Temperamentas – tai natūralus vaiko reakcijos į aplinką ir žmones būdas. Mokslininkų teigimu, tai įgimta, o esmines savybes galima pastebėti labai anksti, kartais dar stebint vaisių įsčiose. Temperamentas lemia, kaip mažas žmogutis mąsto, kokias mimikas naudoja, o vėliau pasireiškia kalbant bei bendraujant. Tad vaiko temperamento tipo žinojimas leidžia pasirinkti geriausią bendravimo ir auklėjimo būdą.

 

Babies,Temperaments,Set.,Choleric,And,Melancholic,,Sanguine,And,Phlegmatic.Įgimti ar išmokti?

 

Mokslininkai ilgai manė, kad temperamentas visa apimtimi priklauso tik nuo nervų sistemos reakcijų į dirgiklius. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šie dirgikliai yra motinos balso intonacija, alkis, pilvo skausmas ar šlapi vystyklai. Vieni naujagimiai nepatogumus toleruoja gana gerai, o štai kiti akimirksniu reaguoja verksmu. Manoma, kad šiuo atveju viską lemia nervinio impulso keliavimo į smegenis greitis ir atitinkamų smegenų dalių aktyvumo lygis. Kadangi mažylio smegenys nesubrendusios, iš pradžių jis visiškai priklausomas nuo įgimto temperamento. Tačiau augdamas įsimena auklėjimo pamokas, aplinkinių reakcijas ir pradeda jas atkartoti. Kitaip tariant, jau nuo mažų dienų mokomasi valdyti savąjį temperamentą. Patyręs, kad šlapi vystyklai visada pakeičiami, vaikas pradeda šį nepatogumą toleruoti geriau ir vietoj verksmo nepasitenkinimą išreiškia niurnėjimu. Mokslininkai jau kelis dešimtmečius aktyviai tyrinėja sąveiką tarp vaiko temperamento ir jo aplinkos. Ir kol kas jų tyrimų išvadose skelbiama, kad didžiausią įtaką temperamento pokyčiams ar formavimuisi daro tėvų gebėjimas patenkinti būtinuosius mažylio poreikius. Žinoma, kad šiltas, priimantis ir padrąsinantis tėvų elgesys gali sumažinti vaiko neigiamo emocionalumo raišką, o nenuoseklus arba šiurkštus – atvirkščiai, jį padidinti. Visgi yra ir atvirkštinis ryšys: lengvai prisitaikantis ir nuraminamas, socialus vaikas sukelia jautrų ir šiltą tėvų elgesį, o greitai susierzinantis, daug reikalaujantis arba vengiantis vaikas gali sukelti neigiamus tėvų jausmus ir paskatinti juos vengti bendravimo su vaiku. Tad psichologai mano, kad nustatyti mažylio temperamento tipą svarbu patiems tėvams. Mat suvokiant, kodėl vaikas reaguoja vienu ar kitu būdu, lengviau priimti šias reakcijas.

 

Skirtingi tipai

 

Temperamento tipui įvertinti paprastai naudojami net 9 parametrai. Visgi neretai pakanka kritiškai įvertinti tai, ar mažylis aktyvus, ar jo emocinės reakcijos yra (ne)intensyvios, koks pagrindinių poreikių ritmiškumas. Pagal tai vaikų temperamentai skirstomi į 3 paprastas kategorijas:

 
  •  Lengvo temperamento vaikai paprastai yra ramūs, lengvai prisitaiko prie pokyčių, turi pastovius valgymo ir miegojimo įpročius. Auginti juos nesudėtinga. Kadangi šie vaikai mažai reikalauja, kartais gali slypėti pavojus suteikti jiems per mažai šilumos, bendravimo ir stimuliacijos. Svarbu žinoti, kad ir lengvo temperamento vaikams, kurie dažniausiai daug nereikalauja iš tėvų, reikia daug jų dėmesio ir laiko.
  •  Sunkiai sušildomo temperamento vaikai dažnai vadinami droviais. Pasyvūs, lėtai prisitaiko prie naujų situacijų, taip pat santūriai išreiškia neigiamas emocijas. Lėtai apšylančių vaikų svarbu nespausti, duoti jiems tiek laiko prisitaikyti, kiek reikia. Šie vaikai yra jautrūs stimuliacijai, todėl svarbu pastebėti, kai kūdikis ar vaikas jau pavargęs, ir kada perdėtai stimuliuojamas. Tokiems vaikams svarbus poilsis ir aiškus ritmas.
  •  Sunkaus temperamento vaikai dažnai irzlūs, savo poreikius reiškia garsiai ir intensyviai, turi nepastovius valgymo ir miego įpročius. Ypač svarbi pastovi dienotvarkė. Tai padeda jaustis saugiems. Svarbu pasistengti, kad perėjimai nuo vienos veiklos prie kitos būtų laipsniški. Namų aplinka turėtų būti kuo ramesnė ir kuo labiau prognozuojama. Aštrūs garsai, barniai gali sukelti stresą bet kuriam vaikui, bet ypač tam, kuris pasižymi sunkiu temperamentu. Šio temperamento tipo vaikai lengvai išsiblaško, tad jiems reikia duoti trumpus ir paprastus nurodymus.

 

Auklėjimas pagal Johno Grey temperamento tipus

 

Mažyliui augant, bendravimas su juo tampa sudėtingesnis. Tad filosofijos mokslų daktaro, psichologo ir žymaus šeimų santykių eksperto Johno Gray teigimu, būtina nuolat stebėti vaiką ir nuosekliai tobulinti auklėjimo bei bendravimo būdus. Apie tai autorius rašo knygoje „Vaikai kilę iš dangaus: pozityvūs vaikų auklėjimo metodai“. Psichologas skiria kiek sudėtingesnius temperamento tipus. Jautrius vaikus laiko emociškai silpnais. Tad tokiems mažyliams reikalinga galimybė išreikšti emocijas žodžiais, pasiguosti. Jautrių vaikų nereikia mėginti pralinksminti, svarbu suprasti jų išgyvenimus ir priimti rimtai. Aktyvius vaikus, autoriaus teigimu, labiausiai domina gebėjimas daryti įtaką aplinkai. Tad tokiems mažyliams būtina kontrolė ir ribos. Šio temperamento vaikai visada turėtų prisiminti, kad tėvai vis dar vadovauja. Tačiau tam tikrais atvejais reikia leisti vadovauti. Aktyviems vaikams itin padeda komandiniai sporto užsiėmimai. Reaktyvūs vaikai linkę bendrauti, yra draugiški, atviri naujoms patirtims ir emocijoms. Visgi kartais sunku susikaupti ir veikti tikslingai. Jiems reikia nuolatinės stimuliacijos ir aiškių tėvų nurodymų. Svarbu nepamiršti, kad reaktyvūs vaikai nepastovūs, greitai pradeda nuobodžiauti. Tačiau atradę tai, kas patinka, dažnai tampa atkaklesni ir drausmingesni. Įžvalgūs vaikai turi žinoti, kas nutiks kitą akimirką ir ko tikėtis rytoj. Jiems būtina pasiruošti ir priprasti prie naujos veiklos. Tokiems vaikams reikia užduočių, ritualų, rutinos ir tėvų palaikymo naujoje veikloje. Be jos gali neįgyti jokių interesų. Sunku išeiti iš komforto zonos. Draugiški, rūpestingi ir imlūs vaikai, su jais lengva užmegzti ryšį. Laikui bėgant gali tapti aktyvesni.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė