Prieš dvidešimt metų susikūrusi grupė „Mokinukės“ populiarumą išsaugojo net nutraukusios veiklą. Šiemet į atsikūrusio kolektyvo koncertą susirinko tūkstančiai žmonių, dainavusių visas dainas kartu su „Mokinukėmis“. Irūna Puzaraitė-Čepononienė pasakoja, kad jausmas po tiek metų vėl būti visoms kartu senoje – tiesiog nuostabus.

 

Iruna Puzaraite - foto_Karolina Povilanskaitė-Zaperackienė 4

 

KAIP jaučiatės jau šiek tiek laiko praėjus po koncerto?

 

Vis dar sunku apibūdinti žodžiais, viskas vyko tarsi sapne. Kol ruošėmės koncertui, repetavome, viskas atrodė normalu, lyg grįžome į įprastą rutiną, bet pats koncertas buvo ypatingas. Gaila, kad greitai praėjo. Dabar jau suprantu, kad tai buvo vienas didžiausių įvykių mano gyvenime. Tikrai patenka į TOP penketuką.

 

KIENO sprendimas buvo atkurti grupę?

Grupėje esame šešios narės, todėl visų nuomonės ir sprendimai vienodai svarbūs. Kartu sprendėme visus klausimus, drauge repetavome.

 

AR jaučiasi, kad būta pertraukos?

Iš pradžių buvo neįprasta, nes nesame paauglės. Kiekviena turi savo gyvenimą, karjerą, veiklas. Buvo gana keista, kad susitinkame jau suaugusios, kažką pasiekusios, galbūt pakeitusios mąstymą, turinčios tvirtesnę nuomonę. Reikėjo laiko apsiprasti, bet kai pradėjome kalbėtis ir traukti iš lentynų prisiminimus, iš karto pasijutome tarsi viskas vyko tik vakar, tarsi nebuvo jokios pertraukos. Iš tiesų niekas per daug nepasikeitė, tiesiog subrendome.

 

KIEK užtruko, kol prisiminėte visų dainų žodžius ir choreografiją?

Pusę valandos (juokiasi). Visos mūsų dainos ir choreografija tiesiog įaugusios į kraują. Reikėjo tik paleisti muziką ir supratome, kad „Mokinukių“ kūrybos iš mūsų neiškrapštysi. Tiesa, buvo keletas dainų, kurias reikėjo išmokti kelioms grupės narėms, nes jos sukurtos tada, kai tapome „Studentėmis“ ir buvo pasikeitęs grupės sąstatas. Visgi pagrindinės dainos visoms puikiai žinomos. Choreografiją šiek tiek apkarpėme, nes koncerte dainavome gyvai.

 

KURIĄ dainą smagiausia atlikti?

Myliu visas „Mokinukių“ dainas. Kiekviena man kažką reiškia ar primena. Gal širdžiai artimiausia „Aš ir mano mergaitės“, skleidžianti vienybės idėją. Atrodo, ta daina apie mus šešias, moterišką kolektyvą, kuris puikiai sutaria ir liks artimas visą likusį gyvenimą. Man ši daina yra apie mus ir mūsų bendrystę.

 

AR tikėjotės, kad klausytojai taip išsiilgę jūsų grupės sąstato?

Kai pasakėme, kad grįžtame, sulaukėme daugybės palaikančių komentarų, jau nekalbu apie mūsų šeimas, artimuosius, kurie neslėpė džiaugsmo, nuoširdžiai palaikė. Supratome, kad žmonės tikrai pasiilgę „Mokinukių“. Kitos tokios grupės niekada nebuvo, todėl tikrai turime visą armiją gerbėjų. Tuo aiškiausiai įsitikinome koncerte – visi be pertraukos dainavo visas mūsų dainas, mintinai mokėjo ne tik žodžius, bet ir šokių judesius. Manau, daugeliui mūsų muzika yra malonus vaikystės ar jaunystės prisiminimas. Pati niekada nesu buvusi koncerte, kur toks stiprus minios palaikymas. Kol ruošėmės koncertui, žmonės nuolat siuntė vaizdo įrašus, kuriuose dainuoja mūsų dainas. Kosmosas! Tikrai mūsų kolektyvams žmonėms paliko didelę žymę.

 

AR tai buvo vienintelis koncertas, ar planuojate turą?

Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, nes visos turime savo gyvenimus. Visoms susirinkti į vieną krūvą ir, į antrą planą nukėlus gyvenimą, leistis į koncertinį turą būtų sudėtinga. Bet koncertas buvo toks nuostabus, kad negaliu tvirtai pasakyti, jog nekartosime. Gal visos taip užsikabinome, kad sakysim: „Panos, grįžtam visam laikui.“ (Šypsosi.)

Kalbant apie koncertinę veiklą, šiemet mudviejų su Mariumi Jampolskiu duetui sukanka penkiolika metų. Planuojame vasaros koncertus, o metų pabaigoje – jubiliejinius pasirodymus.

 

KOKIŲ grupių atliekamos dainos sukelia nostalgiją?

Nuo vaikystės iki šių dienų mano mylimiausia grupė yra „Neo“. Augome kartu su jų dainomis, turėjome ir bendrų pasirodymų. Jų kūryba man visuomet labai patiko ir dabar mielai paklausau. Tai mano nostalgijos grupė.

 

KOKIOS dainos žodžių ar melodijos nepavyksta išmesti iš galvos?

Dažniausiai galvoje skamba mano pačios dainos – „Mokinukių“ ar iš mudviejų su Mariumi repertuaro. Vis iškyla iš pasąmonės kuris nors kūrinys. Taip įsirėžę atmintin, kad ir naktį pakelta padainuočiau visų savo dainų žodžius (šypsosi).

 

AR mėgstate kartais pabūti visiškoje tyloje arba pasimėgauti gamtos garsais?

Labai. Automobilyje muzika skamba gal tik atostogų metu. Jei vykstu namo po pasirodymų, klausausi tik tylos. Geriausiai pailsiu gamtoje, o pats mieliausias garsas yra degančių malkų spragsėjimas lauže.

 

KOKIOS veiklos šiuo metu reikalauja didžiausio jūsų dėmesio, daugiausia pastangų?

Kai praėjo koncertas, stojo didelė tuštuma, nes paskutinis pusmetis buvo įtemptas. Jau ilgiuosi repeticijų, bet šiuo metu esu pagrindinė mano veikla yra viskas, kas susiję su šeima. Tačiau buities niekada nesibaidau, man patinka tvarkytis namuose.

 

KOKIŲ buities darbų nemėgstate, o ką darote mielai?

Viską mielai tvarkau, plaunu, valau dulkes, gaminu valgyti. Vienintelis darbas, kurio nemėgstu, yra plauti indus, todėl mūsų šeimoje tai daro vyras, tiksliau – indaplovė, vyras tik sudeda.

 

AR esate kruopšti, smulkmeniška, ar mėgstate daryti viską greitai?

Ilgą laiką gyvenau nuolat siekdama maksimumo. Buvau perdėtai atsakinga, punktuali, kruopšti, bet ilgainiui supratau, kad tai vargina. Šiek tiek per prievartą, paspausdama save išmokau, kad nebūtinai visada ir viską turiu atlikti tobulai. Visų pirma, tai neįmanoma, visų antra, taip žmonės perdega. Išmokau negyventi lėkimu, kartais leisti sau pasakyti: „Ai, kaip išeis – taip.“

 

KOKIE dienos ritualai jums svarbiausi?

Laikui bėgant išmokau, kad reikia skirti laiko sau. Mėgstu rytais, nuvežusi vaikus į darželį, pasigaminti pusryčius, pasidaryti kavą ir lėtai, ramiai papusryčiauti žiūrint mėgstamą laidą. Stengiuosi niekada nepraleisti rytinės kavos ritualo, o paskui jau kimbu į dienos darbus.

 

KOKIAS tradicijas puoselėjate šeimoje?

Visas tradicijas, kurios susijusios su didžiausiomis metų šventėmis. Kol turime gyvus senelius, per šventes važiuojame pas juos į svečius ir tradiciškai sutinkame Kūčias, Velykas. Kiekvieną savaitgalį, kai nedirbame, skiriame laiko aplankyti artimuosius arba laukiame jų pas save. Artimai bendraujame su tėvais, seneliais, pusseserėmis, pusbroliais ir jų šeimomis, tad savaitgaliai yra gražus gausios šeimos laikas.

 

AR esate prietaringa?

Nesu prietaringa, netikiu horoskopais, bet mane visą gyvenimą lydi skaičius 22, net tatuiruotę tokią turiu. Mano gimimo datoje yra du dvejetukai – esu gimusi vasario 12 d. Savo vyrą sutikau ir pamilau iš pirmo žvilgsnio gruodžio 22 d. Tarp mūsų vaikų yra 2 metų, 2 mėnesių ir 2 dienų skirtumas. Mano tėvelis mirė 2022 m. Jei pažiūriu į greta važiuojančio automobilio numerį – būtinai bus skaičiai 22, taip pat su laikrodžiu ir kt. Tikrai jaučiu, kad šis skaičius yra mano.

 

KOKIŲ baimių turite?

Aukščio. Užtenka pagalvoti apie aukštus kalnus ar pastatus ir jau delnai prakaituoja. „Mokinukių“ koncerte buvo gana aukšta scena, tai man buvo iššūkis ant jos užlipti.

 

KADA jaučiatės laiminga?

Kai vaikai sveiki ir visa šeima namuose. Man daug nereikia (šypsosi), kad būčiau laiminga. Kai neserga vaikučiai, man viskas paprasta ir lengva. Visiems linkiu sveikatos, nes tai svarbiausias dalykas.

 

Autorius Laima Samulė