Aplinkos ministerija (AM) praneša, kad šiuo metu daugiau kaip pusė savivaldybių jau atskirai rūšiuoja maisto ir virtuvės atliekas. 38 Lietuvos savivaldybėse atskirai surenkamos biologinės (tarp jų maisto ir virtuvės) atliekos. Nuo balandžio–gegužės maisto atliekos atskirai renkamos Mažeikių r., Klaipėdos miesto, Telšių r., Švenčionių r., Visagino, Neringos savivaldybėse. O nuo birželio 1-osios šį sąrašą papildė Plungės r. savivaldybė, nuo liepos 1 d. – Kelmės ir Šilutės r. Nuo rugsėjo tokias atliekas atskirai rinkti planuoja Kėdainių, Akmenės, Palangos, Klaipėdos r. savivaldybės, nuo spalio – Marijampolės regiono savivaldybės, o šių metų pabaigoje – Kauno regiono savivaldybės.

 

Compost,From,Leftover,Food,Asian,Young,Housekeeper,Woman,,Female,Hand

Maisto atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje sudaro prielaidas jas tvarkyti efektyviau, pagaminti aukštos pridėtinės vertės produktą, mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas. Tai Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Savivaldybių duomenimis, nuo 2024 m. sausio, kai Lietuvoje pradėtos atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekos, jau surinkta apie 3000 tonų tokių atliekų.

 

Kiekviena savivaldybė nustato savo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei rūšiavimo tvarką. Pvz., Vilniaus regione nuspręsta rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie išmetami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Tauragės regiono savivaldybėse šios atliekos taip pat laikinai renkamos atskiruose maišuose, kurie metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. AM surengtoje apklausoje Lietuvos savivaldybių atstovai nurodė, kad 18 savivaldybių rekomenduojama maisto atliekas šalinti konteineriuose be maišelių, o Šiaulių, Radviliškio, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės rekomenduoja maisto bei virtuvės atliekas mesti į konteinerius tiek su maišeliais, tiek be jų.

 

Savivaldybių teigimu, kai kuriems gyventojams, rūšiuojantiems biologines atliekas, trūksta žinių, įgūdžių ir motyvacijos. Gyventojai sunkiai priima naujoves, todėl nenoriai pradeda rūšiuoti maisto atliekas, nežino, kaip rūšiuoti, todėl pasitaiko, kad maisto atliekos išmetamos pakuotėse, kurios užteršia tinkamai išrūšiuotas maisto atliekas. AM specialistai primena, ką GALIMA mesti į biologinių atliekų konteinerius:

 
  •  Duonos ir kitų kepinių likučiai, kiaušinių lukštai, riešutų kevalai, nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų, medienos pelenai, kavos tirščiai, popieriniai kavos filtrai, vaisių ir daržovių atliekos.
  •  Nešvarus, besiliečiantis su maistu, plastiku nepadengtas popierius, popieriniai rankšluosčiai.
  •  Skintos gėlės, arbatos maišeliai ir arbatžolės, vazoniniai augalai be vazono.
  •  Žuvies ir mėsos likučiai ir kaulai, pieno produktų liekanos, išpakuoti maisto papildai.
  •  Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriami: medžių ir krūmų šakos, žievė, gėlės, derliaus likučiai, nukritę vaisiai, uogos, gyvatvorių kirpimo atliekos, šienas, lapai, žolė po vejos pjovimo, neapdorotos medienos pjuvenos.
 

Į šiuos konteinerius mesti NEGALIMA gumos ir jos gaminių, lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos, higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų ir kt.), susikaupusių šluojant grindis nešvarumų, smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko, odos gaminių atliekų, makulatūrai priskiriamo popieriaus, augalinių aliejų ir riebalų, dulkių siurblio maišelių ir jų turinio, tekstilės, nuorūkų, pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas, vaistų, kiaušinių dėklų.

 

Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje, yra puikus sintetinių trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gaminti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė