Mažoje sėklytėje – didelė galia
2023-04-17 11:19Linai itin vertinami dėl sėklų ir pluošto. Iš jų sėklų, vadinamų sėmenimis, spaudžiamas maistingas aliejus. Ką dar verta žinoti apie šį supermaistą?
Įspūdinga linų istorija
Linai – vieni seniausių augalų, auginami nuo civilizacijos aušros. Egipte mumijos vyniotos į lininį audinį. Senovės Graikijoje iš linų pluošto austi žvejybos tinklai. Iš lininio audeklo šimtmečius siūti drabužiai, patalynė, staltiesės. Pirmieji įrodymai, kad žmonės naudojo laukinius linus kaip tekstilę, pasiekia iš Sakartvelo, kur Dzudzuanos urve rasta verptų, dažytų ir surištų laukinių linų gijų, kurių amžius siekia 30 000 metų. Linai pirmą kartą sukultūrinti Derlingojo pusmėnulio regione. Prieš 5000 m. juos augino ne tik Šveicarijoje ir Vokietijoje, bet ir Kinijoje bei Indijoje. Plačiai auginti senovės Egipte, kur ant šventyklų sienų buvo piešiami žydinčių linų paveikslai. Egipto žyniai dėvėjo tik lininius rūbus, nes linas laikytas grynumo simboliu. Finikiečiai iš linų austais audiniais prekiavo visame Viduržemio jūros regione, o romėnai juos naudojo burėms siūti. Žlugus Romos imperijai, smuko ir linų gamyba. Tačiau VIII a. frankų karalius Karolis Didysis atgaivino pasėlius, skleidė žinią apie sėmenų, ypač aliejaus, naudą, netgi priverstinai skatino jų vartojimą. Sėmenys vartoti lengvinant pilvo skausmams, jų skirdavo graikų gydytojas Hipokratas sakydamas: „Tegul maistas būna tavo vaistas, o vaistas būna tavo maistas.“
Viduramžiais Flandrija tapo pagrindiniu linų pramonės centru Europoje. Tačiau XX a. pradžioje dėl pigios medvilnės linų gamyba pradėta vystyti šiaurinėje Rusijoje, kuri augino ir tiekė 90 % pasaulio produkcijos. Vėliau linai prarado svarbą, nes išmokta gaminti kitų patvaresnių ir lengviau išgaunamų pluoštų.
Dviejų rūšių sėmenys
Linų sėmenys būna rudos arba geltonos spalvos. Maistinės savybės panašios, kaip ir vienodas trumpos grandinės omega-3 riebalų rūgščių skaičius. Iš sėmenų spaudžiamas aliejus, vienas seniausių komercinių augalinių aliejų. Tai maistinis aliejus, gautas presuojant sėmenų išspaudas. Specialiu tirpikliu apdorotas sėmenų aliejus naudojamas medienai lakuoti ir impregnuoti.
Kaip ir kur laikyti?
Sumalti sėmenys, laikomi kambario temperatūroje, dėl oksidacijos gali apkarsti vos per savaitę. Šaldymas ir sandėliavimas sandariuose induose išlaikys nepakitusio skonio ilgesnį laiką. Jei gaminys su sėmenimis supakuotas iš karto, neveikiant orui ir šviesai, kambario temperatūroje galima laikyti 9 mėnesius.
Nauda sveikatai
Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Sėmenys yra puikus alfa-linoleno rūgšties šaltinis – tai omega-3 riebalų rūgščių tipas, svarbus širdies sveikatai ir daugiausia randamas augaliniame maiste. Alfa-linoleno rūgštis – viena iš dviejų nepakeičiamų riebalų rūgščių, kurias kiekvienas turi gauti su maistu. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ši sėmenyse esanti rūgštis slopina uždegimą ir neleidžia blogajam cholesterolio kauptis ant kraujagyslių sienelių. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 8866 žmonės, didesnis alfa-linoleno rūgšties vartojimas susietas su menkesniu blogojo cholesterolio kiekiu ir mažesne išeminės širdies ligos bei II tipo cukrinio diabeto rizika. Daugybė tyrimų taip pat susiejo alfa-linoleno rūgštį su mažesne insulto rizika.
Saugo nuo vėžio. Sėmenyse gausu lignanų – augalinių junginių, padedančių kovoti su įvairiomis vėžio rūšimis. Juose yra iki 800 kartų daugiau lignanų nei kituose augaliniuose maisto produktuose. Tyrimai rodo, kad sėmenų vartojimas siejamas su mažesne krūties vėžio rizika, ypač moterims po menopauzės. Tyrimai su gyvūnais ir mėgintuvėliais taip pat atskleidžia, kad sėmenys saugo nuo gaubtinės ir tiesiosios žarnos, odos, kraujo, plaučių vėžio.
Skatina reguliarų tuštinimąsi. 7 g maltų sėmenų turi 2 g skaidulų. Tokio kiekio visiškai pakanka gauti rekomenduojamą skaidulų paros normą. Be to, sėmenyse yra dviejų tipų skaidulų, tirpių ir netirpių. Jos fermentuojamos žarnyno bakterijų, taip palaikoma žarnyno sveikata ir gerinama jo veikla. Tirpios skaidulos lėtina virškinimą, todėl padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina blogojo cholesterolio kiekį. Netirpios skaidulos didina išmatų tūrį, o tai gali užkirsti kelią vidurių užkietėjimui.
Mažina kraujospūdį. 15 tyrimų apžvalga parodė, kad įprastą mitybą papildžius sėmenimis, įskaitant jų miltelius, gali sumažėti tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujospūdis. 12 savaičių trukęs tyrimas leido sužinoti, kad vartojant 30 g sėmenų per dieną sumažėjo kraujospūdis sergantiems hipertenzija. Remiantis didele 11 tyrimų apžvalga, kasdien vartojant sėmenis ilgiau nei 3 mėnesius, kraujospūdis gali sumažėti 2 mm Hg. Nors tai gali atrodyti nereikšminga, tokiu atveju insulto ir koronarinės širdies ligos rizika mąžta atitinkamai 14 % ir 6 %.
100 g 414 kcal
Baltymai 23,4 g
Angliavandeniai 34 g
Riebalai 31 g
Vitaminas B9 60 μg
Cinkas 7,8 mg
Kalcis 195 mg
Magnis 291 mg
Kalis 762 mg
Geležis 8,2 mg
Fosforas 722 mg
Sėklomis gardinta duona
12 porcijų
100 g 185 kcal
Ruošti 1,5 val.
- 260 g sėmenų miltų
- 240 ml vandens
- Šaukštas kepimo miltelių
- Šaukštelis sodos
- Šaukštelis obuolių sidro acto
- Pusė šaukštelio druskos
- 30 g sėmenų
- 10 g sezamų sėklų
- 10 g saulėgrąžų sėklų
GAMINIMAS. Dideliame dubenyje sumaišyti sėmenų miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską. Supilti actą, vandenį ir maišyti, kol susidarys tešla. Suformuoti kepalą. Dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą. Apipurkšti vandeniu ir pabarstyti sėklomis. Kepti 1 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C.
Salotos su sėklomis
2 porcijos
100 g 120 kcal
Ruošti 10 min.
- 200 g ridikėlių
- Trumpavaisis agurkas
- 50 g svogūnų laiškų
- 50 g ridikėlių daigų
- 10 g sėmenų
- 30 g krapų
- Druskos, maltų pipirų pagal skonį
GAMINIMAS. Susmulkinti ridikėlius, agurką, svogūnų laiškus, krapus. Suberti sėmenis ir ridikėlių daigus. Pagardinti prieskoniais ir išmaišyti.
Autorius Monika Budnikienė