Maisto atliekų rūšiavimas. Ką reikia žinoti?

Nuo 2024-ųjų lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, įpareigoti rūšiuoti maisto atliekas bei atskirti jas nuo kitų atliekų. Kodėl tai taip svarbu ir ką reikėtų žinoti apie šiuos pokyčius kiekvienam gyventojui?

Kas keičiasi?

Aplinkos ministerijos duomenimis, vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka 41 kg maisto atliekų per metus. Jos sudaro apie 15 % mišrių komunalinių atliekų srauto. Nuo 2024 m. pradžios, pagal Europos Sąjungos direktyvą Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įpareigojama maisto atliekas surinkti atskirai nuo kitų ir atitinkamai perdirbti.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse tai jau nėra naujiena. Pirmasis maisto atliekų rūšiavimą pradėjo Alytaus regionas, kuriame dar nuo 2018 m. vietos valdžios sprendimu maisto atliekų rūšiavimas privalomas visiems gyventojams. 2024 m. pradžioje maisto atliekų rūšiavimo konteineriais Lietuvoje planuojama aprūpinti 200 tūkst. namų ūkių. Tam iš valstybės biudžeto skirta per 6 mln. Eur. Savivaldybės įdieginėja maisto atliekų rūšiavimo sistemą, kad gyventojai turėtų sąlygas atskirti šias atliekas nuo bendro srauto. Kaip tai bus daroma, kiekviena savivaldybė sprendžia atskirai.

Dauguma savivaldybių maisto atliekoms rūšiuoti renkasi konteinerines sistemas, o kai kurios prioritetą teikia maišams. Vilniuje prie maisto atliekų rūšiavimo planuojama pereiti keliais etapais. Pirmiausia sostinės gyventojai maisto atliekas namuose bus raginami kaupti atskiruose oranžinės spalvos maišeliuose, kuriais nemokamai aprūpina savivaldybė. Juos reikia mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose jie atskiriami nuo kitų atliekų ir perdirbami. Ateityje Vilniuje maisto atliekoms surinkti numatoma naudoti atskirus konteinerius. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiuo metu maisto ir virtuvės atliekų konteineriai įrengti 15-oje savivaldybių. Kol kas ne visose jie eksploatuojami, nes neįgyvendinti maisto atliekų apdorojimo projektai – neįsigyta reikalinga įranga. Dabar Lietuvoje yra 9,5 tūkst. eksploatuojamų maisto atliekų konteinerių aikštelėse ir individualiose valdose.

Kaip rūšiuoti?

Nuo sausio maisto ir virtuvės atliekos turi būti atskirtos dar susidarymo vietoje bei metamos į tam skirtas vietas. Rūšiavimas nesudėtingas – prie maisto ir virtuvės atliekų priskiriami ne tik nesuvalgyto maisto likučiai, bet ir viskas, kas atliko ruošiant valgį. Taigi į maisto atliekų konteinerius reikia mesti:

• Nesuvalgyto maisto likučius.

• Daržovių ir vaisių lupenas, kiaušinių lukštus.

• Mėsos, žuvies kaulus.

• Arbatos tirščius ir pakelius, kavos tirščius ir popierinius filtrus.

• Maisto produktais suteptus popierinius rankšluosčius ir kitą suteptą popierių, įskaitant vienkartinius popierinius puodelius, lėkštes.

• Vartoti nebetinkamus maisto papildus.

• Žaliąsias atliekas: kambarinius augalus ir jų dalis, sodo ir daržo atliekas.

• Kitas organines bioskaidžias atliekas.

Ko mesti negalima?

• Į stiklines, plastikines ar metalines pakuotes supakuoto maisto.

• Vaistų.

• Pavojingų atliekų.

• Virtuvinių kempinėlių ir šluosčių.

• Skysto maisto.

• Gyvūnų ekskrementų.

• Pelenų.

Maisto ir virtuvės atliekas reikia rinkti į popierinį arba plastikinį maišelį, kurį prieš išmetant būtina sandariai užrišti. Šias atliekas iš namų patartina dažnai išnešti, tad geriausia rinkti mažos talpos šiukšlių dėžėse.

Kodėl svarbu?

Maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimas gyventojams nieko nekainuoja. Rūšiuodami jie dargi padeda taupyti, nes mažėja atliekų tvarkymo kaštai. Kai maisto atliekos patenka į bendrą mišrių atliekų srautą, užteršia perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui tinkamas antrines žaliavas. Tarkime, maisto atliekomis suteptas plastikas tampa apskritai netinkamas perdirbti. Taip patiriama tiek ekonominė, tiek ekologinė žala. Kalbant apie pastarąją, maisto atliekų rūšiavimas itin svarbus. Biologiškai skaidžios medžiagos pūdamos sąvartynuose išskiria metano dujas. Būtent dėl jų eidami pro buitinių atliekų konteinerius jaučiame būdingą nemalonų kvapą. Metanas dirgina ne tik uoslės receptorius, jis pavojingas mūsų planetai. Moksliniai tyrimai rodo, kad šios dujos net 25 kartus stipriau ardo atmosferos ozono sluoksnį, sykiu labiau prisideda prie šiltnamio efekto, nei dėl to dažniausiai kaltinamas anglies dvideginis.

Beje, rūšiuojant ir perdirbant maisto atliekas galima pagaminti antrinių produktų. Specialiuose įrenginiuose iš jų išgaunamas gamtinių dujų analogas biometanas. Tai švarus ir atsinaujinantis kuras, kuris gali būti naudojamas transporto priemonėms, elektros ir šilumos gamybai. Likusi supūdyta maisto atliekų masė paverčiama aukštos kokybės kompostu, galinčiu pakeisti chemines trąšas.

Įdomu

• Per 800 mln. pasaulio gyventojų kenčia dėl bado, nors trečdalis žmonėms tinkamo maisto išmetama. Jo pakaktų išsaugoti vos 25 %, kad badaujantieji būtų pamaitinti.

• Maisto gamybos ir atliekų perdirbimo procesai išeikvoja apie 21 % pasaulio gėlo vandens išteklių.

• Jeigu maisto atliekos būtų valstybė, ji būtų trečia pasaulyje pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ją lenktų tik Kinija ir JAV.

• Besivystančiose šalyse apie 40 % maisto iššvaistoma dar nuimant ir apdorojant derlių. Išsivysčiusiose šalyse toks pats procentas maisto iššvaistomas jau prekybos centruose bei galutinių vartotojų.

• Prekybos centruose taikomos akcijos prisideda prie maisto švaistymo, nes skatina pirkti daugiau ir to, ko visai nereikia.

• Daugybę dar gero maisto išmetama tik dėl to, kad vartotojai nežino skirtumo tarp nuorodų prie produkto galiojimo datos: „Geriausia iki“ ir „Tinka vartoti iki“.

• Europoje išmetama 40–60 % pagautos žuvies, nes ji neatitinka prekybos centrų keliamų kokybės reikalavimų.

Autorius Jūratė Survilė