuriuos žino daugelis. Ji pradėta tapatinti su jauduliu, seksualine trauka, pakylėta emocine būsena. Tokia meilė tapo panašesnė į mitą ar pasaką, bet būtent jos dabar ieško milijonai žmonių visame pasaulyje.

 

Meilė šiuolaikinio žmogaus gyvenime itin svarbi. Dauguma svajoja sutikti tinkamą partnerį ir sukurti su juo saugius santykius, leidžiančius išpildyti troškimus. Amerikiečių psichologas ir populiarių saviugdos knygų autorius Robertas Sternbergas mano, kad tai įmanoma beveik kiekvienos poros atveju, o meilę sudaro trys komponentai: intymumas, aistra ir prieraišumas. Jis vadovaujasi naujausia meilės kilmės teorija, nurodančia, kad romantiška meilė išsivystė iš draugystės. Įrodyta, kad draugiškus santykius geba puoselėti daugelis žinduolių, ypač šimpanzės. Šių žmogbeždžionių, suradusių partnerį, smegenyse vyksta tokie pat reikšmingi biocheminiai pokyčiai, kaip ir žmonių. Štai įsimylėjus (patiriant aistrą) sumažėja serotonino ir padaugėja streso hormono kortizolio, todėl nuolat jaučiamas nerimas, susijaudinimas. Jaučiant prieraišią meilę, streso hormonų lygis mažėja, o teikiančių laimę ir pasitenkinimą didėja. Tad bent iš dalies tikra meilė iš tiesų yra savotiškas laimės sinonimas. Todėl neturėtų stebinti tai, kad meilės ryšys – savotiška žmogaus gyvenimo ašis.

 

Pagelbės DNR kodas ir dirbtinis intelektas

 

Žinant meilės kilmę gali atrodyti, kad jos pagrindiniai principai nesikeičia. Tam, kad užgimtų meilė, privalo susitikti du potencialiai tinkami partneriai. Teoriškai pasaulyje, kuriame daugėja žmonių ir informacijos, tai turėtų būti vis lengviau. Deja, reali situacija visai priešinga. Šiuolaikiniai žmonės tampa vis išrankesni, juos suvilioti monogamiškam įsipareigojimui – tikras iššūkis. Tad šiai problemai spręsti neretai pasitelkiamos technologijos. Profesorius Armandas Leroi Dubline (Airija) vykusioje konferencijoje „Euroscience Open Forum“ pareiškė, kad per artimiausius du dešimtmečius turėtų tapti įprasta, jog jaunuolių poros mokės už prieigą prie išsamaus vienas kito genetinio kodo duomenų. Pirmoji to priežastis – suderinamumas. Mat egzistuoja teorija, kad geriausiai išlaikyti darnius santykius sekasi tam tikrą skirtumų ir panašumų santykį turintiems partneriams. O antroji – noras susilaukti sveiko kūdikio. Remdamiesi šia informacija, būsimi tėvai galės pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo technologijomis, leidžiančiomis išvengti kūdikių su nepagydomomis ligomis. Mokslininko teigimu, žmogaus genomo sekvenavimo kaina mažėja taip sparčiai, kad labai greitai taps plačiai prieinamas.

 

Visgi potencialūs partneriai vienas kito ieško ne tik dėl noro susilaukti kuo sveikesnių palikuonių. Iš tiesų dauguma porų susitinka, nes nori patirti malonų bendrystės jausmą ir pradėti bendrą gyvenimą. O tam ištirti genetinio kodo nebūtina. Tam tikrus potencialių partnerių parametrus gali išnagrinėti sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. 2023 m. pabaigoje populiari pažinčių programėlė „Tinder“ pradėjo testuoti dirbtinio intelekto įrankius, padedančius pasirinkti profilio nuotraukas. Daugiau kaip 75 mln. vartotojų galės pasinaudoti pagalba pasirenkant patraukliausias nuotraukas. Ketinama įdiegti įrankius, padedančius kokybiškiau aprašyti biografiją – dirbtinis intelektas siūlys suasmenintą tekstą, apibūdinantį interesus ir tikslus. Tai turėtų sumažinti stresą ieškantiems tinkamos poros. Beje, jau dabar daugybė žmonių naudoja pokalbių robotus, kad būtų lengviau bendrauti su potencialiais pasimatymų partneriais. Pažinčių programėlės „Inner Circle“ Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vienišų vyrų pasitelkia dirbtinį intelektą, jog atsakytų į moterų, su kuriomis bendrauja nuotoliu, klausimus.

 

Nuo santykių per atstumą iki romantinių apgavysčių

 

Beje, minėta „Inner Circle“ apklausa taip pat atskleidė, kad maždaug 60 % vienišų jaunų vyrų ir apie 18 % 25–30 m. vienišų moterų norėtų, jog pirminį potencialaus partnerio atrankos etapą įgyvendintų speciali programa. Teoriškai tai vykdoma. Visgi pažinčių programėlių algoritmai pradeda veikti tik tuomet, kai klientas jomis naudojasi tiek dažnai, kad būtų surinkti duomenys. Pasirodo, daugybė jaunų žmonių norėtų matyti tik tuos, kurie atitinka daugiau reikalavimų nei lytis, amžius, gyvenamoji vieta. Juos domina užsiėmimai, pomėgiai, net pajamos. Tad didiesiems meilės guru internete neabejotinai teks gerokai patobulinti programas. Tai įrodymas, kad modernios technologijos meilės paieškos būdus per dešimtmetį pakeitė labiau nei visi kiti visuomenės pokyčiai per kelis šimtus metų. Vienas ryškiausių pokyčių – meilė per atstumą. Būtent internetas ir vaizdo pokalbiai leido poroms visame pasaulyje bendrauti dažniau ir kokybiškiau. Padedant technologijoms užsimezgė daugybė tarptautinių romanų. Palaikyti santykius tapo įmanoma net tiems, kurie gyvena skirtinguose žemynuose. Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ surinkta statistika rodo, kad socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės tapo vienu iš kertinių akmenų, į kuriuos remiasi dauguma šiuolaikinių santykių, o virtualūs meilės prisipažinimai virto norma.

 

Visgi yra ir tamsioji pusė. Daliai bendravimo persikėlus į internetą, sudėtingiau užmegzti pažintis realybėje. Tai itin sunku jauniems žmonėms, kurie stokoja gyvo bendravimo patirties. Jau dabar kalbama apie karantino kartos problemas. Daugėja paauglių, kurie visiškai nesidomi gyvu bendravimu, nemezga ne tik romantinių santykių, bet ir draugysčių. Mat virtualią erdvę laiko saugesne. Vyresnės kartos atstovai susiduria su kitokia problema. Išpopuliarėjus internetinėms pažintims, jomis iškart susidomėjo ir sukčiai. Tik jie ieško ne meilės partnerių, o aukų, iš kurių galėtų lengvai išvilioti pinigus. Sumaniai pasinaudoję žmonių patiklumu, kasmet pasisavina milijardus eurų. Nukenčia ir lietuviai. Įvairiose pažinčių programėlėse darbuojasi vadinamieji romantiniai sukčiai, savo profiliuose naudojantys vogtas nuotraukas, pirmąsias dienas linkę romantiškai bendrauti ir patraukliai flirtuoti. Saugumo ekspertai sako, kad patiklieji ne visada pavojaus signalus pastebi net tuomet, kai nepažįstamas žmogus prašo padėti finansiškai, nes neva pateko į bėdą ar neturi pinigų kelionei, jog galėtų atvykti į pasimatymą. Romantiniai sukčiai kasmet iš patiklių lietuvių išvilioja daugiau kaip trečdalį milijono eurų.

 

Įdomu

 
  • Tobulėjančios technologijos suteikia būdų ne tik bendrauti, bet ir kokybiškai praleisti laiką per atstumą, pavyzdžiui, nuotoliu kartu pažiūrėti filmą.
  • Žurnalo „Forbes“ duomenimis, pasaulyje egzistuoja apie 8000 pažinčių svetainių ir programėlių, o jų skaičius kasmet vis auga.
  • Prieš keletą metų Stanfordo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad poros, susipažinusios internete, linkusios greičiau susituokti nei susitikusios kitomis aplinkybėmis.
  • Portalo „Statista“ atskleista, kad vyrai labiau domisi pažintimis internete – net 56 % respondentų teigė, jog šiuo metu naudojasi arba anksčiau yra išbandę pažinčių programėles. Taip teigiančių moterų buvo tik 36 %.
  • 2024 m. duomenys parodė, kad net 19 % jaunesnių nei 25 m. asmenų naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, jog surastų antrajai pusei tinkamiausią Valentino dienos dovaną.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė