Mažakraujystė stilistę V. Šaulytę lydi visą gyvenimą: „Su mėsos nevalgymu tai nėra susiję“

Nors žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, daugiau ilsisi ir valgo riebesnį maistą, pavasarį vis vien daugeliui ima trūkti jėgų, mat dažnam ima stigti geležies. Laidoje „Sveikas rytojus“ tinklaraštininkė, stilistė Viktorija Šaulytė pasakojo, jog ir ji pavasarį ima jausti geležies stygių.  

„Hemoglobino kiekiui nukritus žemiau normos, pradedu jausti nuovargį, tačiau ne tokį, kaip po darbo dienos ar didesnio fizinio, psichologinio darbo. Nuovargis būna tarytum užsitęsęs, labai sunku atsikelti ryte, tampa sunkiau dirbti, galva būna lyg apspangusi. Tad geležies trūkumą iškart pajaučiu tiek per emocinę, tiek per fizinę prizmę“, – pasakojo V. Šaulytė.

Mažakraujystė Viktoriją lydi visą gyvenimą. Pirmą kartą moteris susirgo dar vaikystėje, tačiau liga nėra nuolat ją lydinti būklė, nes būna kelerių metų pertraukos. Tačiau vos pajutus įtartinus signalus, savo sveikata besirūpinanti moteris pirmiausia pasidaro išsamius kraujo tyrimus.

„Visai neseniai dariausi tyrimus, kurie parodė, kad geležies kiekis yra šiek tiek žemiau normos ribos. Jis nėra kritinis, tačiau tikrai žemesnis nei įprastai. Tai aš jaučiu ir pagal savo savijautą“, – kalbėjo V. Šaulytė.

Tiklaraštininkė ir stilistė sakė, kad ji visada stengiasi įsiklausyti į savo organizmą ir net mityboje laikosi pagrindinių jutiminio valgymo taisyklių: valgo tik tai, ko tuo metu norisi. Beje, jauna moteris atskleidė, kad jau kelerius metus nevalgo mėsos, tačiau yra įsitikinusi, kad tai įtakos sveikatai neturi.

„Mažakraujystės neįtakojo tai, kad aš nevalgau mėsos, kurios mano mitybos racione nėra jau apie 4 metus. Žinau, kad tai nebuvo mėsos įtaka, nes vaikystėje aš mėsą valgiau. Dabar tai yra tarpsniai, kada hemoglobino ir geležies lygis sumažėja, tada aš turiu gerti papildus, labiau atkreipti dėmesį į savo gyvenseną“, – kalbėjo tinklaraštininkė.

Sporto medicinos klinikos šeimos gydytoja Asta Žukovienė laidoje išskyrė, jog jėgų trūkumas jaučiamas, nes per šaltąjį sezoną žmogaus organizmas išeikvoja daugiau per vasarą sukauptų mitybinių medžiagų ir organizme ima sekti jų atsargos.

„Mūsų organizmams pradeda trūkti įvairių mikroelementų, vitaminų, tam tarpe ir, ko gero, vieno svarbiausių mikroelementų, kurio trūkumo pasekmes mes pajaučiame pakankamai greitai – tai geležies. Tai nepaprastai svarbus elementas mūsų organizmui. Geležis yra pagrindinis deguonies pernešėjas raumenims, audiniams, organams“, – pasakojo šeimos gydytoja

.

Pasak A. Žukovienės, dažnas net nepastebi ir nepagalvoja, jog „tylioji“ mažakraujystė, kurios pradžioje žmogus jaučia silpną nuovargį, prasčiau miega, turi mažiau energijos ir tai teisina patiriamu stresu bei įtemptu gyvenimo tempu, gali būti pakankamai paprastai sprendžiama.

„Tyrimus visada verta atlikti bent kartą metuose. Visus savo pacientus skatinu atlikti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti hemoglobino, leukocitų, eritrocitų, trombocitų kiekius kraujyje. Tačiau mažakraujystės vertinti tik pagal hemoglobino rodiklį taip pat negalime“, – sakė šeimos gydytoja.

Gydytoja A. Žukovienė kalbėjo, jog norint įvertinti realų geležies kiekį organizme, reikia vertinti, kiek atsargų organizmas turi.

„Geležis kaupiasi feritino pavidalu kepenyse, kurio tyrimas mums gali leisti įvertinti kiek atsargų ir kiek rezervo žmogus turi“, – sakė A. Žukovienė.

Atlikti tyrimai turi būti vertinami gydytojų, nes labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno paciento organizmo ypatybes. Tai, kas būtų norma vienam žmogui, kitam gali būti rimtas įspėjimas apie artėjančią ar esančią ligą.

„Atsivertus laboratorijos tyrimo ataskaitą, galite matyti, jog normos ribos yra pateiktos labai plačiai. Tarkime, jog nuo 10 iki 300 yra absoliuti geležies norma. Tada kyla klausimas, ką reiškia tas 10? Jeigu žmogus nieko neveikia, sėdi namuose, galbūt tie 10 ir nėra labai blogai. Bet jeigu tai yra jaunas, aktyvūs, sportiškas žmogus, kai geležies poreikis yra didelis, tai 10, nepaisant to, kad atsakymų lape jis nebus pajuodintas, nėra gerai. Reikia žinoti, kad ne visada norma yra norma“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Pasak A. Žukovienės, labai svarbu įvertinti individualų žmogaus geležies poreikį. Deguonies kiekis audiniams priklausys ir nuo to, ar žmogus aktyviai sportuoja.

Daugiau geležies taip pat reikia ir jaunai, besilaukiančiai moteriai, ir daug streso patiriančiam žmogui, ir lėtinėmis ligomis sergančiam vyresniam asmeniui. Labai svarbu įvertinti normos normą ir tada skirti geležį.

„Pirmiausia, jeigu geležies trūkumas yra labai minimalus, galima bandyti normą atstatinėti maisto produktų pagalba. Apie 30 proc. geležies mes pasisaviname iš raudonos mėsos, gyvulinės kilmės produktų. Gerokai mažiau, maždaug apie 10 proc. – iš augalinės kilmės“, – sakė gydytoja.

A. Žukovienės išskyrė dar vieną labai svarbią priežastį – geležis yra pasisavinama plonajame žarnyne su tuo, su kuo ji yra vartojama.

„Ne paslaptis, kad kava, žalia arbata bei pieno produktai slopina geležies pasisavinimą, tad valgant jautienos kepsnį su grietinėlės padažu, geležies mes nepasisavinsime. Geležis mėgsta rūgštinę terpę, tad vitaminas C, citrusų sultys, rūgštiniai padažai salotoms tikrai gerokai paskatins geležies pasisavinimą ir turėsime žymiai geresnį efektą. O kai geležies poreikis padidėja ir su maistu mes nebepajėgiame užtikrinti reikiamo kiekio, tuomet reikia vartoti vaistus arba maisto papildus“, – sakė A. Žukovienė.

Gydytoja įspėjo, kad dėl fiziologinių skirtumų mažakraujystė moterims pasitaiko gerokai dažniau negu vyrams. Dėl tam tikrų vaistų vartojimo ji taip pat labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.

Be to, ši liga dažniau nustatoma vegetarišką arba veganišką mitybą pamėgusiems žmonėms, todėl pajutus silpnumą, nuovargį visada verta kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Neignoruokime savo organizmo siunčiamų signalų. Jeigu jaučiamės prastai, atrodo, kad organizmas nebepajėgia vytis dienos darbų, nepamirškime, kad šeimos daktaras visada yra šalia. Svarbu žinoti, kad nėra kvailų nusiskundimų“, – kalbėjo A. Žukovienė.

Vaistininkė Dalia Surblienė laidoje pasakojo, jog jei geležies stoka yra įsibėgėjusi, vien maistu ją koreguoti bus labai sunku. Tokiu atveju geležies kiekį galima padidinti vartojant specialius geležies preparatus. Tačiau reikia atminti, kad pilnavertiškam geležies atsargų atstatymui, papildus reikia vartoti 4-6 mėnesius.

Vaistininkė pastebėjo, kad didžiausia problema vartojant papildus yra tai, kad geležis gana sunkiai įsisavinama, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kokios medžiagos gali padėti tai padaryti.

„Specialistai pabrėžia, jog geresnį geležies pasisavinimą ir pernešimą palaiko varis bei vitaminas C, todėl rekomenduojama šias medžiagas vartoti kartu su geležimi“, – sakė D. Surblienė.

Pasak specialistės, vaistinėse yra kokybiškų ir inovatyvių geležies ir kitų kraujodaros kofaktorių papildų, tokių kaip Feroglobin.

„Mikrogranuliavimo technologija – tai kuomet kiekviena mikrogranulė yra padengta specialu apvalkalu, kad geležies atsipalaidavimas vyktų ne tik laipsniškai ir tolygiai, bet ir ten, kur reikia. Ši technologija apsaugo nuo geležies pertekliaus ir neigiamo poveikio skrandyje bei užtikrina efektyvų poveikį derinant geležies granules su kitų kraujodaros kofaktorių granulėmis“, – pasakojo vaistininkė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

TV laidos SVEIKAS RYTOJUS stopkadrai