Laiku pastebėti mažylių ligas

Vienos ligos užklumpa staiga ir pasireiškia aiškiais simptomais. Tačiau kai kurie negalavimai prasideda tyliai, be akivaizdžių ženklų. Į ką vienu ir kitu atveju tėveliai turėtų atkreipti dėmesį ir ką žinoti? Juk pats mažylis ne visada supranta, kad kažkas blogai…

Bjaurus peršalimas

Kūdikiai ir mažyliai iki 2 metų gali sirgti peršalimo ligomis nuo 8 iki 10 kartų per metus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai serga apytiksliai 9 kartus, o darželinukai – apie 12. Šių ligų pikas – šaltasis sezonas, kuris tęsiasi nuo rugsėjo iki kovo ar balandžio mėnesių. Paprastai nerimauti dėl peršalimo neverta. Mat vos per 4–10 dienų nemalonių simptomų galima lengvai atsikratyti. Dažniausiai peršalimo įveikimui neprireikia jokių stiprių medikamentų, nes jį sukelia virusai, kurių neveikia antibiotikai. Todėl varvančią nosį, kosulį, gerklės skausmą galima gydyti ir naminėmis, natūraliomis priemonėmis. Tiesa, pakilusi temperatūra, mažylio vangumas, prasta savijauta ir nuotaika gali byloti apie stiprėjantį peršalimą ir blogėjančią būklę. Ypač sunerimti reikėtų tuomet, jei vaikas pradeda vemti, jį vargina šaltkrėtis, sunkus kosulys, lydimas dusulio, prasideda karščiavimas. Tai gali būti perspėjimas apie sunkias viršutinių kvėpavimo takų ligas ar infekcijas, dėl kurių reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Kaip mažylis mato?

Visi kūdikiai gimsta toliaregiai. Tačiau vos po kelių mėnesių žvilgsnis pradedamas fokusuoti, toliaregystė pamažu nyksta ir regėjimas normalizuojasi. Normalu ir jaudintis neverta, jeigu 6–10 metų amžiaus vaiko toliaregystė siekia 0,5 dioptrijos. Jos koreguoti akiniais nebūtina. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar šis negalavimas neprogresuoja.

Pastebėti, ar vaikas mato gerai, išties gana sudėtinga, ypač kai jis dar nemoka skaityti. Identifikuoti trumparegystę šiek tiek paprasčiau. Net ir skaityti nemokantis vaikas gali arčiau akių kišti įvairius daiktus ir pan. Kur kas daugiau problemų kelia ambliopija (akies tingumas), astigmatizmas, žvairumas. Žiūrėdamas abiem akimis vaikas gali matyti gerai, o kad viena akis mato prasčiau – jis pats dažniausiai nesupranta, o ir tėvai tiesiog negali to pastebėti. Mokykliniame amžiuje regėjimo sutrikimus jau gali išduoti ryškesni požymiai: galvos kreipimas, vedžiojimas pirštu skaitant, vienos akies uždengimas žiūrint televizorių, akių ašarojimas, skaitomos vietos pametimas ir t. t.

Ar gerai girdi?

Tai, kad klausa susilpnėjo, kartais sunkiai identifikuoja ir suaugęs žmogus. Tad vaikams nustatyti šį negalavimą taip pat nėra lengva, ypač jei pažeidimai nėra dideli. Ką tik pasaulį išvydusiam kūdikiui klausa patikrinama. Tačiau pasitaiko ir taip, kad kai kurie sutrikimai išryškėja gerokai vėliau. Jeigu klausos sutrikimai visgi nenustatomi laiku, augantis vaikas gali sunkiau vystyti komunikacinius gebėjimus. Tad vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad trejų mėnesių kūdikis jau turėtų reaguoti į mamos balsą, maždaug iki 6 mėnesių – pastebėti kitų žmonių kalbą, jausti kalbos intonaciją, girdėti net tylius garsus. O sulaukęs metukų žinoti savo vardą ir tarti kelis žodžius.

Tad jei augantis mažylis adekvačiai reaguoja į stipresnius ir silpnesnius garsus, atsuka galvytę šaukiamas vardu, suvokia elementarius reikalavimus, klausa greičiausiai yra puiki. Visgi į tai, ar vaikas gerai girdi, vertėtų atkreipti dėmesį ir jam ūgtelėjus. Tuomet nustatyti klausos sutrikimus jau lengviau. Pavyzdžiui, vaikas gali garsiau žiūrėti televizorių, dažnai prašyti pakartoti žodžius, suprastės jo suvokimas, mažylis gali vengti bendravimo ir pan.

Mentalinių sutrikimų pavojus

Kai pasikeičia mažylio elgesys ar tiesiog atrodo, jog kažkas jam negerai, pirmiausia įtariamos fiziologinės ligos. Ir dažniausiai būtent fiziniai veiksniai būna kaltininkai. Vis dėlto pasitaiko ir taip, kad negalavimus sukelia psichologinės priežastys. Vaikų psichikos sutrikimai, nepaisant tėvų sveikatos, pasitaiko gana retai. Klinikos „ElementsBehavioralHealth“ duomenimis, tik apie 10 % vaikų ir jaunų suaugusiųjų kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, mažieji taip pat gali sirgti depresija, chronišku nuovargiu, kankintis dėl bipolinio ar nerimo sutrikimų. Paprastai psichologinius sunkumus išduoda koncentracijos stoka, atminties, suvokimospragos, įprastos veiklos vengimas, liūdesys, ekstremalūs nuotaikos svyravimai, energijos trūkumas, miego sutrikimai, pasikeitęs elgesys su kitais vaikais ir pan. Tiesa, dabar pat skubėti į psichologo kabinetą ar pernelyg susirūpinti nereikėtų. Galbūt pakitusiam vaiko elgesiui yra aiški priežastis ir visa tai netrukus praeis. Vis dėlto jeigu keistas vaiko elgesys nesiliauja kurį laiką ir nerandama priežasčių, kodėl taip yra, vertėtų ieškoti pagalbos. Neretai su įvairiomis psichologinėmis problemomis susiduriama pradėjus lankyti mokyklą.

Painios mitybos pinklės

Vaikų mityba – gan opi ne tik Lietuvos, bet ir Europos problema. Ypač kai nutukimas sparčiai plinta tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Mažamečiai neretai pasižymi selektyviu valgymu. T. y. mažylis pamėgsta kelis maisto produktus ir tik juos renkasi valgyti. Pasitaiko net ir tokių atvejų, kai ypatingai mėgstamas tik konkrečios firmos produktas. Maždaug iki 5–6 metų selektyvus valgymas yra normalus reiškinys. Tačiau kartais su amžiumi tai gali neišnykti, o virsti valgymo sutrikimu. Jeigu 10–12-metis renkasi vos kelis maisto produktus ir net piktai priešinasi valgyti kitokį maistą, tai turėtų pradėti kelti nerimą. Nevisavertė mityba ilgainiui sukels būtinų maisto medžiagų trūkumą.

Valgymo įpročius ypač atidžiai reikėtų stebėti ir vaikui žengiant į paauglystę. Nors nervinė anoreksija ir bulimija bene 95 % atvejų diagnozuojama mergaitėms, berniukai taip pat gali susirgti. Be to, reikėtų dėmesį atkreipti į tai, kad dėl tokių valgymo sutrikimų kenčiantys vaikai moka itin gudriai slėpti savo mitybos įpročius.

Pasikeitusi laikysena

Gimdymo traumos, spartus augimas, stuburo ligos ir kt. priežastys lemia netaisyklingą laikyseną, kurios nekoreguojant vaikas pradeda ne tik kūprintis, bet ilgainiui ima vystytis ir įvairūs nugaros skausmai. Neretai į specialistus kreipiamasi tik tuomet, kai, pavyzdžiui, akivaizdžiai matoma, jog mentės ar pečiai yra nevienodame aukštyje, pernelyg atsikišusios ir pan. Tačiau laikysena formuojasi nuo pat gimimo, o tai, kad smarkiau ūgtelėjus atsirado ryškūs netaisyklingos laikysenos ženklai – netaisyklingo vystymosi pasekmė. Nuo pat mažens derėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sėdi, ar nesikūprina, ar nestovi kūno svorio sutelkęs ant vienos kojos, ar kambaryje tinkamas apšvietimas, ne per žemas ar ne per aukštas stalas, ar kuprinė nenešiojama ant vieno peties ir pan. Pastebėjus, kad vaiko laikysena netaisyklinga, būtina ją koreguoti. Antraip gali grėsti skoliozės išsivystymas.

Specialisto komentaras

Vaikų ligų gydytoja Asta Rudžionienė

Su kokiais uždelstais negalavimais dažniausiai kreipiamasi?

Vaikus dažniausiai vargina kvėpavimo takų ligos. Todėl ir vaikų ligų gydytojai itin stebi sloguojančius ir kosinčius pacientus. Tačiau ne visada tėveliai atveda vaikus pas gydytoją dėl slogos (ne visada ir reikia – dažniausiai mamos žino, kaip šią ligą gydyti, ypač jei sergama ne pirmą kartą). Paprastai sloga praeina per 7–10 dienų. Bet neretai pasitaiko, kad ir paprasčiausia sloga gali būti  rimtesnių ligų pranašu, ypač jei dažnai kartojasi ar ilgiau užtrunka. Vaikams pavojingos slogos komplikacijos – adenoiditas (mažesniems) ir sinusitas (dažniau vyresniems). Neretai būna, kad ikimokyklinukas, ypač 2–5 metų amžiaus vaikas, dažnai serga sloga, kurią sunku išgydyti. Liga trunka ilgai, vaikui sunku kvėpuoti pro nosį, mažylis naktimis knarkia, o dieną ir naktį būna išsižiojęs. Kartais net pradeda blogiau girdėti. Tokiu atveju, esant bent vienam iš šių simptomų, tėveliams reiktų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, kuris padės išgyti ar, reikalui esant, įtaręs adenoidų hipertrofiją (padidėjimą), nusiųs pasikonsultuoti pas ausų, nosies, gerklės gydytoją (otorinolaringologą). Mamytės kartais bijo kreiptis pagalbos į šiuos specialistus dėl to, kad diagnozei pasitvirtinus bus svarstomas ir operacinio gydymo klausimas. Tačiau šiais laikais operuoti neskubama. Paskiriamas gydymas vaistais ir vaikutis stebimas. Dažnai apsieinama be operacijos. Operuojama tik esant būtinybei. Vyresniems vaikams užsitęsusi sloga taip pat gali būti pavojinga – sinusitą būtina laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti. Jei sloguojantis vaikas skundžiasi galvos skausmu, bloga bendra savijauta, reikia pasikonsultuoti su gydytoju.