Nors Islandijos pavadinimas sufleruoja, kad šioje įstabaus grožio saloje keliautojai turėtų išvysti ledynus, tačiau šįmet čia itin „karšta“. Per pirmus 2024 m. mėnesius vienas salos ugnikalnis išsiveržė net keletą kartų, paskutinis išsiveržimas, beje, tęsiasi iki šiol. Daugelį ši gamtos stichija gąsdina, tačiau netrūksta ir tokių, kurie keliauja į Islandiją tam, kad pasigėrėtų ne tik unikaliu kraštovaizdžiu, bet ir iš arti pamatytų lėtai tekančią lavą.

 

Lava,Flows,On,Active,Volcano,Aerial,View,,Mount,Fagradalsfjall,,IcelandAštrių pojūčių mėgėjams perspėjimai laikytis saugumo

 

Islandijoje įrengtoje specialioje treniruočių aikštelėje NASA astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas treniravosi prieš nusileisdami Mėnulyje. Ši sala tam buvo ideali ne tik dėl didelio atstumo nuo kitų valstybių (buvo lengva išlaikyti slaptumą), bet ir dėl Mėnulio paviršių primenančio kraštovaizdžio. Visgi Islandija – ne tik kitą planetą primenančios pilkos plynės, bet ir 200 ugnikalnių, iš kurių 30 nuolat aktyvūs. O šiųmetis aktyvumas sukėlė nemažai problemų vietos gyventojams ir turistams. Mat išsiveržimas įvyko keliautojų itin pamėgtoje vietoje – greta Mėlynosios lagūnos terminių vandenų gydyklos. Išsiveržimo vieta – vos už kelių kilometrų į šiaurės rytus nuo Grindaviko – pakrantės miestelio, kuriame gyvena 3800 žmonių. Ši vietovė yra maždaug už 50 km į pietvakarius nuo Islandijos sostinės Reikjaviko. Visgi, neatsižvelgiant į tai, vos už 20 km į šiaurę nuo išsiveržimo vietos esantis Keflaviko tarptautinis oro uostas, kuris yra pagrindinis oro uostas Islandijoje, vis dar dirba. Tačiau keliai aplink Grindaviką uždaryti. Tad jei planuojate vykti į nuo išsiveržimo nukentėjusią teritoriją, derėtų iš anksto pasidomėti išsamia informacija ir oro linijų bendrovių patarimais. Islandijos meteorologijos tarnybos teigimu, išsiveržimas atvėrė maždaug 3 km ilgio plyšį žemėje tarp Stóra-Skógfell ir Hagafell kalnų. Lava teka į pietus ir pietryčius maždaug 1 km per valandą greičiu. Ugnikalnio išsiveržimas – unikalus gamtos reiškinys. Tad nieko keisto, kad dalis turistų nori jį išvysti savo akimis. Tačiau vietos valdžia ir mokslininkai perspėja jį stebėti iš tolo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat nėra paskelbusi jokių apribojimų ar įspėjimų planuojatiems keliauti į Islandiją. Visgi nuvykus į šią padidintos (nors ir gerai kontroliuojamos) rizikos šalį reikėtų paisyti vietos valdžio nurodymų. Jie nuolat atnaujinami ir skelbiami anglų kalba.

 

Kelionė, skirta mėgstantiems aktyvų poilsį

 

Tiems, kas mėgsta viešbučius, kur viskas įskaičiuota, Islandijoje nepatiks. Ten verta apsilankyti tiems, kuriuos labiau už viską žavi gamta ir jos įvairovė. Nors atrodytų, kad šalis, kurioje beveik nėra medžių, turėtų būti nyki, tačiau yra atvirkščiai. Čia keliautojams kvapą gniaužia fiordai ir akmenuotos pakrantės. Iš žemės gelmių veržiasi karštosios versmės, o oras prisipildo krintančio vandens gaudesio, mat Islandijoje apstu krioklių. Dėl šių ir daugelio kitų privalumų Islandija itin mėgstama fotografų – tiek profesionalų, tiek mėgėjų. Saitažodis #iceland instagrame ypač populiarus. Dažniausiai fotografuojami peizažai… ir, kiek netikėta, – avys. Juokaujama, kad jų čia daugiau nei žmonių. Vos 1 % Islandijos ploto naudojama žemdirbystei. O apie 20 % atitenka ganykloms. Saloje yra ir daugiau keistenybių. Dėl aktyvių ugnikalnių gėlas vanduo turi stiprų sieros kvapą. Beje, jis tinkamas gerti ir stebina tai, kad nepasižymi nemaloniu skoniu. Tikėtina, kad dėl kraštovaizdžio, ugnikalnių kraterių ir šio specifinio kvapo ilgus šimtmečius tikėta, kad Islandijoje slypi vartai į pragarą. Visgi pasijusti lyg kitame pasaulyje nepavyks. Turizmo sektorius sparčiai auga. Lankomiausiose vietose nuolat būna žmonių. O juos visus apgyvendinti islandai gali tik statydami viešbučius ir plėsdami infrastruktūrą. Svarbu prisiminti, kad šioje šalyje maistas ir nakvynė brangūs. Už sumuštinį eilinėje kavinėje gali tekti sumokėti apie 15 Eur, už pietus – 45 Eur, o gera vakarienė kainuos ir dvigubai brangiau. Tai, kad pinigai tirpte tirpsta, pajusti sunku, mat visur galima atsiskaityti kortele – net nacionalinių parkų tualetuose. Dažniausiai smalsuoliai tyrinėti Islandiją keliauja su grupe arba savarankiškai išsinuomavę automobilį, o patys ištvermingiausi – dviračiu. Nors sala nedidelė, tačiau viešojo transporto infrastruktūra nėra patogi.

 

Majestic,Landscape,Of,Godafoss,Waterfall,Flowing,With,Colorful,Sunset,SkyIšskirtinė ne tik gamta, bet ir žmonės

 

Viso Islandijos ploto miškai užima vos 2 % (Lietuvos – 33 %), o ledynai – apie 10 %. Vasaros mėnesiais Islandijoje visą parą šviesu, temperatūra siekia 12–16 ºC, kartais būna ir gerokai šilčiau. Visgi dažnai lyja ir pučia stiprūs vėjai. Žiemą saulė pakyla nedaug, tad būna tamsu ir šalta. Galbūt toks atšiaurus klimatas lėmė, kad islandai kaip tauta pasižymi keistenybėmis. Jie dievina „Eurovizijos“ dainų konkursą, net mažiausi kaimeliai turi pasistatę bažnytėlių ar kitų maldos namų. Ir ne todėl, kad būtų itin religingi, o tam, kad sumažintų mokesčių naštą. 2023 m. pradžioje Islandijoje gyveno 387 758 žmonės, beveik du trečdaliai jų (63 %) – sostinės Reikjaviko regione. Ši tauta negausi, todėl susiduria su kiek neįprasta problema – norintieji užmegzti romantinius santykius pirmiausia turi pasitikrinti savo ir potencialaus partnerio galimą giminytsės ryšį. Tam sukurta speciali programėlė, kuria islandai sąžiningai naudojasi. Šios salos gyventojai turi gausybę hobių. Jie ne tik vaikštinėja ir gėrisi nuostabia šalies gamta, bet ir kuria muzikos grupes, mėgėjų teatrus, rašo detektyvinius romanus. Beje, gana šiurpius. Prieš trejus metus internete pasklido šmaikšti istorija apie tai, kad ilgomis žiemomis tiek daug islandų užsiima knygų rašymu, jog vienintelis saloje praktikuojantis patologas anatomas nespėja atsakyti į klausimus apie įvairius kūno sužalojimus ir žmogžudysčių įrodymų rinkimo procedūras. Galiausiai specialistas nutarė surengti paskaitą, kurioje galėtų dalyvauti visi norintys. Bilietai į renginį išparduoti vos per kelias valandas, tad teko organizuoti dar vieną paskaitą. Islandai, beje, mėgsta ir futbolą. Nors profesionalių futbolininkų šalyje nėra, tačiau mėgėjai, kurie ne čempionatų metu dirba žvejybos sektoriuje, gamyklose ar tiesiog ūkininkauja, puikiai pasirodo futbolo aikštėse.

 

Lietuvių mėgstama kryptis

 

Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir nežinia, ar dėkingumo už tai vedami, ar dėl kitų priežasčių, bet šiuo metu lietuviai sudaro antrą pagal dydį Islandijos gyventojų mažumą po lenkų. Nors lietuvių ten gyvena tik apie 2300, tačiau kai iš viso Islandijoje žmonių tiek, kiek Kauno mieste – tai daug. Lietuviai sudaro didesnį Islandijos gyventojų procentą nei Airijoje. O tiesiog pakeliauti čia atvyksta dar daugiau tautiečių. Ir jie noriai dalijasi patarimais kitiems keliautojams. Būtent jie nurodo, kad yra du logiški maršrutai, leidžiantys išvysti svarbiausius objektus Islandijoje. Abu prasideda nuo Reikjaviko. Trumpesnis, vadinamas Aukso žiedu, yra 220 km ilgio. Jungia Islandijos pažibą – geizerius, tris įspūdingus krioklius, Fingveliro tektoninį lūžį. Ilgasis maršrutas – 1250 km kelias aplink visą Islandiją. Keliaujant juo aplankomas didingas Vatnajiokudlio ledynas, Myvatno ežeras ir karštosios versmės, vandeningiausias Europoje krioklys Detifosas. Tiesa, Žydrosios lagūnos pamatyti jau nepavyks, mat jį sunaikino šiųmečiai ugnikalnio išsiveržimai. Patariama keliaujant į Islandiją turėti du planus: vieną, kai oras tinkamas žygiams, o kitą, kai merkia lietus ir laiką maloniau leisti mieste, t. y. sostinėje Reikjavike. Atstumai čia nedideli. Rekomenduojama pasižvalgyti po Reikjaviko turgų, Parlamentą, muziejus ir užsukti į pagrindinę senamiesčio Laugavegur gatvę su barais, parduotuvėmis, restoranais. Šalia senojo uosto įsitaisiusios ir daugelis agentūrų, parduodančių banginių stebėjimo ar kitus Islandijos turus. Kitas svarbus patyrusių keliautojų priminimas, jog liepą ir rugpjūtį turistų Islandijoje keliskart daugiau nei vietos gyventojų. Tad norint už padorią kainą susiplanuoti atostogas Islandijoje vasarą, viešbučius, automobilius ir pramogas derėtų užsakinėti dar rudenį. Kitais metų laikais kelionės į Islandiją gana rizikingos ne dėl ugnikalnių, o dėl orų. Šie gali būti itin nemalonūs, tad tikrojo salos grožio gali ir nepavykti pamatyti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė