Matematikos baubas išnyksta žaidžiant

Matematikos baubas – ar jis iš tikrųjų egzistuoja? Kodėl būtent apie šį mokslą neretai kalbame kaip ypač sunkų, o kai kuriems net neįkandamą? Viena vertus, laimime aukščiausius medalius Tarptautinėje matematikos olimpiadoje, kita vertus, abiturientai savo ateitį vis rečiau sieja su tiksliaisiais mokslais. Apie mokytojų trūkumą kalbame nuolat. Greitu metu jų stygius taps kritinis, teks ieškoti kitų sprendimo būdų, kaip vaikus išmokyti matematikos. Greičiausiai problemą teks spręsti patiems.

Žinome, kad pagrindus sėkmingam mokymuisi paklojame labai anksti, dar lopšelyje darželyje ir pradinėje mokykloje. Čia gimsta motyvacija mokytis, vaikai įsitraukia arba netenka susidomėjimo mokomaisiais dalykais. Jei dar pradinėje mokykloje žinių įsisavinimo lygmuo ne visada yra akivaizdus ir pamatuojamas, vaikui perėjus į pagrindinę mokyklą, kai kiekvieną dalyko mokymą perima kitas mokytojas, išryškėja mokinio pasiruošimas tęsti mokymosi kelionę. Netikslios arba net neteisingos žinios, jų spragos tampa akivaizdžios. Laiku neištaisytos ir neužpildytos jos virsta kliūtimi. Taip gimsta baimė, nepasitikėjimas, paties dalyko vengimas, kitaip sakant, puikios sąlygos apsigyventi baubui. Ką daryti, kad taip nenutiktų ir laiku suskubtume į pagalbą vaikui bei mokytojui?

Organizacijos „IŠMOKYTI“ įkūrėjai,  kūrybinės matematikos mokytojas Andrius Chomičius ir matematikos mokytoja Gerda Surgautaitė, abu dėstantys Klaipėdos Baltijos gimnazijoje, mano, kad viena iš išeičių – prisijaukinti matematiką žaidžiant.

Mokytojas Andrius Chomičius, mokytoja Gerda Surgautaitė (viršuje) ir matematikos būrelio vadovė Irina Dauengauer-Urlekova.

Mokytoja Gerda Surgautaitė

Po „IŠMOKYTI“ vėliava susibūrę įvairių sričių profesionalai kuria žaidimus-simuliacijas tam, kad vaikai žaisdami prisijaukintų rimtus ir sudėtingus dalykus, atsikratytų nereikalingų įtampų, baimių, patirtų atradimo ir laimėjimo džiaugsmą išsprendę žaidimuose esančias užduotis.

Mokytojas Andrius Chomičius 

Mokykloje iš mokinio dažnai reikalaujame tiesiog teisingo atsakymo, nelieka laiko klaidai, gilesniam įsisąmoninimui, atradimo džiaugsmui. Tai matydami su Gerda išsikėlėme užduotį visą pradinės mokyklos matematikos programą sužaidybinti. Ir mums pavyko – sukūrėme 17-os žaidimų rinkinį „Žaidžiame matematiką 1-2-3-4“.

Norime pasigirti, kad jau daug mokyklų Lietuvoje žaidžia pamokų metu. Esame dėkingi mokyklų bendruomenėms: direktoriams, pavaduotojams ugdymui, mokytojams ir tėvams, kad patikėjo ir pasinaudojo šia galimybe.

Mokytoja Gerda Surgautaitė

Pastebime, kad žaidžiant mažose komandose po 2–3, vienas kitam padedant ir bendradarbiaujant, vaikai atrakina net sudėtingiausius uždavinius. Mokytojai, perpratę žaidimo naudą, puikiai derina tai su akademinėmis pamokomis.

Žaidžiant klasei vienu metu sumanesni turi daug erdvės gilinti žinias, o tiems, kam truputį sunkiau sekasi, suteikiama proga pasivyti nesijaučiant prasčiau už kitus, nes visi tiesiog įnikę į savo užduotis. Todėl tai puiki priemonė tolygesniam mokinių pasiruošimui imantis kitų temų.

Mokytojas Andrius Chomičius 

Žinant, kad vaikai skirtingai perpranta atskiras temas, o kai kurios jų gali būti stiprus trikdis ar net stabdis žengiant tolyn, žaidimuose temos yra užkoduotos ir sprendžiamos per lengvai atpažįstamas gyvenimiškas situacijas. Čia nerasite žaidimo pavadinto konkrečia matematine tema, tarkim, trupmenos ar lygtys, bet būsite pakviesti sužaisti „Parduotuvę“ ar pasidalinti pyragą „Meno trupėje“. Žaidimams esame sukūrę visiems prieinamą metodinę medžiagą, tad pasižiūrėjus trumpą pristatomąjį filmuką konkrečia tema tampa aišku, kaip žaisti ir kokią matematinę problemą sprendžiame. Tačiau ne kiekvienoje mokykloje kol kas galima tai padaryti. Tad praeitais metais startavome su būreliu, kuriame, remiantis mūsų metodika, vaikai po pamokų renkasi žaisti matematikos.

Matematikos būrelio vadovė Irina Dauengauer-Urlekova

Vaikai, kuriems sunku susikaupti mokykloje, arba jų mokymosi greitis lėtesnis, būrelyje nurimsta, nes visų pirma stengiamės susikurti saugią aplinką, kurioje galima žaisti, klysti, klausti, būti išgirstiems ir pasidžiaugti, kad pavyko įveikti užduotį. Visas nesėkmes ir pasiekimus po kiekvieno užsiėmimo būtinai aptariame. Pastebiu, kad vaikai tampa drąsesni, jiems pavyksta susidraugauti su matematika. Nors yra šimtai kitų pasirinkimų, ką veikti po pamokų, jie vis sugrįžta pas mus.

Mokytojas Andrius Chomičius

Visus noriu padrąsinti leisti vaikus į tokio pobūdžio veiklas, ypač jei jaučiate, kad dėl ne visada aiškių priežasčių jūsų vaikas prarado susidomėjimą matematika. Nedelskite ir atveskite vaiką pas mus arba patys rinkitės gyvenamojoje aplinkoje į būrelius, kad vaikai galėtų jiems patraukliu būdu mokytis ir įtvirtinti žinias. Juolab norime ar ne, baigiamasis matematikos egzaminas laukia visų dabar besimokančių, tad geriau jam ruoštis nuosekliai nuo pradinių klasių. Tegu visi baubai lieka tik pasakose. Esame tam, kad įrodytume, kad bent jau matematikoje jiems vietos tikrai nėra.

Pašnekovus kalbino Audrius Karečka