Pinigai – tema, apie kurią, kaip ir religiją ar politinius įsitikinimus, padorioje kompanijoje nekalbama. Bent jau taip nurodoma kiek senstelėjusiose etiketo taisyklėse. Visgi psichologai įsitikinę, kad kalbėti šia tema reikėtų dažniau ir atviriau. Mat pinigai glaudžiai susiję su kone visomis gyvenimo sritimis. Taip pat psichologine būkle bei laimės pajautimu. O juk būtent laimės taip atkakliai ir ieško šiuolaikinis žmogus.

 

Istorinis galios šaltinisPortrait,Of,Pretty,Charming,Positive,Cute,Successful,Lucky,Cheerful,Girl

 

Didžiąją žmonijos istorijos dalį pinigų nebuvo, tačiau tai netrukdė žmonėms įsigyti visko, kas reikalinga. Egzistavo natūriniai mainai, kurių objektu galėjo tapti bet kas. Manoma, kad pirmoji visuotinai pripažinta „valiuta“ – avys. Dar ir dabar atokiai įsikūrusiose Afrikos gentyse karvės, ožkos ir avys – pagrindinė nuotakos kraičio dalis. Savotiškas santuokos vertės atitikmuo. Tolimuosiuose Rytuose ir Europoje ilgus amžius bene labiausiai vertinta druska. Šiaurės Amerikos medžiotojai su prekeiviais atsiskaitydavo bebrų kailiukais. Sibire ir Balkanuose – gerai išdirbtomis kiaunenomis. Tačiau tai, kas vienuose kraštuose buvo itin vertinama, kitur vertės visiškai neturėjo. Sprendimą II tūkst. pr. Kr. rado Mesopotamijos gyventojai. Už prekes ir paslaugas jie pradėjo atsiskaityti sveriamu sidabru. Jis atitiko visus pinigams būtinus reikalavimus: buvo patvarus, vertingas, dalomas ir lengvai gabenamas. Kiek vėliau imtas naudoti ir auksas. Abu taurieji metalai greitai užkariavo pasaulį ir išliko nepamainoma valiuta daugiau kaip 4000 m. Tauriųjų metalų vertę sukūrė savotiškas paradoksas – jų ištekliai visada buvo riboti, o išgavimas reikalavo didelių pastangų. Galiausiai pinigai tapo investicine priemone, kur kas vertingesne už paprastas prekes. Tie, kurie pinigų turėjo daugiau, įgijo ir didesnę galią. Jie sėkmingai nuo galios piramidės viršūnės nustūmė tiek fizinę jėgą, tiek protinius gebėjimus. Ir dabar finansiniai resursai dažnai nurungia politinius ar net karinius pajėgumus. 2016 m. lapkričio 8 d. verslininkui Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus, kritiškai nusiteikę politologai šią dieną pavadino „pinigų pergale prieš protą“. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, pagrindžiančių gerai žinomą posakį, kad būtent „pinigai valdo pasaulį“.

 

Neatsiejama gyvenimo dalis

 

Tam tikru galios ekvivalentu pinigai tapo ne tik todėl, kad tai padiktavo gyvenimo būdas bei ekonomikos dėsniai. Jie taip pat užvaldė žmogaus sąmonės turinį. Iš tiesų tai nėra blogai ar moraliai žalinga. Mat pinigai šiuolaikiniame pasaulyje – priemonė išgyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius. O juk poreikių patenkinimas ir yra svarbiausias tikslas. Vieno didžiausių Didžiosios Britanijos bankų atliktos apklausos duomenimis, du trečdaliai žmonių nuolat ieško būdų, kaip papildomai užsidirbti. Ir teigia apie pinigus galvojantys 8–15 kartų per dieną. Net 25 % sako, kad tik atlyginimas priverčia juos ateiti į darbą. Deja, taip pat 72 % visų pasaulyje įvykdomų nusikaltimų motyvas – pinigai. JAV psichologų asociacijos teigimu, viena pagrindinių nepasitenkinimo gyvenimo kokybe priežasčių – pinigų trūkumas. Būtent popierinių kupiūrų ir skaičių banko sąskaitoje. Tai ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojų problema. Šalyse, kur gyvenimas nepalyginamai sunkesnis, labiau akcentuojami apčiuopiami dalykai – maistas ir pastogė. Visgi šiuolaikinis pasaulis yra visuotinė rinka, kurioje ir valstybės, ir pavieniai žmonės skirstomos pagal ekonominę galią ir pinigų kiekį. Pagal finansinę padėtį pasirenkami net asmeninių santykių partneriai. Su kuriais vėliau pykstamasi būtent dėl tų pačių pinigų. Pasak sociologų, 1 iš 3 porų nesutaria dėl finansų. Tai skatina vienas nuo kito slėpti išlaidas ir kartais net skirtis. 2007 m. grupė Didžiosios Britanijos seksologų paskelbė, kad derėtų oficialiai pripažinti naują seksualinį fetišą – pinigus. Specialistų nuomone, pasaulyje seksualiniam potraukiui prilygstantį jausmą pinigams skirtingais gyvenimo etapais gali patirti 0,7–1,5 % suaugusių vyrų ir moterų. Beje, pinigai iš tiesų teikia džiaugsmo. Tiesa, tai laikina emocija, tačiau labai galinga. Tokia galinga, kad kartais net gali tapti realia priklausomybe.

 

Liguistas pajamų ir išlaidų balansas

 

Mokslininkai išskiria dvi pagrindines priklausomybės nuo pinigų formas: nuo pačių pinigų (pajamų) ir nuo įvairių su jais susijusių veiksmų (išlaidų), pavyzdžiui, lošimas, apsipirkinėjimo manija. Antruoju atveju pinigai – kaip įrankis objektui pasiekti, kuris sukelia priklausomybę, o pirmasis apibūdina tiesioginę priklausomybę nuo šlamančiųjų. Veikiami tiesioginės priklausomybės nuo pinigų, žmonės nuolat kaupia lėšas, nes baiminasi, kad jų neužteks būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kraštutiniais atvejais išlaidos taip apribojamos, kad stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. Turintys priklausomybę nuo su pinigais susijusių veiksmų patiria sunkumų dėl nevaldomų impulsų išleisti šlamančiuosius, pavyzdžiui, itin prabangiems daiktams, nors tam stokoja lėšų. Naujausi Kembridžo (Didžioji Britanija) mokslininkų tyrimo rezultatai rodo, kad pinigai stoja greta kitų žmogaus elgesį motyvuojančių veiksnių, tokių kaip maistas ir seksas. Viena iš teorijų teigia, kad žmogus tampa priklausomas nuo pinigų, kai visi jo veiksmai nukreipti tik į pinigų uždirbimą ir kaupimą, laikant juos prioritetu, aukojant asmeninę laisvę, sveikatą, santykius ir kitus poreikius. Tyrimai parodė, kad 2–6 % gyventojų pasireiškia stipri pinigų kaupimo sutrikimo forma, kurią net prireikia gydyti. Psichologai išskiria aiškius požymius, rodančius, kad susiformavo priklausomybė nuo pinigų: nuolatinis nerimas dėl finansinio saugumo, siekis gauti papildomų pajamų ir padaryti tai kuo greičiau. Neretai šios temos persikelia net į sapnus. Ekstremaliais atvejais priklausomi žmonės laiko grynuosius, kad galėtų liesti, jausti, perskaičiuoti. Priklausomybės nuo pinigų išsivystymą, mokslininkų teigimu, gali lemti tie patys veiksniai, kurie daro įtaką ir kitoms priklausomybėms. Tai psichologinė trauma netekus pinigų per gaisrą ar dėl vagystės, itin griežtas ir į pinigus orientuotas auklėjimas. Neretai ši priklausomybė atsiranda kaip kitų psichikos sutrikimų pasekmė.

 

Išlaisvinantis finansinis raštingumas

 

Visgi specialistai išskiria vieną svarbų priklausomybės nuo pinigų bendravardiklį  – sąmoningumo, žinių ir įgūdžių stoką. Paprasčiau tariant, didžiausią riziką sukurti nesveiką santykį su pinigais patiria tie, kurie juos suvokia kaip kažką nenatūralaus ar net antgamtiško. „Statistinis žmogus tiki teze, kad turtingi žmonės yra arba laimės kūdikiai, arba nesąžiningi apsukruoliai. Štai kodėl varginguose gyventojų sluoksniuose praturtėjimas smerkiamas, o pasiturintieji žino, kad turtai, nors ir negarantuoja laimės, bet gyvenimą daro lengvesnį bei malonesnį“, – savo knygoje „Kaip mąsto turtingieji“ rašo populiarus amerikiečių verslo lektorius Steve‘as Sieboldas. Ironiška, tačiau verslininkas turtus susikrovė parduodamas milijonus knygų egzempliorių ir brangius mokymus tiems, kurie pinigų stokoja. Visgi ne viskas, ką pasakoja praturtėjimo guru, yra smegenų plovimas. Jis itin dažnai pabrėžia finansinio raštingumo svarbą. Finansinis raštingumas – tai įgūdžių ir žinių, leidžiančių priimti pagrįstus ir veiksmingus finansinius sprendimus, visuma. Asmens gebėjimas tvarkytis su pinigais priklauso nuo kelių aspektų: kiek žinių jis turi tinkamai tvarkytis su finansais; kokia jo finansinė elgsena; kiek jis išmano ekonomikos principus. Šioji patirčių ir žinių visuma sudaro finansinį intelektą. Finansinį raštingumą pasauliniu mastu kartu su „Standard & Poors“ tarptautine reitingų agentūra tiria Pasaulio bankas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūra (EBPO) bei kitos organizacijos. Tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 % suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais, Latvijoje – 48 %, o Estijoje – 54 %. Tačiau naujausias Lietuvos bankų asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad lietuvių finansinis raštingumas auga ir siekia 43 %.

 

Pinigų niekada nebūna gana

 

Taigi lietuviai apie pinigus žino per mažai. O tai iš dalies lemia nepasitenkinimą gyvenimu. Ir ne mes vieninteliai susiduriame su tokia problema. Mat daugelyje pasaulio šalių žmonės stokoja finansinio raštingumo, todėl ne tik negeba patenkinti būtinųjų poreikių ar užsitikrinti finansinio saugumo, bet ir apskaičiuoti, kiek pinigų jiems iš tiesų reikia. Kai nežinai, kiek tau reikia, nuolat galvoji, kad patiri nepriteklių ir dėl to negali jausti pasitenkinimo gyvenimu. Virdžinijos universiteto (JAV) mokslininkai 2018 m. atliko įspūdingą tyrimą. Jie išnagrinėjo net 1,7 mln. žmonių iš viso pasaulio pajamas per 12 m. laikotarpį ir nustatė, kaip finansinių įplaukų pokytis veikia gyvenimo kokybę bei pasitenkinimą. Tyrimas parodė, kad daugeliui tiriamųjų ir jų šeimoms papildomi pinigai iš tiesų reikalingi. Ypač auginantiems vaikus. Mat didesnės pajamos šiuo atveju garantuoja galimybę atžaloms suteikti geresnį gyvenimą. Visgi apibendrintos išvados atskleidė, kad patogiai ir saugiai daugelis žmonių anuomet galėjo gyventi uždirbdami apie 78 000 Eur per metus. Nors su tiek pinigų žmogus jaustųsi patenkintas ar net laimingas, pridėjus dar porą dešimčių tūkstančių eurų jis taptų laimingesnis. Žinoma, nuo minėto tyrimo praėjo jau kone penkeri metai, o per juos pasaulį ištiko daugybė finansinių sukrėtimų. Tad dabar preliminari gyvenimo kokybę užtikrinanti suma gali būti net 40 % didesnė. Visgi skaičiai nekeičia principo. Užsitikrinęs pagrindinius poreikius, įsigijęs nekilnojamojo turto (su paskola) ir leisdamas sau per metus du kartus išvykti atostogų, žmogus jaučiasi gana patenkintas, nes išvengia ilgalaikio finansinio streso. Visgi taip pat paaiškėjo, kad kuo daugiau žmogus turi, tuo daugiau nori. Vienas stambiausių investicinių fondų pasaulyje „Fidelity Investments“ (jo bendro valdomo turto vertė siekia 1,5 trilijonų JAV dolerių) atliko tyrimą ir išsiaiškino, jog 42 % 1 mln. dolerių valdytojai nesijaučia turtingi, o kad tokie pasijustų, jiems reikia dar bent jau 7,5 mln. dolerių investicinio turto.

 

Kaip iš tiesų perkama laimė?

 

Tokių apklausų ir tyrimų duomenys, žinoma, negali būti vertinami kaip universalūs ir neginčytini. Tačiau bent iš dalies parodo, koks tikrasis psichikos ir pinigų ryšys. Daugelis save pasiturinčiais laikančių žmonių gyvena pinigų kaupimo režimu. Beje, tik vienetai itin turtingų asmenų iš tiesų mėgaujasi savo turtais ir be nuogąstavimų gali jais dalintis su kitais. Daugeliu atvejų milijonierių ir milijardierių filantropija – mėginimas išsivaduoti iš psichologinio nerimo ar net kaltės. Už didelius pinigus perkama sąlyginė ramybė. Tačiau ji tikrosios laimės nesuteikia. Pinigai laimės šaltiniu, psichologų teigimu, gali tapti tuomet, kai išmokstama už juos nusipirkti pasirinkimo laisvę. Ką tai reiškia? Paprastą principą – finansiškai laisvas žmogus gali leisti savo laiką taip, kaip pats nori. Apmaudu, bet daugeliui įspūdingu kapitalu negalinčių pasigirti žmonių tokia idėja tolima kaip Mėnulis. Mat tam, kad būtų galima pasirūpinti savimi ir šeima, tenka parduoti savo laiką ir laisvus pasirinkimus. Iš tiesų tai patys vertingiausi mainų objektai šiuolaikiniame pasaulyje. Kadangi tik mažai dirbančiųjų gali to išvengti, laimę mėginama nusipirkti kitais būdais. Ir jie tikrai nėra blogi. Dar 2013 m. grupė psichologų iš Naujosios Zelandijos mėgino išsiaiškinti, kaip derėtų leisti pinigus, kad šie suteiktų laimės (ar bent laikino džiaugsmo). Paaiškėjo, kad daugiausia pasitenkinimo suteikia asmeniški pirkiniai, kai jų įsigyjama nedaug, bet dažniau. Tai reiškia, kad iš tiesų bent kartą per savaitę dera pasilepinti kažkuo materialiu. Labiausiai džiugina tos išlaidos, kurios patiriamos perkant įspūdžius. Tad 3 kartus per metus gyvenimu patenkinti žmonės leidžia sau nusipirkti bilietą į koncertą, pavakarieniauti gerame restorane ir išvykti į kelionę. O štai brangiems prekių ženklams pinigų, specialistų teigimu, leisti nenaudinga. Jeigu moteris nekolekcionuoja dizainerio kurtų batelių, tuomet išleisti kelis tūkstančius eurų išskirtinei porai tikrai neverta.

 

Keičiantis pasauliui, kinta ir požiūris į pinigus

 

Įsigilinus į psichologų tyrimų išvadas tampa akivaizdu, kad pinigai įgalina laimę pirkti išskirtinai per vartojimą. Tai stipriai prieštarauja besikeičiančio pasaulio moraliniams principams. Juk daugelis moderniausių judėjimų ragina vartoti kuo mažiau. O jeigu vartoti tampa nemadinga ar net smerktina, tad kam tuomet reikalingi pinigai? Dienraštis „New York Times“ spausdino ciklą straipsnių apie tai, kad ilgainiui pinigai taip nuvertės, jog gali tekti apsvarstyti galimybę jų visiškai atsisakyti. Dabartinės milžiniškos infliacijos sąlygomis iš tiesų kyla minčių apie tai, kad šiuolaikinė ekonominė sistema neatitinka kintančių pasaulio gyventojų poreikių. Visgi manyti, kad pinigai (įvairiomis formomis) išnyks, būtų labai naivu. Vargu į technologijų amžių įžengusi visuomenė net ir ištikus ekologinėms nelaimėms ryžtųsi grįžti prie natūrinių mainų. Kur kas labiau tikėtina, kad netolimoje ateityje keisis kokybės ir prabangos sąvokos. Jeigu dabar vis dar linkstama laimę didinti perkant daiktus ir pramogas, tai ateityje to ekvivalentu taps sveikata ir švari aplinka. Paprasčiau tariant, laimingesni jausis tie, kurie galės sau leisti vartoti natūralesnių maisto produktų, o gyventi ir atostogas leisti ten, kur vanduo ir oras mažiau užterštas. Bene racionaliausia futurologų įžvalga apie ateities pasaulį ir jo finansus byloja, kad veikiausiai jau po kelių dešimtmečių žmonės nebegalės gyventi į kreditą. Skaičiuojama, kad kone trečdalis amerikiečių ir ketvirtadalis europiečių kiekvieną mėnesį išleidžia daugiau, nei uždirba. Tad iš esmės įspūdingai didelė ekonomiškai išsivysčiusio pasaulio dalis nuosavų pinigų turi nedaug. Tai stipriai iškreipia ekonomiką ir sudaro sąlygas infliacijai augti. Ir tai veda į milžinišką finansų krizę. Visgi kiekviena krizė – galimybė pertvarkyti pasaulį taip, kad jis taptų tvaresnis. Ir nors šis procesas nėra labai patogus, egzistuoja didelė tikimybė, kad vos po kelių dešimčių metų žmogaus laimė nuo fizinės ar virtualios valiutos priklausys daug menkiau nei dabar.

 

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė