Neišgalėdami išsimokėti milžiniškų mokesčių, Jungtinės Karalystės Koventrio miesto gyventojai pradėjo reikalauti biudžeto reformų. Pagalbos ir pritarimo jie sulaukė tik iš anglosaksų grafienės, Mersijos grafo Leofrico žmonos ledi Godivos. Iš pradžių ji tik atkakliai kasdien prašydavo savo vyro suteikti miestelėnams malonių, tačiau kiekvieną kartą sulaukdavo tik visiško grafo Leofrico abejingumo.

 

Kartą, kai grafienė eilinį kartą pradėjo kalbėti apie sunkią gyventojų dalią, susierzinęs vyras pažadėjo sumažinti mokesčius, jeigu ji prajos visiškai nuoga per pagrindinę miesto gatvę patį vidurdienį. Ledi Godiva nepabūgo ir padarė taip, kaip prašė grafas Leofricas. Grafienė įsakė žmonėms tą dieną likti namuose ir aklinai užsidaryti langines bei duris. Tuomet ji paleido ilgus plaukus, kurie pridengė jos gėdą, sėdo į balną ir prajojo pagrindine gatve. Pasakojama, kad tik vienas vyras, siuvėjas Tomas, neatsispyrė pagundai žvilgtelėti į nuogą grafo žmoną. Nuo šio įvykio ledi Godiva tapo paprastų Koventrio miesto žmonių didvyre. Grafas pažadą tesėjo: sumažino mokesčius, panaikino beveik visas rinkliavas, išskyrus skirtas arkliams ir žirgams.

 

Legendinė ledi Godiva buvo realiai gyvenęs žmogus. Jos vardas minimas dokumentuose kartu su vyro pavarde. Kitaip nei vyras, ji buvo labai dosni, šelpdavo varguolius ir vienuolynus.

 

Ilgą laiką legenda apie nuogą grafienę, jojančią ant žirgo, sklandė iš lūpų į lūpas. Tik praėjus maždaug dviem šimtams metų ją užrašė XIII amžiaus anglų metraštininkas Rodžeris iš Vendoverio. Remdamasis pasakojimais, jis nustatė, kad minėtas įvykis galėjo įvykti 1057 metais.