Iliuzijos menas žmones žavi tūkstančius metų. Gali būti, kad tai vienas iš pačių seniausių scenos menų. Istoriniuose šaltiniuose randama nuorodų apie magų pasirodymus faraonų rūmuose ir miesto aikštėse prieš daugiau nei 5000 metų. Šiaurės Ispanijos ir Pietų Prancūzijos urvuose aptinkamuose primityviuose piešiniuose vaizduojami įvairius triukus atliekantys iliuzionistai. Senovės Romoje ir Graikijoje magai pasirodymus rengdavo gatvėse ir turgavietėse, ten, kur rinkdavosi minios žmonių. Paskui magija ir iliuzijos išpopuliarėjo didžiuosiuose Londono teatruose. Magijos istorija ilga ir turtinga.

 

1988 metais pasaulyje pripažintas ir laimėjęs keletą apdovanojimų iliuzionistas Kevinas Spenseris pateko į vos mirtimi nesibaigusią automobilio avariją ir patyrė vidinę galvos ir nugaros smegenų traumas. Keliolika mėnesių jis dalyvavo fizinės terapijos užsiėmimuose ir mėgino susitaikyti su tuo, kad galbūt daugiau niekada nebegalės rengti profesionalių pasirodymų. Netrukus pajuto, kaip sunku neprarasti motyvacijos, jei reabilitacija tęsiasi labai ilgai. Todėl atgavęs jėgas kartu su žmona ir keliais terapeutais sukūrė programą, pagal kurią paprasti magijos triukai padeda ligoniams atgauti fizines jėgas, kelia motyvaciją ir stiprina pasitikėjimą savimi.

 

Šiandien magijos terapija gydomaisiais tikslais taikoma daugiau nei 30 šalių, kuriuose veikia virš 2500 reabilitacijos centrų.

 

Kevinas Spenseris iki šiol dirba su po traumų bandančiais atsigauti asmenimis, taip pat su žmonėmis, tarp jų ir vaikais, sergančiais autizmu.

 

Vienas iš daugelio jo pacientų buvo 9-erių metų berniukas, sergantis autizmu. Vaikas buvo labai nekalbus. Regis, jo niekas nedomino. Tačiau magui pradėjus rodyti triukus, berniukas susidomėjo ir ėmė klausinėti, kaip jį atlikti, kur dėti rankas ir panašiai. Po terapijos seanso K. Spenseris vaiko tėvui pasakė, kad užsiėmimas vyko puikiai, berniukas uždavė keletą klausimų, kaip atlikti triukus. Tai išgirdęs tėvas nuoširdžiai susijaudino, apkabino kvalifikuotu terapeutu tapusį iliuzionistą ir su ašaromis akyse tarė: „Per devynerius metus tai buvo pirmas kartas, kai jis prakalbėjo“.