Laiko mašiną klaipėdietis Eugenijus susikonstravo iš radinių šiukšlinėje

Sutuoktiniai Eugenijus ir Dinara savo kasdienybę pavertė spalvinga, ryškia ir nenuobodžia. Tam nereikėjo daug – užteko kūrybiškai pažvelgti į aplink esančius daiktus, susikurti įvaizdį ir išdrįsti žaisti. O užsibūti senovinius kino filmus primenančiame pasaulyje klaipėdiečiams neleidžia pasipylę kvietimai keliauti po Lietuvą rengiant dirbtuves, festivalius, dalintis idėjomis bei patirtimis. 

„Kūrybiškumas yra protingas būdas pasilinksminti. Taip mėgo sakyti Albertas Einšteinas. Būtent tai ir darau, mintimis nuklysdamas ir ten, kur iš tiesų niekada nebuvau.

Kūrybai, kokią pasirinkau aš, tinka viskas, kas nebenaudinga niekur kitur: įvairių prietaisų detalės, sugedę laikrodžiai, šviestuvai, bižuterijos laužas, medaliai ir taip toliau. Jais dekoruoju neišvaizdžius paviršius arba kuriu naujus daiktus“, – pasakoja E. Šuldiakovas, savo studijos duris svetingai atvėręs laidos „Atliekų kultūra“ žiūrovams.

Pačiame erdvės centre – išradingai dekoruotas baltas dviratis. Neįprastas akiai, tačiau puikiai riedantis ir kaip magnetas traukiantis aplinkinių žvilgsnius.

Jis gerokai pasikeitė nuo to laiko, kai Eugenijus negailestingai nutrenktą transporto priemonę aptiko prie konteinerio viename iš Klaipėdos daugiabučių kiemų. Naudingų dalykų jis aptinka ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) įkurtose dalinimosi daiktais stotelėse.

„Išmesti yra lengviausia, bet jau matome, kad tai visą planetą vedą į pražūtį. Naudojant daiktus, kurie yra nebereikalingi, galima ir gyventi įdomiai, ir sukurti gerovę kitiems“, – entuziazmo nestokoja Eugenijus, turintis planą išradingai atnaujinti bent dešimt dviračių ir vėliau juos nuomoti kaip pramogą šventėms bei fotosesijoms.

„Atliekų kultūros“ žiūrovams, sekmadienio rytą įsijungusiems „Lietuvos ryto“ televiziją klaipėdietis negailės patarimų, kaip dekoravimą „steampunk“ stiliumi išbandyti patiems  – kokias detales pasirinkti bei kaip jas sukomponuoti.

„Mano mama buvo savamokslė menininkė. Jos kūrybiškumas skleidėsi per nuolat besikeičiantį buto interjerą. Baldus mama dažydavo drąsiai, kartais septyniomis spalvomis!

Neabejoju, kad iš jos paveldėjau aistrą kurti, tačiau kol pavyko pačiam įgyvendinti sumanymus, reikėjo laiko – ir nervinausi, ir mėčiau daiktus, ir vėl, nusiraminęs, bandžiau sukandęs dantis“, – pasakojo E. Šuldiakovas.

Atkaklumu žavi ir kita „Atliekų kultūros“ pašnekovė – keturių vaikų mama Gintarė, pasirinkusi atžalas auginti su daugkartinėmis sauskelnėmis.

„Pasirodo, auginant kūdikį kaimo vietovėje yra galimybė gauti papildomą 240 litrų talpos konteinerį sauskelnėms. Kai susimąstai, kiek daug atliekų vien dėl sauskelnių yra sukuriama, tampa baisu“, – sakė moteris.

Ji patars, kaip atpažinti vaiko siunčiamus ženklus, padedančius išvengti nešvarių sauskelnių kalno, sutaupyti šimtus eurų ir greičiau suformuoti vaikui tinkamus higienos įgūdžius.

Paauglės Fausta ir Monika pabandys išardyti nebereikalingas vilnones kojines ir galbūt panaudoti siūlus kitiems mezginiams. Atspėkite, ši patirtis jas įkvėps ar nuvils?

Tvaraus gyvenimo būdo žurnalas „Atliekų kultūra“ – jau šį sekmadienį, 11 val. per „Lietuvos ryto televiziją“.

Laidos rengėjų nuotr.