Lietuvos didysis kunigaikštis, apie 1219 metus suvienijęs lietuvių genčių hipotetines žemes ir įkūręs Lietuvos valstybę, Mindaugas (apie 1200 – 1263) 1253 metų liepos 6 d. apsikrikštijo ir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Nors iš tikrųjų Niekas tiksliai nežino, kad Mindaugo karūnavimas iš tikrųjų įvyko liepos 6 dieną – realiausią datą istorikai nustatė pagal papildomus metraščių įrašus.

 

Mindaugas

Nuo tada Lietuvai kaip krikščioniškai monarchijai atsivėrė langas į Vakarų Europą, jos kultūrą ir švietimą. Istorikai neabejoja, kad šis įvykis mūsų šalies istorijoje Viduramžiais buvo labai reikšmingas įvykis. Spėjama, kad iškilminga ceremonija įvyko naujai pastatytoje, deja, iki šių laikų neišlikusioje katedroje. Mindaugo karūnavimo ceremonija buvo labai kukli: joje dalyvavo tik pora vokiečių ordino riterių, pranciškonų vienuolių ir magistras.

 

Tačiau Lietuvos krikštas ir naujasis jos karalius visiems nepatiko. 1263 metais prieš Mindaugą buvo surengtas sąmokslas (jo organizatoriai: kunigaikščiai Treniota ir Daumantas) ir jis buvo nužudytas Agluonoje, dabartinėje Latvijos teritorijoje. Tačiau tai nėra vienintelė versija apie tai, kaip mirė Lietuvos karalius. Pagal kitą versiją kunigaikštis Daumantas nužudė Mindaugą visai ne dėl politinių, bet dėl asmeninių priežasčių. Istorikai išsiaiškino, kad mirus žmonai Mortai, Mindaugas pagrobė į Mortos laidotuves atvykusią kunigaikščio žmoną Daumantienę, kuri, beje, buvo Mortos sesuo. Kunigaikštis Daumantas norėjo išlaisvinti mylimą žmoną, todėl sukūrė planą, kurį vykdant Daumantienė buvo išlaisvinta, o Lietuvos karalius nužudytas.

 

Po Lietuvos karaliaus Mindaugo mirties LDK didžiuoju kunigaikščiu tapo Treniota, bet jis valdė labai trumpai – tik vienerius metus (1263 – 1264). Jo karaliavimas baigėsi, kai, sužinojęs apie tėvo nužudymą ir siekdamas keršto, Mindaugo sūnus Vaišelga nužudė sąmokslininką Treniotą ir pats atsisėdo į kunigaikščio sostą. Tačiau ir Vaišelga valdė neilgai, nors savo pažadą – išbūti valdžioje bent tris metus, įgyvendino.

 

Morta buvo antroji Mindaugo žmona, su pirmąja žmona susilaukė Vaišelgos arba Vaišvilko. Kadangi kiti sūnūs žuvo, Vaišelga tapo Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Mindaugo žmona karalienė Morta pagimdė du sūnus: Ruklį ir Rupeikį. Karalienė Morta buvo nemažiau svarbi politinė figūra Lietuvos istorijoje negu pats karalius Mindaugas. Mindaugas Mortą labai mylėjo ir net visada klausdavo jos patarimo. Manoma, kad ji buvo puiki patarėja ir labai išmintinga moteris. Viduramžiais Prūsijos krosnininkai paskleidė gandą neva Morta yra kilusi iš Švedijos. Manoma, kad tokia fiktyvi Mindaugo žmonos kilmė ir jos išpažįstamas katalikų tikėjimas taip pat padėjo greičiau gauti pritarimą iš Vakarų Europos dėl Lietuvos krikšto ir Mindaugo karūnavimo. Sūnūs sąmokslo prieš Lietuvos karalių metu buvo taip pat nužudyti 1263 metais.

 

Apie LDK didžiojo kunigaikščio ir karaliaus asmeninį gyvenimą ir net kilmę labai mažai žinoma. Istorikai svarsto, kad Mindaugas turėjo gimti kilmingų kunigaikščių šeimoje; gali būti, kad jo tėvas buvo kunigaikštis Rimgaudas ar Ringoldas, bet nieko tikro nežinoma.