Daugelis garsiausių pasaulio paveikslų ištyrinėti iki smulkiausių detalių ir jau nesaugo jokių paslapčių. Vis dėlto kai kuriuose autoriai užšifravo tokių mįslių, kurios ir šiandien paslapčių mėgėjams neleidžia ramiai miegoti naktimis. Šios paslaptingos užuominos lėmė, kad geriausiai meno gerbėjams pažįstamus paveikslus apgaubė daugybė legendų. Vienos jų laužtos iš piršto, o štai kitos turi šiek tiek racionalaus pagrindo.

 

 Re-enactment,Documentary,Scene,For,The,Process,Of,The,Creation,OfGarsiausia pasaulyje šypsena

 

Vienas didžiausių tapybos šedevrų pasaulyje – garsusis Leonardo da Vinči portretas „La Gioconda“ arba „Mona Lisa“ taip stipriai jautrina gerbėjų vaizduotę, kad šie išvydę net nualpsta. Tiesa, tai būdingiau iš Azijos šalių atvykusiems turistams, kurie visą gyvenimą svajoja pamatyti ne tik šį meno kūrinį, bet ir romantizuotą Prancūzijos sostinę Paryžių. Nors paveiksle vaizduojamos žavios damos šypsena daugelį pakeri, tačiau kai kurie nemėgsta šio paveikslo. Vieni mano, kad iš drobės šypsosi paties autoriaus alter ego ar moteriškoji jo asmenybės dalis. Kiti tikina, kad paveikslas lydimas prakeiksmo. Beje, tuo tiki ne tik eiliniai meno gerbėjai. Apie „Mona Lisą“ XIX a. rašė rašytojas Stendalis (tikrasis vardas Marie-Henri Beyle‘as). Jis tikino, kad ilgai stebint šį įspūdingą portretą apleisdavo jėgos ir apimdavo nuovargis. Luvro muziejaus darbuotojai (ne)tyčia audrina paslapčių mėgėjų vaizduotę sakydami, kad vakarais uždarius muziejų paveikslas išblanksta, bet vos tik lankytojai vėl ateina į salę, šis meno kūrinys tarsi atgyja – dažai pasidaro ryškesni, o šypsena aiškesnė. Būtent su intriguojančia šypsena siejamas „Monos Lisos“ įtaigumas. Italijos istorikai aptiko, kad, tiriant paveiksle pavaizduotos moters akis pro mikroskopą, jose galima įžiūrėti raides ir skaičius. Ekspertų teigimu, dešinėje akyje matomos raidės „LV“ gali reikšti dailininko inicialus, o kairėje akyje esančių simbolių kol kas nepavyko atpažinti. Be to, paveiksle matyti skaičius 149 su užtušuotu ketvertu – tai gali reikšti paveikslo sukūrimo metus. Tilto arkoje galima įžvelgti skaičių 72 arba raidę L ir dvejetą. Tiesa, dabar norintieji patyrinėti šį paveikslą ir patirti jo galią susiduria su nemenkais sunkumais. Šis legendinis paveikslas saugomas specialaus neperšaunamo stiklo, o prie jo prieiti per arti neleidžia apsauginė zona.

 

(Ne)slaptas popiežiaus įžeidimas

 

Genialus Renesanso epochos menininkas Michelangelo Buonarroti sukūrė gausybę šedevrų. Vos 17 m. Michelangelo detaliai išstudijavo žmogaus anatomiją ir padarė tai smerktinu, bet populiariu būdu – skrosdamas lavonus. O tam metui neįprastas žinias panaudojo tapydamas Siksto koplyčią Vatikane ir kurdamas freską „Adomo sukūrimas“. Būtent joje atrastas žmogaus smegenų pjūvis. Nors menotyrininkai kalba apie paprasčiausią sutapimą, mokslininkai tvirtina, jog toks tikslumas negali būti atsitiktinis. Freskoje galima įžvelgti regos nervą, hipofizę, smegenėles. Adomą vaizduojančioje figūroje aptikti ir stuburo kontūrai. Tyrinėtojai teigia, kad visi šie anatominiai akcentai turėjo reikšti Biblijos eilutę – „iš pradžių buvo žodis“. Tačiau dalis istorikų spėja, kad Michelangelo galėjo vykdyti slaptos judaizmo sektos sąmokslą prieš katalikų Bažnyčią. Menininkas ant Siksto koplyčios lubų nutapė atskirus žmogaus organus. Daug dėmesio skyrė inkstams, nes jį patį vargino šlapimo takų akmenligė. Šios slaptos žinutės turėjo paneigti žmogaus sukūrimo istoriją, kurią pasakoja katalikai. Italų mokslininkai teigia, kad menininkas perėmė žydų misticizmą – kabalą, kai tarnavo Lorenzo de Medici rūmuose Florencijoje. Jų spėjimus patvirtina tai, kad ant Siksto koplyčios lubų aptiktos ivrito (hebrajiškai „ivrit“ – žydų) kalbos raidės. Užuominų apie kabalą gausu kituose jo darbuose. Didysis menininkas nevengė pakerštauti. Michelangelo buvo susipykęs su popiežiumi Julijumi II, todėl viename paveiksle pavaizdavo jį kaip pranašą Zacharijų, o už jo nutapė špygą rodantį angelą. Tai okultinis gestas, nubaidantis blogąsias jėgas ir dvasias. Taip Michelangelo popiežių viešai įvardijo kaip apsėstąjį. Nors ši įspūdinga freska byloja ne visai tai, ką norėtų regėti katalikai, tai vienas nuostabiausių tapybos darbų istorijoje. Visgi sąmokslų mėgėjai mano, kad po spalvingų dažų sluoksniais gali būti paslėpta ir daugiau žinučių, o daugelis jų perspėja apie grėsmingą pasaulio pabaigą.

 

Nedžiuginančios pranašystės

 

Siksto koplyčia – ne vienintelė vieta, kur smalsuoliai ieško užuominų apie pasaulio pabaigos pranašystes. Kitas žymus meno kūrinys – L. da Vinči freska „Paskutinė vakarienė“. Vatikano akademijos mokslinės bendradarbės Sabrinos Cherubini teigimu, joje taip pat slypi žinutė. Mokslininkė tikina, kad išsprendusi freskoje užšifruotą matematinį ir astrologinį galvosūkį nustatė, jog 4006 m. kovo 21 d. pasaulį ištiks potvynis, kuris baigsis tų pačių metų lapkričio 1 d. Tad kol likusi pasaulio dalis svarsto, kada ir kokia iš tiesų bus „laikų pabaiga“, minėta mokslininkė ragina per daug nesijaudinti, nes šioji ištiks dar labai negreitai. Šį tą intriguojančio galima pamatyti ir meistriškai nutapytame danguje kitame garsiame paveiksle „Madonna su Saint Giovannino“. Jo autorius Domenico Ghirlandaio virš Marijos kairiojo peties danguje pavaizdavo disko formos blizgantį objektą. Šis objektas stulbinamai panašus į neatpažintus skraidančius objektus, kuriuos pasakoja regėję su ateiviais tariamai susidūrę žmonės. Manoma, kad ši užuomina – savotiška pranašystė apie pasaulio pabaigą. Tik ją sukels ne tvanas, o ateiviai. Nieko gero ne pasauliui, o tik amerikiečiams, manoma, nežada vienas niūriausių JAV tapybos darbų – dailininko Granto Woodo „Amerikietiška gotika“. Garsiojoje drobėje tapytojas pavaizdavo baltą medinį namą Ajovos valstijos lygumoje, o greta jo – savo seserį ir dantistą. Pusamžiui dantistui tapytojas veikiausiai palinkėjo nelaimingo gyvenimo, nes jį, menotyrininkų teigimu, po garsiojo paveikslo pristatymo tiesiog persekiojo nelaimės ir ligos. Beje, su nemaloniais įvykiais, teigiama, teko susidurti ir visiems buvusiems šio paveikslo savininkams. Savotiškas prakeiksmas siejamas ne su paveiksle pavaizduotais žmonėmis, o nutapytu pastatu. Antro aukšto gotikinio stiliaus langas ir padovanojo paveikslui pavadinimą. Pasakojama, kad gerai įsižiūrėjus į langą galima išvysti, kas ištiks Ameriką, jeigu šioji nesugrįš prie senojo gyvenimo būdo, kurio pagrindas – žemdirbystė ir tikėjimas Dievu.

 

Trumpai

 
  •  Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje 1961 m. eksponuotas Henri Matisse paveikslas „Valtis“. Tik po 47 dienų kažkas pastebėjo, kad jis pakabintas apverstas.
  •  Viduramžiais Europoje deginti neva velnio ar demonų apsėsti paveikslai. Dažniausiai juose vaizduotos moterys ir gyvūnai.
  •  Garsiausius meno šedevrus pradėjus tirti rentgeno aparatais paaiškėjo, kad po viršutiniu sluoksniu daugelis jų slepia visai kitus vaizdinius. Vienas garsiausių tokių daugiasluoksnių kūrinių – Viktorijos laikų menininko Henry Gillardo Glindoni paveikslas, vaizduojantis Johną Dee, karalienės Elžbietos I teismo astronomą ir patarėją, apsuptą dvariškių. Tačiau iš tiesų dailininkas nutapė daugybę skeletų, o tik vėliau juos „apvilko“ žmonių rūbais.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė