Makrobiotinės dietos šalininkai teigia, kad žmogaus mityba turi derėti su aplinka. Mūsų sveikata ir kas mes esame, priklauso nuo to, ką mes renkamės valgyti ir gerti ir kaip gyvename.

 

Teigiama, kad pradėjus gyventi pagal makrobiotikos principus galima pasveikti nuo širdies ligų, vėžio, diabeto ir kt. Makrobiotikos dietą galima derinti su tradiciniais ir alternatyviais gydymo metodais. Sveikos gyvensenos būdas neprieštarauja nė vienai religijai ar kultūrai.

 

Iki 60 proc. pagrindinio dienos valgio turi sudaryti neskaldyti grūdai: rudieji ryžiai, miežiai, soros, rugiai.

 

Iki 30 proc viso dienos maisto turi sudaryti daržovės (iš jų trečdalis – neapdorotos).

 

Iki 10 proc. turi sudaryti pupelės, žirniai, sojos ir panašiai. Iki 5 proc. – jūros daržovės. Fiziškai aktyviems žmonėms leidžiama retkarčiais pasimėgauti jūros gėrybėmis (geriausia – balta žuvimi), sėklomis, riešutais, vietiniame klimate užaugintais vaisiais, saldumynais iš grūdų ir vaisių.

 

Kas dieną reikėtų suvalgyti porciją sriubos su kruopomis, pupomis ar daržovėmis.

 

Vengti raudonos mėsos, paukštienos, kiaušinių ir pieno produktų. Pagal makrobiotinės dietos piramidę šiuos produktus galima vartoti tik kartą per mėnesį.

 

Laikantis makrobiotinės dietos svarbu ne tik, ką valgyti, bet ir kaip. Pagal makrobiotinę dietą valgyti galima tik tada, kai išalkstama. Maistą svarbu labai gerai sukramtyti. Valgyti reguliariai, du ar tris kartus per dieną. Valgyti galima, kiek norisi, tačiau rekomenduojama nuo stalo pakilti, dar jaučiant lengvą alkio jausmą.