Visi trokšta būti laimingi. Vieni mano, kad laimės paukštę pagauti padės materialūs turtai. Kiti jos ieško bandydami išgarsėti ir sulaukti pripažinimo. Vis dėlto koks žmogus iš tikrųjų yra laimingas? Pasak mokslininkų, jis pasižymi tam tikromis charakterio savybėmis.

 ??????????

Kas ta laimė?

 

Tikriausiai visi skirtingai apibūdintume laimės jausmą. Vieniems tai – ramybės ir pilnatvės pojūtis. Kitiems – euforija, malonus susijaudinimas ir drugelių skraidymas pilve. Psichologai laimę apibūdina kaip džiaugsmo ir pasitenkinimo emociją, kuri susijusi su bendra žmogaus gerove. Žvelgiant iš biologinės perspektyvos, laimės pojūtį sukelia tam tikri nuotaiką reguliuojantys cheminiai junginiai, kuriuos gamina smegenys. Šie cheminiai junginiai vadinami laimės hormonais ir yra atsakingi už pozityvius jausmus. Vienas jų – dopaminas – malonumo ir džiaugsmo hormonas, išsiskiriantis pasiekus užsibrėžtą tikslą. Taip pat gerai jaustis padeda serotoninas, sykiu reguliuojantis miegą ir virškinimą. Svarbus ir meilės hormonu vadinamas oksitocinas, kuris atsakingas už pilve skraidančius drugelius. Laimės hormonai endorfinai sukelia lengvumo pojūtį, malšina skausmą, mažina stresą. Organizmui išskiriant didesnius šių hormonų kiekius, žmogus jaučiasi labiau patenkintas, atsipalaidavęs, patiria mažiau streso.

 

Vienų organizmai laimės hormonų gamina mažiau, kitų – daugiau. Daug lemia genetika, paveldimumas. Tad dalis žmonių natūraliai jaučiasi laimingesni už kitus. Vis dėlto, pasak psichologų, tik 50 % mūsų laimės pojūčio lemia genetika. Už kitą pusę atsakingas gyvenimo būdas. Tad galime patys paskatinti organizmą gaminti daugiau laimės hormonų. Atlikę daugybę studijų mokslininkai išskyrė kelias savybes, kuriomis pasižymi nuoširdžiai laimingi žmonės. Tyrėjų teigimu, šias savybes gali išsiugdyti kiekvienas, tad ir daugiau laimės gali patirti visi. Reikia tik pakoreguoti kasdienius įpročius. Pasitikrinkite – galbūt nemažai šių savybių jau turite? O gal siekiant laimės dar teks daug ko išmokti?

 

Kasdienių smulkmenų grožis

 

Pasak psichologų, viena svarbiausių laimingų žmonių savybių – jie jaučia dėkingumą ir vertina viską, ką gero turi gyvenime. Laimingas žmogus džiaugsis šeima, draugais, puoselėjamais pomėgiais ir nesigrauš dėl to, ko neturi. Nelaimingas žmogus ignoruos pozityvius savo gyvenimo aspektus ir dėmesį kreips tik į tai, ko jam trūksta. Tad verta apsidairyti aplink save ir naujomis akimis įvertinti teigiamus savo gyvenimo aspektus. Dirbate mėgstamą darbą ir turite šeimą? Nuostabu – dauguma žmonių tuo pasigirti negali. Gal jus džiugina mėgstamas hobis ir mylimas augintinis? Padėkokite gyvenimui už tai. Tyrėjų teigimu, svarbu ir tai, kad laimingi žmonės savyje nelaiko dėkingumo. Jį išreiškia padėkomis draugams ir artimiesiems, apkabinimais, gražiais žodžiais, komplimentais.

 

Mokėdami vertinti tai, ką turi, laimingi žmonės geba atrasti džiaugsmą mažuose dalykuose. Kasdienybėje juos džiugina daugybė smulkmenų: puodelis gardžios kavos, įdomus matytas filmas, vaikų juokas. Tam, kad šie žmonės pasijustų laimingi, nebūtini dideli, pompastiški įvykiai.

 

Anot tyrėjų, kita svarbi laimingų žmonių savybė – jie moka gyventi čia ir dabar. Džiaugiasi šiandienos sėkmėmis ir per daug nesikankina dėl praeities klaidų ar to, kas laukia ateityje. Nemokėjimas džiaugtis dabartimi – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmogus nesijaučia laimingas. Žinoma, apie ateitį galvoti reikia. Tačiau paskendę praeities ir ateities rūpesčiuose pamirštame įvertinti šiandieną. Tad nepastebime gražaus šeimos nario poelgio, praeivio šypsenos, linksmo įvykio darbe. Sykiu patiriame mažiau ramybės, kasdienio džiaugsmo, ima kamuoti stresas. Todėl, specialistų teigimu, ypač svarbu bent kartais sustoti ir pasidžiaugti šia akimirka.

 

Laimės raktas – pagalba kitiems

 

Laimingi žmonės yra šilti, pagarbūs aplinkiniams, linkę padėti. Jiems svetimas pavydas, apkalbos ir paskalos. Moksliškai įrodyta, kad paslaugūs, pagarbūs žmonės patiria daugiau laimės. Pavyzdžiui, viena studija parodė, kad bent 5,8 val. per mėnesį savanoriaujantys žmonės jaučiasi kur kas laimingesni. Taip yra todėl, kad kam nors padėjus suaktyvėja smegenų „apdovanojimo“ centras. Jis atsakingas už malonumo hormono dopamino gamybą. Kitaip sakant, kam nors pagelbėję pasijuntame taip, lyg pasiekę svarbų tikslą. Svarbu ir tai, kad padėdami kitiems, ypač tiems, kurie pakliuvo į bėdą, pradedame labiau vertinti savo gyvenimą. Be to, pagalba kitiems yra socialinė veikla. O socialiniai ryšiai žmonėms tiesiog būtini, kad galėtų jaustis laimingi. Svarbu ir tai, kad būdami draugiški, paslaugūs, tokie žmonės pagalbos iš aplinkinių sulaukia ir patys. Tai dar labiau didina laimės jausmą.

 

Laime trykštantys asmenys moka užmegzti tvirtus ryšius su draugais ir artimaisiais. Jie nuoširdūs, lojalūs, ištikimi, geri klausytojai. Kaip žinia, tvirti santykiai su artimaisiais itin svarbūs mūsų gerovei ir gyvenimo kokybei. Tad būtent šis aspektas leidžia jaustis išties laimingais. Tiesa, nors šie žmonės draugiški ir paslaugūs, jie nėra pastumdėliai, geba pasakyti „ne“, atpažinti toksiškus santykius ir juos nutraukti. Toksiški, manipuliuojantys asmenys aplinkinių gyvenimą gali paversti tikru pragaru. Tad laimingų žmonių gebėjimas juos atpažinti ir išmesti iš savo socialinio rato itin svarbus. Sykiu laimingi žmonės stengiasi save apsupti pozityviais, gero linkinčiais aplinkiniais.

 

Laimingi rūpinasi ne tik kitais, bet ir savimi. Jie maitinasi subalansuotai, gerai išsimiega, yra fiziškai aktyvūs. Visa tai labai svarbu norint gerai jaustis ir patirti laimę. Taip pat myli save, turi aukštą savivertę, pasitiki savimi (tačiau nėra arogantiški). Nors ir padeda kitiems, savo gerovės dėl kitų neaukoja. Toks požiūris užkerta kelią manipuliatoriams ir neleidžia jiems šiais žmonėmis pasinaudoti. Laime trykštantys asmenys skiria užtektinai laiko hobiams, reguliariai save palepina ir apdovanoja.

 

Juokas – svarbus antidepresantas

   

Mokslininkų teigimu, laimingi žmonės pasižymi puikiu humoro jausmu. Geba pajuokauti bet kokioje situacijoje ir pasijuokti net užklupus rimtiems iššūkiams. Studijos rodo, kad perdėtai rimtų žmonių smegenyse gaminasi mažiau laimės hormonų. Štai nebijantys pasijuokti iš gyvenimo absurdo gali džiaugtis dažnesniais endorfinų antplūdžiais. Svarbu ir tai, kad laimingi žmonės nevengia garsiai kvatotis, savo juoku užkrėsdami ir aplinkinius. Ne viena studija parodė, kad juokas turi daugybę teigiamų poveikių sveikatai: padeda atsipalaiduoti, nurimti, lengviau valdyti stresą. Taip pat juokas – nuostabus antidepresantas. Įrodyta, kad puikiai išvystytu humoro jausmu pasižymintys žmonės rečiau serga depresija. Juokas reguliuoja aukštą kraujospūdį, teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, stiprina imunitetą, netgi padeda numesti svorio. Juokiantis raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja, o į kraują patenka daugiau deguonies. Panašus efektas patiriamas per aerobikos treniruotes. Tad apskaičiuota, kad 15 min. juoko gali sudeginti 10–40 kcal.

 

Svarbu tai, kad laimingi žmonės sveikai optimistiški, linkę stiklinę matyti pusiau pilną, o ne pusiau tuščią. Visgi neneigia realybės ir neskendi iliuzijose. Iškilus problemai ima ją spręsti, užuot tikėjęsi, kad viskas jų naudai išsispręs savaime. Į nesėkmes žvelgia kaip į laikiną nepatogumą ir neleidžia negatyvioms mintims jų užvaldyti. Moka prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų, o į iššūkius žvelgia kaip į naują galimybę. Mokslinės studijos tokį požiūrį į gyvenimą susiejo su mažesniu patiriamo streso lygiu. Šie žmonės taip pat nelinkę lygintis su kitais, konkuruoti, moka džiaugtis aplinkinių sėkme. Šiais laikais, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nuolat regime neva tobulus kitų gyvenimus, ši savybė itin svarbi.

 

Laimingi tie, kurie laimės nesivaiko

 

Reikšmingiausia tai, kad laimingi žmones labiau vertina ne materialias, o dvasines vertybes. Labiau rūpi su šeima ir draugais praleistas laikas, nei prabangaus automobilio įsigijimas. Tad jaučia didesnę gyvenimo prasmę. Priešingai nei tie, kurių pagrindinis tikslas įgyti kuo daugiau materialaus turto. Taip pat šie žmonės turi labiau subalansuotą kasdienybę, nes nedirba viršvalandžių stengdamiesi uždirbti kuo daugiau.

 

Psichologų teigimu, laimė nesusijusi su siekiu ar tikslu. Neretai mums atrodo, kad būsime laimingi, kai kažką pasieksime – uždirbsime daug pinigų, sukursime šeimą ar apkeliausime pasaulį. Iš tikrųjų laimingais galime pasijusti tik tada, kai vertiname tai, ką turime, gyvename čia ir dabar, rūpinamės savimi ir aplinkiniais bei į gyvenimą žvelgiame optimistiškai. Laimingi žmonės pasižymi tuo, kad nesivaiko laimės. Laimę jiems suteikia ne daiktai ar užimamos pareigos. Jie patys iš savęs yra laimingi, nes net per nesėkmių kupiną dieną geba atrasti kažką gero.

 

Laimė – čia ir dabar

 

Įmanoma išmokti būti laimingam. Reikia tik pakoreguoti kasdienius įpročius, prisijaukinant veiksmus, kurie padės patirti daugiau laimės. Visų pirma, patariama mokytis jausti dėkingumą už savo gyvenimą ir atrasti džiaugsmo mažose smulkmenose. Dažnai liūdime dėl to, ko neturime. Tačiau nepagalvojame, kad mūsų turimo gyvenimo mums pavydi tūkstančiai žmonių. Norint išmokti pajusti dėkingumą, verta pradėti rašyti dienoraštį. Kiekvieną vakarą jame užrašykite bent tris dalykus, kurie tądien nudžiugino. Tai gali būti kolegės pasakytas komplimentas, gauta maža dovanėlė ar išgirsta graži daina… Taip pat surašykite bent kelis dalykus, už kuriuos jaučiate dėkingumą. Tai gali būti ne tik svarbiausi gyvenimo aspektai, kaip sveikata, darbas, šeima, draugai, bet ir smulkesni dalykai. Tarkime, skanūs pietūs, mėgstama televizijos laida, smagiai praleista valanda skaitant knygą.

 

Kitas žingsnis – išmokti mėgautis šia akimirka. Žinoma, kiekvienas jaudinamės dėl ateities ir nerimaujame dėl praeities klaidų. Tačiau negalime paskęsti tokiose mintyse, nes jos vagia iš mūsų laimę. Tad mokykitės būti čia ir dabar. Pavyzdžiui, jei važiuojate autobusu, verčiau ne planuokite rytojaus darbus, bet pasigrožėkite pro langą matomais vaizdais ar per ausines pasiklausykite mėgstamos muzikos. Bent keletą kartų per dieną sustokite ir apsidairykite aplink. Pasigrožėkite svetainėje žaidžiančiais vaikais, gražia pavasario diena ar kitu tą minutę matomu vaizdu. Lėkdami ir skubėdami dažnai nepastebime mažų dalykų – besiskleidžiančių medžių pumpurų ar pastatų languose žaidžiančių saulės zuikučių. Tokių dalykų pastebėjimas ir įvertinimas atneša ramybę ir pasitenkinimą.

 

Mylėti save

 

Norint tapti laimingam, taip pat svarbu mylėti save ir reguliariai pasilepinti. Tad mėgaukitės gyvenimu! Reguliariai užsiimkite malonumą teikiančiomis veiklomis: susitikite su draugais, eikite į kiną, pamirkite karštoje vonioje, išgerkite aromatingos kavos. Jei turite pomėgį, kuris puikiai sekasi, dažniau juo užsiimkite. Tarkime, galbūt puikiai gaminate desertus, šokate, boksuojatės. Veikla, kuri puikiai sekasi, padės stimuliuoti už tikslo pasiekimo džiaugsmą atsakingus smegenų centrus. Tad smegenys išskirs daugiau laimės hormonų. Visgi venkite dalykų, kurie malonūs tą akimirką, bet vėliau lemia blogą savijautą. Tad nepiktnaudžiaukite alkoholiu, greituoju maistu ir pan.

 

Taip pat didinkite pasitikėjimą savimi. Psichologai pataria su savimi elgtis kaip su savo geriausiu draugu. Kai ištikus nesėkmei pajusite norą save išbarti, pagalvokite, ar šiuos žodžius sakytumėte ir geriausiam draugui? Jei ne, perfrazuokite sau skirtą kalbą taip, kad ji būtų jautresnė ir labiau palaikanti. Situacijoje, į kurią pakliuvote, įsivaizduokite sau artimą žmogų – šeimos narį, mylimąjį, bičiulį. Kaip jį paguostumėte? Kaip palaikytumėte? Kodėl negalite to paties elgesio modelio pritaikyti ir sau? Kartu mokykitės pozityvaus mąstymo. Jei kas nors nepasisekė, nepulkite savęs barti ir vadinti nevykėliu. Į nesėkmę žvelkite kaip į laikiną trukdį.

 

Negatyvias mintis keliančiose situacijose verta atlikti vieną pratimą. Paklauskite savęs kelių klausimų: kaip į šią situaciją žvelgčiau, jei ji būtų nutikusi kam nors kitam? Viskas tikrai blogai, o gal situaciją netinkamai interpretuoju? Kai mąstau apie šią situaciją, labiau kalbu faktais ar emocijomis? Tiesa ta, kad neretai situacijų blogumą hiperbolizuojame. O atsitraukę ir į viską pažvelgę iš kiek toliau, pamatome, kad situacija nėra tokia jau baisi.

 

Laimė – tai kelionė

   

Siekiant tapti laimingam, svarbu prisijaukinti sveiką gyvenimo būdą – daugiau sportuoti, subalansuotai maitintis, išsimiegoti. Sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti hormonų pusiausvyrą ir skatina laimės hormonų gamybą, tad jaučiamės laimingesni. Gydytojai pataria į kasdienį valgiaraštį įtraukti daugiau liesos mėsos, pieno produktų, ankštinių daržovių, žuvies. Šiuose produktuose yra baltymų, kurie padeda gamintis dopaminui. O riebioje žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys užtikrina gerą savijautą. Taip pat mokykitės valdyti stresą. Pajutus streso bangą patariama atlikti kvėpavimo pratimus, kurie padės nurimti. Pavyzdžiui, kelis kartus lėtai įkvėpti pilvu ir iškvėpti. Sukoncentravus dėmesį į kvėpavimą, pavyks nuraminti nervinę įtampą ir sugrįžti į ramybės būseną. Atsikratyti streso ir išlaikyti ramybę padeda ir laiko leidimas gamtoje, gryname ore.

 

Kaip ir pesimizmas, optimizmas yra užkrečiamas. Tad stenkitės apsupti save pozityviais žmonėmis. Atsikratykite toksiškų santykių. Kaip minėta, laimės jausmui svarbūs tvirti socialiniai ryšiai. Todėl ne tik stiprinkite santykius su artimais žmonėmis, bet ir stenkitės dažniau padėti kitiems. Pagalba neprivalo būti didelė. Užteks kolegei atlikti mažą paslaugėlę, į darbą pavežti kaimyną ar pan. Svarbiausia – supraskite, kad laimė yra ne galutinis tikslas, bet kelionė. Tad nustokite jos vaikytis ir mėgaukitės šia akimirka.

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė