Laimingų žmonių patiekalas – kalmarai

Maistingas, sveikas ir tvarus jūrų gėrybių šaltinis. Kasmet jų skaičius didėja, todėl vartotojai, kurie renkasi šiuos galvakojus, taip pat prisideda prie vandenynuose nykstančių žuvų išsaugojimo. Dėl kokių priežasčių dar verta pamėgti šias jūrų gėrybes?

Skatinta pamėgti ir vartoti

Daugelyje pasaulio virtuvių mėgstama gaminti patiekalus iš kalmarų. Jau ne vieną dešimtmetį jie gaudomi ir valgomi Viduržemio jūros regione, tačiau Šiaurės Amerikos gyventojams reikėjo šiek tiek laiko priprasti prie jų skonio. Iš pradžių Šiaurės Amerikos rytinėje pakrantėje žvejai sugautus kalmarus naudojo kaip masalą. Jei turėdavo jų perteklių, tiesiog išmesdavo atgal į jūrą. Pagal leidinį „New York Times“, net iki 1981 m. žvejai už kilogramą kalmarų gaudavo vos 20 centų. Šiandien kalmarai tapo prabangos preke, o žvejams mokami 4 doleriai už kilogramą šių jūrų gėrybių.

Kalmarai į Šiaurės Amerikos restoranų valgiaraščius sunkiai skynėsi kelią. Dėl neįprastos išvaizdos, subtilaus skonio ir ilgo apdirbimo jų niekas nenorėjo. Tačiau 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Long Ailande įvykus žuvies krizei, kai staiga sumažėjo plekšnių ir menkių ištekliai, teko kurti planą, ką patiekti išalkusiems žmonėms. Vyriausybė ir gyvūnų apsaugos organizacijos ragino žvejus tęsti verslą ir jūroje ieškoti nepakankamai sužvejotų rūšių, tokių kaip kalmarai. Bandyta populiarinti kalmarus kaip puikų baltymų šaltinį. Masačusetso technologijos instituto mokslininkai sukūrė kalmarų išdarinėjimo mašiną ir pateikė rinkai kalmarų kokteilį. Nepaisant žmonių, kuriems šis kokteilis patiko, apklausos parodė neigiamą visuomenės požiūrį į maistą su kalmarais.

Iki 1985 m. kepti kalmarai minėti įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Anksčiau vadinti patiekalu laimingiems žmonėms, galiausiai neteko savo prasmės, o iki 1996 m. pervadinti į vieną populiariausių madingų produktų, kuriuos savo lėkštėje norėjo matyti kiekvienas vartotojas. Ilgai kalmarai konkuravo su kitais populiariais maisto produktais, tokiais kaip tunų tartaras, ramenas ir trumpi šonkauliai – visi jie buvo populiarių produktų sąraše. Bėgant metams ir keičiantis vartotojų skoniui šis sąrašas keitėsi ir nedaug produktų sugebėjo atlaikyti nuolat besikeičiančias tendencijas. Kalmarai buvo vienas iš nedaugelio produktų, sugebėjusių konkuruoti su kintančiu jaunosios kartos skoniu.

Kaip valgyti?

Yra daug būdų paruošti kalmarus. Kepti paplitę Viduržemio jūros regione. Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, JAV, Kanadoje ir Pietų Afrikoje parduodami žuvies ir užkandžių parduotuvėse. Anglijoje galima užsisakyti Viduržemio jūros regiono arba azijietiškų patiekalų kavinėse ir restoranuose, dažnai patiekiami kaip baro užkandis ar gatvės maistas. Korėjoje kartais patiekiami žali, o kitur naudojami kaip sušių, sašimių ir tempuros ingredientai, kepti ant grotelių, įdaryti, aplieti tešla, troškinti padaže ir patiekti su skrudintomis bulvytėmis, ryžiais ar makaronais. Džiovinti smulkinti kalmarai – įprastas užkandis Azijoje.

Nauda sveikatai

Papildo organizmą vitaminais. Kalmarai – vitaminų B₁₂ ir B₆ šaltinis. B₁₂ reikalingas sklandžiai nervų sistemai ir kraujo ląstelių sveikatai, o vitamino B₆ – širdžiai. Gausu seleno ir vitamino E, kurie vartojami kartu skatina vaisingumą. Manoma, kad antioksidantas selenas atlieka svarbų vaidmenį kovojant su vėžiu, slopina navikų augimą. Selenas aktyvina įvairius selenoproteinus, kurie stiprina imunitetą ir saugo nuo daugelio ligų, susijusių su širdies sveikata.

Gausu antioksidantų. Kalmaruose esantys antioksidantai padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais, esančiais ore, kuriuo kasdien kvėpuojame. Šie antioksidantai didina ląstelių, kurios gali užkirsti kelią vėžiui, efektyvumą. Antioksidantai taip pat didina baltųjų kraujo kūnelių skaičių.

Nedidina cholesterolio. Kaip ir dauguma vėžiagyvių, kalmarai turi daug cholesterolio. Tiesa, jame mažai riebalų, o cholesterolis iš jo prastai įsisavinamas. Be to, keli tyrimai parodė, kad valgant vėžiagyvius cholesterolio kraujyje mažėja, o ne didėja.

Sergsti nuo anemijos. Varis – vienas pagrindinių kalmaruose randamų mikroelementų, galinčių užkirsti kelią anemijai – ligai, kurią sukelia kraujo ląstelių trūkumas, ir su ja kovoti.

Gerina smegenų veiklą. Kalmarai – vienas geriausių cholino šaltinių. Cholinas – reikšminga medžiaga smegenų ir kepenų sveikatai, padeda išvengti stuburo anomalijų besivystančiam vaisiui. Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, tik 10,8 % amerikiečių kasdien suvartoja reikiamą cholino kiekį. Kalmarų įtraukimas į mitybą padeda gauti daugiau šios gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos.

Naudingosios medžiagos100 g

Baltymai15,6 g

Vitaminas A10 μg

Vitaminas C4,7 mg

Vitaminas E1,2 mg

Vitaminas B₄65 mg

Kalcis32 mg

Magnis33 mg

Kalis246 mg

Fosforas 221 mg

Selenas44,8 μg

100 g92 kcal

Kepti kalmarų žiedai

4 porcijos

100 g 532 kcal

Ruošti 30 min.

•  12 kalmarų žiedų
•  250 g miltų
•  2 šaukšteliai druskos
•  Šaukštelis maltos paprikos
•  Šaukštelis maltų juodųjų pipirų
•  Šaukštelis česnakų miltelių
•  1 l aliejaus

Gaminimas. Sumaišyti birius ingredientus ir gerai apvolioti kalmarus. Virti įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus. Aliejaus perteklių nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

Spagečiai su kalmarais

4 porcijos

100 g 335 kcal

Ruošti 40 min.

•  200 g spagečių
•  1,5 šaukšto alyvuogių aliejaus
•  400 g vyšninių pomidorų
•  225 g konservuotų pomidorų
•  2 skiltelės česnako
•  400 g kalmarų žiedų
•  3 šaukštai aštraus „Harissa“ padažo
•  25 g šviežių bazilikų

Gaminimas. Makaronus išvirti. Plačioje keptuvėje įkaitinti šaukštą aliejaus, sudėti smulkintus vyšninius ir konservuotus pomidorus, traiškytą česnaką ir kepti 3 min. Sudėti kalmarų žiedus ir uždengus troškinti 2 min., kol kalmarai taps šviesiai balti. Įmaišyti padažą. Sudėti makaronus, smulkintus bazilikus, supilti likusį aliejų ir išmaišyti.

Autorius Monika Budnikienė