Laisvė – toks paprastas ir trumpas žodis, bet daugybę metų, kol Lietuva buvo SSRS sudėtyje, nebuvo galimybės laisvai kalbėti, rašyti, nesusidūrus su negailestinga cenzūra. Dabar, kai jau tris dešimtis metų gyvename laisvoje šalyje, lengva pamiršti, ką mūsų tėvams ar net mums patiems teko išgyventi ir ką paaukoti dėl to, kad turėtume laisvą ir nepriklausomą valstybę. Tačiau istorija yra gyva, kol gyva tautos atmintis, tad neleiskime sau pamiršti tragiškų sausio 13 dienos įvykių, žinokime, dėl ko kovojome ir kas sudaro mūsų tautos pamatus.

 

sausio 13

Kalendoriuje sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, nėra pažymėta raudonai, bet diena, kurią iš savo patirties arba artimųjų pasakojimų ir liudijimų gerai mena Lietuvos gyventojai. Nors praėjo trisdešimt metų metų nuo ano, tragiškojo, 1991-ųjų sausio, tačiau tauta vis dar prisimena dėl ko yra laisva. Šią dieną minime masinį taikų Lietuvos piliečių pasipriešinimą Sovietų Sąjungos bandymui jėga į savo rankas paimti valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.

 

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą.

 

Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių taikių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

 

Besiplaikstančios trispalvės, žvakučių liepsnelės, gėlės, vainikai ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų primins skaudžias netektis, žaizdas ir mūsų pačių, išsivadavusių iš imperijos gniaužtų, susitelkimą pavojaus akivaizdoje.

 

Nepaisant ilgų dešimtmečių praleistų sovietų priespaudoje lietuvių tauta neprarado ryžto siekti savo svajonės apie laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Dėl savo tautos vyrams ir moteris teko pademonstruoti tvirtą nusiteikimą ir pasiaukojimą. Kad ir tragiški, bet 1991 m. sausio 13-osios įvykiai niekada nebus pamiršti. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

 

Šią dieną Lietuvos gyventojai dažnai skatinami į švarko atlapus ar kitą viršutinį drabužį įsisegti neužmirštuolės, popierinės gėlės, simbolį, kuris jau keletą metų naudojamas prisimenant bei pagerbiant gynusius mūsų laisvę ir išsaugojusius šalies nepriklausomybę.

 

Šią dieną šalies gyventojai paprastai yra kviečiami aktyviai dalyvauti Sausio 13-ajai skirtose pilietinėse akcijose ir parodyti, kad mes prisimename, kodėl esame laisvi. Šiais metais, kai vis dar paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, renginių galbūt tiek ir nebus, o ir dėl sveikatos priežasčių rekomenduojama likti namuose, bet tai nereiškia, kad šios dienos, menančios kovą už mūsų tautos laisvę, negalima paminėti. Jeigu turite – išsikelkite vėliavą savo namuose, sugiedokite Lietuvos himną, paskaitykite literarūros apie sausio 13-ąją arba peržiūrėkite dokumentinį filmą šia tema. Tegyvuoja laisva Lietuva ir jūsų širdyse!